Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei V. V. ir jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, trečiajam asmeniui I. V., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui S. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu sumažinusi savo reikalavimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ieškovė prašo: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką (akto įrašo Nr. 113) dėl atsakovo S. V. kaltės; 2) palikti sutuoktiniams santuokines pavardes; 3) priteisti ieškovei V. V. iš atsakovo S. V. 1 000 EUR neturtinės žalos; 4) nepilnametės dukros I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su motina V. V.; 5) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą taip: 5.1) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ 690 EUR vidutinės rinkos vertės 40.17 m² bendrojo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., 5.2) S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti 2 400 EUR vertės automoboilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5.3) priteisti ieškovei V. V. iš atsakovo S. V. 1 200 EUR piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį; 6) priteisti iš S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą nuo 2013-10-01 iki 2015-11-01 turtu ir priteisti S. V. priklausančią ½ 690 EUR vidutinės rinkos vertės 40.17 m² bendrojo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. I. V.; 7) priteisti iš S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-11-01 iki jos pilnametystės po 250 EUR per mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. V..

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2008). Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), nes CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės prezumpcija yra nuginčijama. Tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė pagrindinėmis šeimos iširimo priežastimis laiko atsakovo neištikimybę, jo smurtavimą šeimoje, visišką nesirūpinimą šeima ir namais dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų pakanka atsakovo neištikimybei, smurtavimui ir nesirūpinimui šeima pagrįsti, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes ir jos pateiktus įrodymus.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo kaltės visiškai patvirtino tiek trečiasis asmuo nepilnametė šalių dukra I. V., tiek liudytoju apklaustas pilnametis šalių sūnus D. V.. Abu šalių vaikai patvirtino, kad ieškovė dėl santuokos iširimo niekuo nėra kalta, o kaltas tik atsakovas, nes jis išdavė jų mamą su kita moterimi ir paliko šeimą bei ja nesirūpina. Jie patvirtino, kad 2013 metais rudenį patys matė tėvo kompiuteryje jo susirašinėjimą su kita moterimi, matė ir ją pačią per vaizdo kamerą. Nuo to laiko tėvai pradėjo pyktis, atsakovas ėmė smurtauti namuose. I. V. patvirtino, kad negalėdavo mokytis namuose, ne kartą su mama teko išeiti pagyventi pas močiutę, buvo pašliję mokslų rezultatai. D. V. patvirtino, kad atsakovas keldavo ranką ir prieš mamą ir prieš vaikus, patvirtino, kad 2014 m. su tėvu susigrūmė kai užstojo mamą. Jie patvirtino, kad tėvai kartu negyvena nuo 2013 m. pabaigos ir atsakovas šeima nesirūpina, pinigų šeimai visiškai neduoda. I. V. patvirtino, kad tėvui paskambina tik ji, o jis pats to nedaro. Kelis kartus tėvas jai davė pinigų, bet tik tada, kai ji paprašė. Nuo 2014 m. vasaros į namus tėvas buvo grįžęs tik kelis kartus, bet tik apžiūrėti namų. Kartu su šeima jis negyvena. D. V. patvirtino, kad dirba ir gyvena Airijoje kartu su tėvu, kuris uždirba apie 1500-2000 Eur. Iš šios sumos tikrai susitaupo ne mažiau kaip 500 EUR, kuriuos tėvas galėtų skirti šeimai, bet to nedaro, nes jam tai nesvarbu. Mamą ir seserį finansiškai paremia jis iš savo uždarbio, o ne tėvas. Dirbti pradėjo dėl to, kad negalėjo susimokėti už mokslą, o tėvas pinigų tam nedavė. Tėvas į Lietuvą iš Airijos grįžta pas kitą moterį, gyvenančią Plungėje, o ne į namus. Abu šalių vaikai patvirtino, kad mama bandė išsaugoti šeimą, bet tėvas vengė apie tai kalbėti ir bendravimo su kita moterimi nenutraukė. I. V. patvirtino, kad mama labai išgyveno sužinojusi apie tėvo neištikimybę, gėrė vaistus, jai buvo sunku žiūrėti į mamą. Tai tęsėsi apie 6 mėnesius. Ji patvirtino, kad visų jos poreikių mama negali patenkinti ir 250 EUR išlaikymas iš tėvo jai reikalingas, nes jai reikia įvairių reikmenų dailės būreliui, sportinės aprangos sporto būreliams ir varžyboms, reikia akinių, kurių negali nupirkti mama. Kosmetikos kaip kitos draugės ji nenaudoja, į kirpyklą nevaikšto, nes tam neturi pinigų. Patvirtino, kad 2014 m. vasarą ji pati uždarbiavo užsienyje. Sutinka, kad už išlaikymo įsiskolinimą jai būtų priteista ½ dalis namo, kuri priklauso tėvui.

