Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-08-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-304-301/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
e2YT-304-301/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02994-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Pareiškėjas
A. U.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos, Marijampolės socialinės pagalbos centro
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-304-931/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02994-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,sekretoriaujant Erikai Šelmienei,dalyvaujant pareiškėjui A. U. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. R.,suinteresuoto asmens Migracijos depatramento prie LR VRM atstovui D. J.,

suinteresuoto asmens Marijampolės socialinės pagalbos centro nakvynės namų atstovui D. B.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Migracijos depatramentui prie LR VRM, VšĮ Marijampolės socialinės pagalbos centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teisme prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno ir iki dabar gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškime ir teisme nurodė, kad kreipiasi dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo šiais tikslais: tikslu gauti socialines pašalpas, tikslu registruotis užimtumo tarnyboje, tikslu gauti senatvės pensiją, tikslu prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje (dabar turi laikiną, išduotą 2021-07-12) ir gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir/ar vėliau gauti Lietuvos pilietybę; tikslu gauti sveikatos priežiūros paslaugas (šiuo metu, t.y. turint laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, jam teikiama tik būtinoji medicininė pagalba, nes jis nedraudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl negali kreiptis pas šeimos gydytoją ir susitvarkyti neįgalumo dokumentų, siekiant gauti neįgalumo išmoką).

Pareiškime, 2020-04-22 gyvenimo aprašyme bei teisme nurodė, kad jis (pareiškėjas) gimė (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini). Jo motina buvo rusė N. U.. Po gimimo iki (duomenys neskelbtini) jis gyveno K. k. ligoninėje, po to iki (duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini) namuose, po to iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų namuose Nr. (duomenys neskelbtini); po to iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) namuose; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) prekybos įrengimų gamykloje; po to mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje (įgijo mūrininko-tinkuotojo specialybę); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje statybose; buvo teistas (duomenys neskelbtini) už vagystę ir ten iki (duomenys neskelbtini) atliko laisvų statybų bausmę; po bausmės atlikimo į Lietuvą negrįžo, nes nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas tėvą, gyv. (duomenys neskelbtini), ten išbuvo 4 metus – t.y. iki (duomenys neskelbtini); po to grįžo į Lietuvą, apsistojo (duomenys neskelbtini) kolūkyje (pirmininkas gyventi davė namą, jis kolūkyje dirbo statybose, šiltnamiuose apie 5 metus; po to apie 5 metus juos vežiojo dirbti statybose (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini), t.y. nuo 1998 m. ar 1999 m. maždaug iki 2005 m.); po to apie 5-erius metus dirbo už (duomenys neskelbtini) miesto esančiame mėsos kombinate (t.y. iki 2009 ar 2010 metų); apie 2010 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), pas čigonus (S. M.), kur dirbo, prižiūrėjo arklius apie 7 ar 8 metus, tačiau krisdamas arklys jam (pareiškėjui) sužeidė koją ir jis pateko į ligoninę; po to nuo (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendintas nakvynės namuose ir juose gyvena iki šiolei. Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiolei jis yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nurodė, kad iki teistumo jis (pareiškėjas) turėjo TSRS pasą, kurį pametė ir iki šiolei gyvena be dokumentų, turi išduotą jam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Todėl jis, turėdamas tik laikiną leidimą, nėra draudžiamas privalomuoju socialiniu draudimu ir negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų (t. y. kreiptis pas šeimos gydytoją, susitvarkyti neįgalumo dokumentų po patirtos, dirbant pas čigonus, traumos, gauti neįgalumo išmoką), jam yra teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Nurodo, kad prašomo fakto nustatymas jam leis gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, kurio pagrindu jis bus apdraustas privalomuoju socialiniu draudimu ir galės naudotis asmens teisių garantijomis sveikatos priežiūros srityje (susitvarkys neįgalumo dokumentus, gaus neįgalumo išmoką). Nurodė, kad jis (pareiškėjas) šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš jam mokamų 128 Eur dydžio išmokos, pajamų ir kitų mokesčių valstybei nemoka (tik už apgyvendinimą nakvynės namuose moka po 20 Eur kas mėnesį), nes negauna darbo. Jis kalba lietuviškai ir rusiškai, tautybė yra rusas.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teisme su pareiškimu nesutiko atsiliepime (DOK-45917) nurodytais šiais argumentais:

