- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-44-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-44-278/2017
Teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00295-2016-3
2017 m. sausio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-424-335/2016 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui G. M., institucijai, teikiančiai išvadą – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. prašė teismo pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo G. M. dvynių sūnų U. M. ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės po 150 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai nurodė, jog nuo 2016 m. lapkričio mėnesio sūnui D. nebebus mokama neįgalumo pašalpa ir patikslindama ieškinio reikalavimą prašė nuo 2016-07-01 priteisti (padidinti) išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant po 175 Eur, o iki 2016-07-01 – po 150 Eur.
2. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas G. M. įsipareigojo kiekvienam sūnui kas mėnesį mokėti išlaikymą po 72,41 Eur (250 Lt) iki jų pilnametystės. Teigė, jog per šešerius metus nuo sprendimo priėmimo vaikai paaugo, išaugo jų poreikiai rūbams, apavui, higienos priemonėms, laisvalaikio ir lavinimo reikšmėms. J. M. nurodė, kad vaikai lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželio parengiamąją klasę, o rugsėjo 1 d. pradės lankyti mokyklą. Sūnui D. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, dešinės akies aklumas, jis naudoja akies protezą, kitos akies regėjimas pablogėjęs, sūnus nešioja akinius. Teigė, jog dėl pablogėjusios akies regos reguliariai vykstama konsultuotis pas gydytojus į Vilnių, akies protezas kas pusę metų keičiamas Kauno klinikose, o sūnus U. yra linkęs į pasikartojantį bronchitą, dažnai serga. Nurodė, kad vieno vaiko pagrindiniams poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 300 Eur: maistui – 100 Eur, rūbams, apavui – 20 Eur, buto išlaikymui žiemą (dalinant komunalines išlaidas trims asmenims) – 60 Eur, vasarą – 40 Eur, transportui – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 15 Eur, higienos reikmėms – 15 Eur, lavinimo reikmėms, žaislams – 20 Eur, apmokėti už darželį – 50 Eur. Teigė, jog jos pajamos per mėnesį sudaro 560 Eur: 448 Eur atlyginimas ir 112 Eur vaiko neįgalumo pašalpa; asmeninės nuosavybės teise jai priklauso butas Molėtų m..
3. Ieškovė nurodė, jog atsakovo G. M. turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pagerėjo, jis dirba UAB „Ainava“ ir moka priteistą išlaikymą, kitų išlaikytinių neturi, verčiasi automobilių prekyba, todėl vaikų išlaikymui privalo rasti galimybių kas mėnesį skirti didesnį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Padidino iš G. M. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo priteisė U. M. ir D. M. po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo 2016-04-27 iki 2016-07-01, o nuo 2016-07-01 kiekvienam vaikui kas mėnesį po 175 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
5. Teismas darė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad vaikų poreikiai nuo 2010 m., kai buvo priteistas išlaikymas, ženkliai padidėjo, nes turintys sveikatos sutrikimų berniukai paaugo, nuo rugsėjo mėn. pradės lankyti mokyklą. Pažymėjo, kad sūnui D., kuriam nustatytas neįgalumo lygis dėl vienos akies aklumo, būtini nuolatiniai, reguliarūs vizitai pas gydytojus, akių protezo bei akinių keitimas, kas reikalauja papildomų išlaidų, įskaitant keliones į gydymo įstaigas. Sūnus U. yra linkęs į pasikartojantį bronchitą, dažnai serga. Teismo vertinimu, vaikams augant turi būti sudarytos materialinės sąlygos jiems dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūriniuose, sporto renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga ir pan.), bet skiriamas dėmesys laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, todėl ankstesniu teismo sprendimu nustatytas 72,41 Eur dydžio išlaikymas vienam vaikui yra akivaizdžiai nepakankamas ir neužtikrina būtinų minimalių kasdienių poreikių patenkinimo.
6. Teismas įvertino jog ieškovė dirba, jos pajamas per mėnesį sudaro 448 Eur darbo užmokestis ir 112 Eur vaiko neįgalumo pašalpa, kuri, ieškovės teigimu, nuo 2016 m. lapkričio mėnesio nebebus mokama (neįgalumas nustatytas iki 2016-11-18). Nurodė, kad atsakovas dirbo UAB „Ainava“, gaudavo pastovų darbo užmokestį ir papildomai vertėsi bei verčiasi automobilių prekyba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio U. M. ir D. M. nuo 2016-07-01 padidinimo kiekvienam po 175 Eur iki jų pilnametystės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš jo išlaikymą nuo 2016-07-01 kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant po 150 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės.