Teismas išklausęs šalių vaikų parodymus neturi jokio pagrindo jais abejoti, nes šalių sūnus yra pilnametis, o dukrai iki pilnametystė trūksta tik kelių mėnesių, jie yra pakankamai subrendę ir gali adekvačiai įvertinti tėvų elgesį ir jų kaltę dėl šeimos iširimo. Pažymėtina, kad šalių dukra gyvena su ieškove, o sūnus nuolat gyvena su atsakovu, tačiau abiejų vaikų parodymai sutampa. Todėl nėra pagrindo jų parodymus vertinti kaip neobjektyvius dėl galimos tėvų, su kuriais jie nuolat gyvena, įtakos. Be to, tiek ieškovės tiek šalių vaikų paaiškinimus visiškai patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, o juos paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė.

Iš ieškovės pateiktų kompiuterio nuotraukų matyti, kad atsakovas kompiuterinės programos „Skype“ pagalba susirašinėja su moterimi, pasivadinusia „lorke“, o iš žinučių turinio matyti, kad jie kalba meilę vienas kitam, apie tai, kad pasiilgsta vienas kito (b. l. 18-21). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pažymos matyti, kad 2014-01-19 ir 2014-04-06 ieškovė pranešė policijai, kad namuose triukšmauja atsakovas (b. l. 26). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės ir šalių vaikų paaiškinimus apie atsakovo neištikimybę ir smurto naudojimą šeimoje, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.

Pripažintina, kad atsakovas savo neištikimybe, smurtavimu šeimoje, nesirūpinimu šeima, nepilnamete savo dukra, neteikimu šeimai finansinės paramos iš esmės pažeidė lojalumo, pagarbos, moralinės paramos sutuoktiniui pareigas ir tai buvo santuokos iširimo priežastimis. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis sutuoktiniai gyventi negali, o pastangų keisti tokią padėtį atsakovas neparodė visiškai ir išsaugoti šeimą jis neketino. Priešingai, palikęs šeimą jis nesirūpina nei šeima, nei nepilnametės dukters išlaikymu jau daugiau kaip metus laiko (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), nes iš užsienio grįžęs į Lietuvą jis gyvena ne su šeima, o su kita moterimi. Nusišalindamas nuo bendro šeimyninio gyvenimo, šeimos namų ir nepilnametės dukros išlaikymo, išeidamas gyventi su kita moterimi atsakovas savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai, todėl dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas.

Jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų atsakovas nepateikė, todėl byloje nėra pagrindo svarstyti abiejų sutuoktinių kaltės klausimo.