1) nurodė, kad pareiškėjo pareiškime prašomas nustatyti faktas - kad pareiškėjas nuo gimimo (duomenys neskelbtini) gyveno ir iki dabar gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje – tikslu prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje neturi juridinės reikšmės (CPK 444 ir 445 str.), nes jam yra išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, kuris yra pratęsiamas pateikus atitinkamą prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, todėl toks pareiškėjo prašymas teisme nenagrinėtinas. Be to, pareiškime nurodomu tikslu – tai yra tikslu prasitęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (dabar pareiškėjas turi laikiną leidimą, išduotą (duomenys neskelbtini), – ir tai buvo jau antras leidimas laikinai gyventi išduotas pareiškėjui) ir /ar vėliau gauti Lietuvos pilietybę – nustatinėti prašomo juridinio fakto nereikia. Toks faktas nustatytinas tik tuo atveju, jeigu tikslas būtų – leidimo nuolat gyventi gavimas (o ne laikino leidimo pratęsimas). Ir tai pareiškėjui buvo išaiškinta Migracijos departamento prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad, vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių padėties“ 53 str. 1 d. 9 p., tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas prašytų gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau leidimas nuolat gyventi) – jis (pareiškėjas) turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad jis gyveno Lietuvos Respublikos iki (duomenys neskelbtini) ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje – nustatymo. Šiuo metu pareiškėjas turi galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi, kuris yra pratęstas jau antrą kartą ). Pagal nurodyto įstatymo 53 str. 1 d. 8 p., pareiškėjui pragyvenus Lietuvos Respublikoje be pertraukos 5 metus, turint leidimą laikinai gyventi, šiuo pagrindu pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo;

2) dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo tikslu gauti leidimą nuolat gyventi – nurodė, kad pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių padėties“ 2 str. 15 d. leidimas nuolat gyventi – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Įstatymo 53 str. 1 d. 9 p. nustato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui LR įstatymo „ Dėl užsieniečių padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 str. numatytu pagrindu atveju. Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. nustato, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, kreipdamiesi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisme turi įrodyti, kad turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis: a) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį (nes nuo apgyvenimo nakvynės namuose yra registruotas Užimtumo tarnyboje), b) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas (jis moka tik už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas - o tai nėra mokesčiai ar įmokos), c) kad jis turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje (nes nakvynės namai nėra gyvenamoji patalpa). Todėl mano, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. imperatyvių reikalavimų dėl juridinio fakto tikslu gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nustatymo. Nurodo, kad pareiškėjas gali gauti leidimą nuolat gyventi ir nenustatant juridinę reikšmę turinčio fakto įstatymo „Dėl užsieniečių padėties“ 53 str. 1 d. 8 p. pagrindu, t.y. pareiškėjui pragyvenus Lietuvos Respublikoje be pertraukos penkerius metus turint leidimą laikinai gyventi. Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teisme nurodė, kad jeigu pareiškėjas dirbo pas čigonus, darbdavys turėjo mokėti privalomo socialinio draudimo mokesčius už darbuotoją ir pastarasis būtų gavęs pageidaujamas paslaugas sveikatos priežiūros srityje. O dabar tas paslaugas gali gauti kitais būdais - tai yra pragyvenęs 5 metus gaus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė byloje duomenų iš Migracijos departamento, kad dėl pilietybės gavimo būtų reikalingas prašomo fakto nustatymas.

Suinteresuoto asmens Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovas teisme prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjui nepriklauso privalomas sveikatos draudimas, nes jis neturi 6 mėnesių darbo stažo, todėl gauna tik būtiną medicininę pagalbą. Nurodė, kad prašymo nustatyti pareiškėjo nurodytą juridinį faktą tikslas yra gauti socialines garantijas, t.y. paslaugas sveikatos priežiūros srityje, gauti neįgalumo išmoką,

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-273/2011).

Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjai žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jų asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga).

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas šiais tikslais: tikslu gauti socialines pašalpas, tikslu registruotis užimtumo tarnyboje, tikslu gauti senatvės pensiją, tikslu prasitęsti laikiną leidimą ir gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir/ar vėliau gauti Lietuvos pilietybę, tikslu gauti sveikatos priežiūros paslaugas (jam teikiama tik būtinoji medicininė pagalba, nes jis nedraudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 32 p. nustatyta, jog asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kokios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios yra laikomas užsieniečiu.

Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-583 redakcija) 16.7. punktą įstatyme nustatytas leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 9 punktą leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje; 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas; 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje“.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis turi įrodyti ne tik tai, kad jis iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau taip pat, kad šiuo metu gyvena Lietuvoje, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka mokesčius, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Šios įstatymo nuostatos imperatyvios.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-1-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo atstovas teigia, kad jis (pareiškėjas) nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno ir iki dabar gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas byloje pateikė šiuos rašytinius duomenis:

(duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)(gimimo vieta –Lietuva, (duomenys neskelbtini));

(duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerijos raštą (duomenys neskelbtini) namams, kuriame prašoma patalpinti vaiką A. U. (duomenys neskelbtini) namuose (po gimimo iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), po to iki (duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini) namuose);

(duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) namuose Nr. (duomenys neskelbtini));

Kompleksinių paslaugų namų „A“ (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namuose);

(duomenys neskelbtini) pagalbinės mokyklos-internato mokinio asmens bylos titulinį lapą ir iš šios bylos lapą - IV. Mokinio charakteristika- surašyta (duomenys neskelbtini) m. ( nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) pagalbinėje mokykloje internate);

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) prekybos įrengimų gamykloje ((pagrindas: (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)));

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) profesinių mokyklų dokumentai skyriui saugoti neperduoti, todėl apie A. U. mokymąsi (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje pažymos pateikti negali);

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje ((pagrindas – atsiskaitymo už darbą apskaitos knygos));

Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodoma, kad duomenų apie A. U. gyvenamąją vietą ar užimamą veiklą nuo (duomenys neskelbtini) neturi; o nuo (duomenys neskelbtini) A. U. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;

savo paties (pareiškėjo) surašytą jo gyvenimo aprašymą;

(duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;

(duomenys neskelbtini) pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Marijampolės sav., Lietuva;

(duomenys neskelbtini) apgyvendinimo laikinosios nakvynės namuose sutartį;

VSDFV (duomenys neskelbtini) pažymą apie asmens negautas išmokas;

Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašą – kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra registruotas šioje tarnyboje;

Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus pažymą apie jam mokamas sąlyginę (128 Eur) ir vienkartinę (128 Eur) pašalpas iš savivaldybės biudžeto nepasiturintiems asmenims.

Teismo vertinimu, remiantis pateiktais aukščiau nurodytais duomenimis, konstatuoti, kad pareiškėjas laikotarpiuose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje teismas neturi pagrindo.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje (registruotas nuo (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje; pragyvena iš savivaldybės jam mokamų sąlyginės ir vienkartinės pašalpų); 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas; 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje (pareiškėjui yra tik teikiama apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga; laikini nakvynės namai nėra gyvenamoji patalpa, nes ji pareiškėjui nėra suteikta laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad juridiniam faktui nustatyti būtinas aplinkybes turi įrodyti dėl tokio fakto kreipęsis asmuo, taigi pareiškėjas turėjo dėti pastangas įrodyti, kad iki (duomenys neskelbtini) imtinai gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvoje ir yra įgyvendinęs kitas imperatyvias sąlygas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats nurodė, kad mokesčių nemoka, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų išvadai, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat teismas pabrėžia, kad pareiškėjas neįrodė imperatyviai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, todėl pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atmestinas.

Minėta, kad kitais pareiškėjo nurodomais tikslais (tikslu gauti socialines pašalpas ir senatvės pensiją ((DOK-12688 VSDFV (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini))), tikslu registruotis užimtumo tarnyboje ((jau užregistruotas)), tikslu prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje ((laikinas leidimas gyventi, pasibaigus terminui, pratęsiamas pateikus atitinkamą prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM), gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (galima ir kita tvarka – tai yra pragyvenus 5-erius metus gaus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), gauti Lietuvos pilietybę ((pareiškėjas nepateikė byloje duomenų iš Migracijos departamento, kad dėl pilietybės gavimo būtų reikalingas prašomo fakto nustatymas)); tikslu gauti sveikatos priežiūros paslaugas (( DOK-11949 LR SAM Asmens sveikatos departamento pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini))10: būtinoji medicinos pagalba yra priskiriama valstybės laiduojamai – nemokamai – sveikatos priežiūrai, o nesant būtinosios pagalbos sąlygų, privalomuoju sveikatos draudimu nedraustam pacientui gali būti pasiūlytos mokamos paslaugos)) prašomo fakto – tai yra kad pareiškėjas nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno ir iki dabar gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje - nustatymas nebus juridiškai reikšmingas.

Pareiškimo netenkintus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos, nes jam byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba (100%).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 448 str., 259 str., 269 str., 270 str. ,

nusprendžia:

Pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Teresė Klimienė