8. Nurodo, kad sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio yra nepagrįstas įrodymais, o tik prielaidomis, nesant pakankamai įrodymų apie tai, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės nuo 2010 m., o sūnų sveikatos būklė pablogėjo. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, buvo šališkas.
9. Nurodo, jog teismas vadovaudamasis prielaidomis nustatė, kad jis verčiasi automobilių prekyba, tačiau jokių nenuginčijamų įrodymų byloje apie tai nėra pateikta, priešingai, tokia prekyba jis neužsiima. Be to, civilinės bylos pasirengimo nagrinėti metu ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą ir padidino prašomą išlaikymo vaikams dydį nuo 2016-07-01 iki 175 Eur per mėnesį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog per mėnesį laiko pasikeitė vaikų poreikiai, teismui nepateikė. Teismas patenkino ieškovės prašymą priteisti iš jo išlaikymą vaikams nuo 2016-07-01 tuo pagrindu, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. pasikeitė minimalus algos dydis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog MMA keitimas nėra tas pagrindas, pagal kurį gali būti neginčytinai priteisiamas vaikui išlaikymo dydis. Teismas neteisingai, kaip vengimą teikti vaikams išlaikymą vertino jo darbo santykių nutraukimą savo noru, nes jo apsisprendimas nutraukti darbo santykius buvo grindžiamas būtent noru ieškotis geriau apmokamos darbo tam, kad galėtų padengti 2 805,47 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teigia, jog Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuri pagrįsta vien tik ieškovės paaiškinimais. Nurodo, jog ieškovei teigiant, kad vieno vaiko poreikių patenkinimui išleidžia po 300 Eur, nors jos mėnesio pajamos yra 560 Eur, darytina išvadą, jog J. M. turi nedarbinių pajamų. Byloje svarbu ir tai, kad neįgalumas sūnui buvo nustatytas iki 2016 m. lapkričio 18 d., tačiau kreipiantis dėl šio neįgalumo pratęsimo jis yra tęsiamas, nes vaiko aklumas viena akimi nėra atstatytas.
10. Teigia, jog sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą į procesą kaip institucija, teikianti išvadą, privalėjo būti įtraukta ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Neįtraukus šios institucijos į bylą, buvo pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad atsakovo pasisakymai, jog jis darbo santykius nutraukė siekiant susirasti geriau apmokamą darbą, suponuoja išvadą, jog 605,92 Eur atlyginimas per mėnesį jam nėra reikšmingas, jų praradimas nėra esminis, kas leidžia manyti, kad G. M. turi alternatyvių pajamų šaltinių. Apelianto deklaruojami pragyvenimo poreikiai, atostogos prie jūros atsisakius nuolatinio darbo, buvimas bedarbiu daugiau nei tris mėnesius, turint paklausią automechaniko specialybę, vadybininko darbo patirtį, leidžia konstatuoti apie tikrosios turtinės padėties neatskleidimą teismui, ženkliai didesnių pajamų nei deklaruojama buvimą. Mano, kad atsakovas teismui melagingai nurodo, jog nesiverčia automobilių prekyba, kartu jis nepateikė duomenų, kad aktyviai siekia pagerinti savo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
15. Byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnamečių sūnų U. M. ir D. M., gimusių (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo padidinimo.
16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
17. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 str.), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas, patikrinęs ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str.).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimu, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. M., o iš G. M. nepilnamečių sūnų U. M. ir D. M. priteistas išlaikymas po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-07 iki vaikų pilnametystės. Šalys laisva valia, įvertinusios savo turtinę padėtį ir sūnų, kuriems tuo metu buvo vos vieneri metai, poreikius, susitarė dėl jų išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.
19. Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 str.). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
20. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas G. M. skundžia tik sprendimo dalį, kuria nuo 2016-07-01 kiekvienam sūnui kas mėnesį priteista po 175 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės ir prašo išlaikymą nuo minėtos datos sumažinti iki 150 Eur. Apeliantas iš esmės sutinka su padidėjusiais vaikų poreikiais, sutinka mokėti po 150 Eur, tačiau teigia, jog nuo 2016-07-01 išlaikymo dydis priteistas tinkamai neįvertinus jo pasikeitusios turtinės padėties.