Ieškovė savo ieškiniu prašė priteisti 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, o teismo posėdžio metu savo reikalavimą sumažino iki 1 000 EUR. Atsakovas pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti neturinę žalą yra pagrįstas, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis turi atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, kitam sutuoktiniui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju šalys santuokoje išgyveno 25 metus ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kuo nors kalta būtų ieškovė. Santuoką nutraukti ieškovė prašo ne dėl to, kad pati nenorėjo gyventi šeimoje, o dėl to, kad atsakovas buvo neištikimas, nevengė naudoti smurto, nustojo rūpintis šeima, remti ją finansiškai, o ieškovei norint išsaugoti šeimą atsakovas net nebandė to daryti. Maža to, jis dar gyvendamas šeimoje bendravo su kita moterimi, žinant ir matant tai ieškovei ir jų vaikams, kas neabejotinai žeidžia ir žemina ieškovės orumą. Kaip nurodė ieškovė ir jos vaikai, tokie išgyvenimai atsiliepė ir ieškovės emocinei bei psichinei būsenai, nes apie mėnesį laiko jai teko vartoti raminamuosius vaistus, sutriko miegas, prireikė apie šešių mėnesių kol ji susitaikė su šeimos iširimu ir grįžo į stabilią emocinę būseną. Todėl pripažintina, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio sukeltų dvasinių išgyvenimų, kurie iš esmės trunka jau beveik du su puse metų, iš tiesų patyrė neturtinę žalą, nes jautė nuolatinį pažeminimą dėl sutuoktinio neištikimybės ir nepagarbos, išgyveno dėl šeimos iširimo, patyrė daug nepatogumų gyvenant be finansinės sutuoktinio paramos ir viena besirūpindama nepilnamete dukra. Ieškovės nurodoma 1 000 EUR suma už tokius išgyvenimus ir nepatogumus nėra per didelė ir yra visiškai adekvati patirtiems išgyvenimams ir užsienyje dirbančio atsakovo turtinei padėčiai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Todėl 1 000 EUR dydžio neturtinė žala ieškovei priteistina iš atsakovo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas palikti jai santuokinę pavardę yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nutraukiant šalių santuoką jų nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes dukra visada gyveno su motina, o tėvams pradėjus gyventi atskirai su atsakovu iš esmės nebendrauja, stipresnio emocinio ryšio tarp jų nėra. Be to, atsakovas dažniausiai gyvena užsienyje, šalių dukra gyventi su juo nenori, o atsakovas tokio noro taip pat neišreiškė. Todėl nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Gimimo liudijimas patvirtina, kad I. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir at­sa­kovo nepilnametė dukra (b. l. 17), todėl atsakovas turi pareigą ją išlaikyti. Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad vienas iš tėvų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti nepatenkinamas. Tokiu atveju būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 350 eurų. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaikų išlaikymo proporcingai jų turtinei padėčiai.

Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 350 EUR sumos, todėl tokie vaiko poreikiai visiškai atitinka minėtą orientacinį minimalios mėnesio algos būtiną išlaikymo dydį. Ieškinyje nurodytos konkrečių vaiko poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos maistui, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms, interneto ryšiui, buities prekėms, laisvalaikiui, atostogoms, būsto išlaikymui, dailės ir sporto būreliams yra protingos, visiškai adekvačios ir pripažintinos būtinomis vaiko poreikiams patenkinti. Be to, pateiktas medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad šalių dukra dažnai serga (b. l. 31), todėl jos poreikiai yra net ir didesni nei įprastiniai vidutiniai sveiko vaiko poreikiai. Atsakovas byloje neginčijo vaiko poreikių dydžio, nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams pakaktų mažesnės nei 350 EUR sumos per mėnesį, todėl pripažintina, kad tokia suma vaikui išlaikyti yra reikalinga, ji visiškai atitinka teismų praktiką dėl būtino išlaikymo vaikui dydžio, todėl nėra pagrindo šalių dukros poreikių patenkinimui reikalingą sumą vertinti kaip nepagrįstai didelę.

Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti 250 EUR, o pati nurodo galinti skirti 100 EUR dukrai išlaikyti. Šiuo atveju tėvų pareigos paskirstymas tokiomis proporcijomis nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtino vaiko po­rei­kių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, nes šalių turtinė padėtis nėra vienoda ir jų galimybės išlaikyti dukrą nėra vienodos. VSDFV Sodros duomenys (b. l. 73-74, 81) ir Alytaus teritorinės darbo biržos Lazdijų skyriaus pažyma (b. l. 82) patvirtina, kad vienintelės ieškovės pajamos yra 155,49 EUR dydžio bedarbio pašalpa. Tuo tarpu šalių sūnus D. V. patvirtino, kad atsakovas kartu su juo dirba Airijoje ir gauna 1500-2000 EUR atlyginimą. Akivaizdu, kad kai tėvų pajamos skiriasi dešimt kartų, jų galimybės, o tuo pačiu ir pareiga, vaiko išlaikymui skirti tam tikras lėšas taip pat yra nevienodos. Išlaikymo priteisimas lygiomis dalimis iš abiejų tėvų kai jų pajamos taip stipriai skiriasi neatitiktų įstatymų reikalavimų dėl tėvų pareigos prie vaiko išlaikymo prisidėti proporcingai savo turtinei padėčiai. Nors atsakovas nepateikė jokių įrodymų kiek lėšų iš gaunamo atlyginimo būtina jo paties pragyvenimui Airijoje, tačiau šalių sūnus, kuris gyvena ir dirba kartu su atsakovu ir gerai žino šias aplinkybes, patvirtino, kad iš atlyginimo atsakovas gali sutaupyti ne mažiau 500 EUR, kuriuos galėtų skirti savo dukrai ir šeimai. Faktas, kad kartu su atsakovu dirbantis D. V. pats iš savo uždarbio remia tiek motiną, tiek savo seserį, patvirtina, kad atsakovo Airijoje gaunamas uždarbis leidžia ne tik pragyventi jam pačiam, bet ir visiškai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi ir gali imtis, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra darbingas ir turi galimybę dirbti užsienyje, o ieškovei tenka pareiga auginti ir rūpintis jų nepilnamete dukra, todėl ji neturi galimybės dirbti užsienyje ir palikti dukrą be tėvų priežiūros. Todėl ji ne tik neturi galimybės vienodai prisididėti prie dukros išlaikymo dabartiniu metu, bet ir neturi tokių galimybių kaip atsakovas pagerinti savo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas jų dukrai po 250 EUR per mėnesį, nes jis visiškai atitinka vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą ir teismų praktikoje priteisiamą išlaikymo vaikams dydį.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.).

Kadangi nustatyta, jog šalims nuo 2013 m. lapkričio mėnesio nustojus gyventi bendrą santuokinį gyvenimą atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia, tai iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo teismui dienos. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas daugiau kaip už trejus metu iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinys teisme gautas 2015-10-22, todėl išlaikymo dukrai ieškovė gali reikalauti nuo 2012-10-22. Šiuo atveju ieškovė reikalauja išlaikymo įsiskolinimo nuo 2013-10-01, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti dukrai reikalingą išlaikymo įsiskolinimą už visą laikotarpį kai atsakovas jo neteikė. Šį įsiskolinimą ieškovė reikalauja priteisti turtu, priteisiant dukrai atsakovui priklausančią ½ gyvenamojo namo dalį. CK 3.196 straipsnis numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas ir konkrečia pinigų suma ir turtu. Atsižvelgsiant į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką nemoka išlaikymo savo dukrai nei savo noru, nei vykdydamas šioje byloje priimtą teismo nutartį priteisti iš jo laikiną išlaikymą dukrai, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas turtu labiausiai atitinka nepilnametės interesus, nes tai vienintelis efektyvus būdas faktiškai gauti bent dalį reikalingo išlaikymo dabar, kol šalių dukra yra dar nepilnametė, o ne kada nors ateityje, kai neaišku kada jis bus išieškotas.

Šalims priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (b. l. 27-28), kuris įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymas preziumuoja, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos duomenys patvirtina, kad šalims priklausančio namo rinkos vertė yra 1 308 EUR (b. l. 22). Kitokių duomenų apie šio turto vertę atsakovas nepateikė, todėl atsakovui priklausanti šio turto dalis yra verta 690 EUR. Akivaizdu, kad išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. lapkričio mėnesio skaičiuojant po 250 EUR kas mėnesį, kurie priteistini kaip mėnesinė periodinė įmoka vaikui išlaikyti, išlaikymo įsiskolinimas sudarytų daug didesnę sumą nei ½ gyvenamojo namo vertės. Todėl akivaizdu, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimas atsakovui priklausančiu turtu jo teisių niekaip nepažeis.

Kita ½ minėto gyvenamojo namo dalis priklauso ieškovei, todėl nutraukus santuoką ir padalijus bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą priteistina jai asmeninės nuosavybės teise.

Santuokos metu šalys taip pat įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29), kuris kaip bendroji jungtinė nuosavybė padalintinas nutraukiant santuoką. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ieškovė ir liudytojas D. V. patvirtino, kad šiuo automobiliu naudojasi atsakovas, o ieškovė priteisti jai automobilio natūra neprašo. Atsakovas kitokių reikalavimų dėl turto padalijimo nepateikė, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas automobilį priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti ½ jo vertės kaip kompensaciją.

Ieškovė nurodo, kad dalintino automobilio vertė yra 2 400 EUR, o atsakovas, tokios automobilio vertės neginčija ir įrodymų, pagrindžiančių mažesnę vertę nepateikė. Patikrinus didžiausio naudotų automobilių internetinių skelbimų tinklapio www.auto.plius.lt duomenis nustatyta, kad 2004 m. gamybos automobilio (duomenys neskelbtini) kainos visuose parduodamų automobilių skelbimuose tikrai viršija ieškovės nurodomą kainą, todėl ji nėra nepagrįsta ir nėra jokio pagrindo nesivadovauti ieškovės įvertinta automobilio kaina ir nepriteisti jai prašomos 1 200 EUR kompensacijos už atsakovui tenkantį automobilį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl patenkinus ieškinį ir sprendimą priėmus ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidas ji turi teisę prisiteisti iš atsakovo.

Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 50 EUR žyminis mokestis (b. l. 12), 300 EUR išlaidų advokatės pagalbai už ieškinio parengimą, atstovavimą teisme bei teisines konsultacijas (b. l. 80) ir 16,60 EUR už dokumentų iš VĮ „Regitra“ gavimą (b. l. 79). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė surašė ieškinį, teikė ieškovei patarimus ir atstovavo ją teismo posėdyje, kuris užtruko 2 val. 08 min. (b. l. 86), pripažintina, kad 300 EUR dydžio ieškovės advokatei sumokėtas honoraras neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ reglamentuojamų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesnis nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną dydį ir yra visiškai adekvatus advokatės suteiktoms paslaugoms. Todėl tiek 300 EUR išlaidų advokatės pagalbai, tiek ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, tiek jos išlaidos įrodymams surinkti priteistini iš atsakovo kaip būtinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 366,60 EUR (50 EUR + 300 EUR + 16,60 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybei išieškotina 138 EUR žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovė iš dalies buvo atleista paduodant ieškinį (b. l. 41-43), ir 9,65 EUR už procesinių dokumentų įteikimą, nes atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Viso valstybei iš atsakovo išieškotina 147,65 EUR (138 EUR + 9,65 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymas, panaikintina nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina iš karto nuo teismo sprendimo paskelbimo (CPK 282 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 113), nutraukti dėl atsakovo S. V. kaltės.

Santuoką nutraukus ieškovei V. V. palikti santuokinę pavardę – V., o atsakovui jo pavardę – V..

Nepilnametės dukros I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su motina V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Išlaikymą išieškoti vaiko motinai V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2015 m. spalio 22 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo perio­di­nėmis išmo­ko­mis vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą turtu ir S. V. priklausančią ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. priteisti I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav.

Priteisti S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 200 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už jam atitenkantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo ir 366,60 EUR (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 147,65 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo mokamą laikiną išlaikymą nepilnametei I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 EUR kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.