21. Tiek priteisiant išlaikymą vaikui, tiek ir jį keičiant yra svarbus CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poteikius, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, to neneigia ir apeliantas, jog nepilnamečių vaikų poreikiai nuo 2010 m. yra pasikeitę dėl jų amžiaus ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas nei yra priteista, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Byloje nustatyta, jog teismas įvertino abiejų šalių turtinę padėtį – ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, nurodė, jog atsakovas dirbo UAB „Ainava“, gaudavo pastovų darbo užmokestį bei konstatavo, jog jis papildomai vertėsi ir verčiasi automobilių prekyba, be to, nuo 2016-06-23 savo noru nutraukė darbo sutartį ir bylos nagrinėjimo metu nedirbo. Apeliantas teigia, jog darbo sutartis nutraukta siekiant ieškotis geriau apmokamo darbo, tačiau šie teiginiai vertintini kritiškai, nes gaudamas pastovų darbo užmokestį, darbo santykius 2016-06-23 G. M. nutraukė neturėdamas konkretaus darbo pasiūlymo bei turėdamas išlaikymo įsiskolinimą (2 805,47 Eur), t. y. savo turtinę padėtį tik pablogindamas. Be to, darbo sutartis nutraukta bylos nagrinėjimo metu, todėl neatmestina, jog atsakovas, pablogindamas savo turtinę padėtį, siekė išvengti išlaikymo padidinimo vaikams po 175 Eur kas mėnesį nuo 2016-07-01. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Byloje nustatyta, jog apeliantas tik 2016-11-17 įsidarbino UAB „Headex“, tačiau koks jo darbo užmokestis, duomenys apeliacinės instancijos teismui nepateikti (CPK 179 str. 3 d.). Nepaneigta ir prielaida, jog G. M. papildomai užsidirba prekiaudamas automobiliais. Teismas šią išvadą daro įvertinus skelbimus internete apie siūlomus parduoti automobilius, be to, pats apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilių prekyba jam yra hobis, juos perka už maždaug 400-500 Eur ir parduota po 4-6 per metus. Taip pat patvirtino, jog automobilius yra padėjęs suremontuoti bei parduoti ir kitiems asmenims, todėl neatmestina, jog už tai gaunamas atlygis. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad šiuo metu G. M. vardu yra įregistruotos 5 transporto priemonės, paskutinė transporto priemonė įregistruota 2017-01-11 (Peugeot, pirmos registracijos data – 1998 m.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas gauna ne tik darbo užmokestį bet ir papildomų pajamų.
23. Pažymėtina, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje abu šalių nepilnamečiai sūnūs gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei apeliantui kasdienių rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnamečius vaikus, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Įvertintina aplinkybė, jog sūnui D. nustatytas neįgalumo lygis dėl vienos akies aklumo, todėl būtini nuolatiniai, reguliarūs vizitai pas gydytojus, akių protezo bei akinių keitimas, kas reikalauja papildomų išlaidų. Priešingai apelianto teiginiams, byloje pateikti duomenys, patvirtina vaiko papildomus poreikius dėl regėjimo sutrikimo. Taip pat nepaneigtas teismo nurodymas, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio sūnui nebus mokama neįgalumo pašalpa, kas pablogina ieškovės turtinę padėtį. Šią teismo nustatytą ir ieškovės nurodomą aplinkybę patvirtina LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 27.2 punktas, numatantis, jog lengvo neįgalumo lygis nustatomas esant vienos akies visiškam aklumui ar jos nebuvimui, o kitos akies regėjimo aštrumui >0,3 vaikams iki 7 metų amžiaus. Abu šalių vaikai nuo 2016-09-01 yra pirmokai, todėl jiems turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti ir įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūriniuose, sporto renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti, t.y., turi būti tenkinami ne tik vaikų būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankantiems darželį, todėl ieškovės prašymas išlaikymą nuo 2016-07-01 padidinti iki 175 Eur kiekvienam vaikui yra pagrįstas.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžiai padidėjusius jų poreikius, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstai padidinto išlaikymo priteisimo po 175 Eur nuo 2016-07-01. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitomis priežastimis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių turi galimybę siekti gauti didesnį darbo užmokestį ir teikti priteistą išlaikymą.
25. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris pateikė išvadą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiams U. M. ir D. M.. Byloje nesprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kas sudarytų pagrindą įpareigoti atsakovo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių duoti išvadą apie atsakovo gyvenimo sąlygas, todėl atmestinas apelianto G. M. motyvas, jog Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus turėjo būti įtrauktas į nagrinėjamą bylą.
26. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
27. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė J. M. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais, priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.