Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1379-104/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-30
Bylos Nr.
2A-1379-104/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05710-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas
Vytauto V
Atsakovas
D. Š.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1379-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05710-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.6.2; 75.8; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vytauto V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1104-391/2012 pagal ieškovo Vytauto V. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovui Vytautui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V.V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Š., kuriuo prašė: ieškovo Vytauto V. Š. ir atsakovės D. Š. santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; priteisti ieškovui santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 0,15 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę ir kitus kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 98 500 Lt, atsakovei priteisiant 49 250 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovės išlaikymą ieškovui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki iš esmės pasikeis aplinkybės, dėl kurių iš atsakovės prašomas išlaikymas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuokoje išaiškėjo sutuoktinių charakterių ir požiūrių į gyvenimą, pareigas šeimoje skirtumai, atsakovė nuolat be priežasties ėmė priekaištauti ieškovui dėl atsiradusių ar tariamų nesklandumų, žeminti ieškovą prieš giminaičius ir kaimynus, tyčiotis iš ieškovo. Dėl atsakovės kaltės sutuoktiniai gyvena skyrium, beveik nebendrauja, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Šeima faktiškai iširo ir atkurti jos neįmanoma. Kadangi ieškovas yra neįgalus ir gauna nedideles pajamas, iš atsakovės ieškovui priteistinas išlaikymas.

Atsakovė D. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visada buvo sutuoktiniui lojali, gerbė jį kaip savo vyrą ir vaikų tėvą. Žinodama, kad sutuoktinis yra impulsyvus, į viską perdėtai reaguoja, stengėsi nereaguoti į sutuoktinio elgesį, nekonfliktuoti su sutuoktiniu, dažnai sutuoktiniui nusileisdavo. Sutuoktiniai planavo ir kūrė bendrą ateitį, bet iš ieškovo pusės prasidėjo agresijos ir smurto priepuoliai. Sutuoktinis labai pasikeitė, kai jam buvo paskirta invalidumo pensija, aiškino, kad sutuoktinė privalo jį išlaikyti, pradėjo banke kaupti pinigus, tapo agresyvus sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu. Nepaisant sunkumų atsakovė niekada negalvojo ir nenorėjo skirtis su sutuoktiniu, jautė pareigą padėti vyrui, jį prižiūrėti. Tačiau 2008 m. rudenį sutuoktinis pareiškė, kad jis gyventų geriau, jeigu sutuoktiniai išsiskirtų. D. Š. nesutikus skirtis, sutuoktinis pradėjo naudoti jos atžvilgiu ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Po gydymosi sutuoktinis tapo ramesnis, pradėjo valdyti savo emocijas, bet 2009 m. gruodžio mėnesį jo elgesys vėl tapo nenuspėjamas, todėl D. Š. buvo priversta išeiti iš namų, sugebėjusi paimti tik kelis būtinus daiktus. Po kiek laiko sutuoktiniai vėl pradėjo bendrauti, sutuoktinis leido D. Š. lankytis namuose. Atsakovė nurodė, kad iki šiol gerbia sutuoktinį, padeda jam ir rūpinasi juo, kiek jis pats leidžia. Nurodė, jog ji yra įsitikinusi, kad vyro noras išsiskirti yra laikinas, susijęs su jo liga. Norėdama išsaugoti šeimą prašė teismo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2011-03-14 nutartimi sutuoktiniams paskirtas 4 mėnesių terminas susitaikyti ir byla sustabdyta. Ieškovo V.V. Š. prašymu byla atnaujinta teismo 2011-08-08 nutartimi.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovas V.V. Š. savo 2011-09-01 rašytiniais paaiškinimais nurodė teismui, kad atsakovė klaidina teismą, pažymėjo nepalankias gyvenimo sąlygas santuokoje su atsakove, kad ieškovui santuokoje sukurta nepakantumo ir nepagarbos kaip vyrui ir tėvui atmosfera.

Šalies argumentai

Atsakovė D. Š. pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tarp šalių lygiomis dalimis, priteisiant šalims: po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį stoginės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: ieškovo V.V. Š. asmeninėn nuosavybėn prašė priteisti: 4 000 Lt vertės pjautinę medieną (apie 10 m³), 6 400 Lt vertės statybinę armatūrą (apie 8 tonas), 2 000 Lt vertės suvirinimo aparatą, 1 500 Lt vertės medžio apdirbimo stakles, 500 Lt vertės tekinimo stakles, 300 Lt vertės gręžimo stakles, 500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 800 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 300 Lt vertės vaikų kambario baldų komplektą, 100 Lt vertės šaldytuvą, 50 Lt vertės televizorių, 80 Lt vertės dujinę viryklę, 400 Lt vertės skalbimo mašiną, 50 Lt vertės dujinį katilą, 1 800 Lt vertės dujinį katilą, 80 Lt vertės kieto kuro katilą, 200 Lt kanalizacijos siurblį, 800 Lt vertės dušo kabiną, 40 000 Lt vertės pašto ženklų kolekciją (apie 6 000 vnt.), iš viso 59 860 Lt vertės turtą; atsakovės D. Š. nuosavybėn prašė priteisti: 200 Lt vertės stalo indų servizą (12 asmenų), 100 Lt vertės krištolines taures (6 vnt.), 50 Lt vertės kitus stalo indus ir įrankius, 400 Lt vertės rankų darbo lovatieses (2 vnt.), 100 Lt vertės lininį audinį (10 m), 300 Lt vertės auksinį žiedą, 200 Lt vertės auksinius auskarus, 200 Lt vertės knygas (apie 50 vnt.), iš viso 1 550 Lt vertės turtą; priteisti atsakovei D. Š. iš ieškovo V.V. Š. 29 155 Lt kompensaciją už ieškovui priteisiamą didesnės vertės turtą; priteisti atsakovei D. Š. iš ieškovo V.V. Š. 50 000 Lt atsakovo sukauptų lėšų bankuose; priteisti atsakovei D. Š. iš ieškovo V.V. Š. 9 000 Lt kompensaciją už parduotas akcijas; priteisti iš ieškovo V.V. Š. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikui bėgant išryškėjo sutuoktinių charakterių skirtumai, požiūrio į gyvenimą nesutapimai. Atsakovas tapo irzlus ir agresyvus, naudojo sutuoktinės atžvilgiu ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, išvarydavo iš namų, pažemindavo ne tik artimų žmonių, bet ir kaimynų akivaizdoje. Ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, rūpinosi sutuoktiniu, daugiau kaip 10 metų viena išlaiko šeimos namą, ūkį ir sutuoktinį, kuris savo pajamas kaupia bankuose. Per teismo paskirtą susitaikymui laikotarpį ieškovas vengė bet kokio bendravimo ar susitikimo su sutuoktine, ieškovei atėjus, užsirakindavo arba išeidavo iš namų. Nurodė, kad santuokoje įgytas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai Gervėbalės g. 14, Vilniuje, turi būti padalinti per pusę. Gyvenamasis namas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė, nes už 2/3 dalis gyvenamojo namo sutuoktiniai sumokėjo kartu iš bendrų lėšų. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas buvo remontuojamas, renovuotas, apšiltintas, iš viso išleidžiant tam apie 20 000 -25 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas V.V. Š. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jis daug dirbo, uždirbo pakankamai pinigų šeimai ir namų ūkiui išlaikyti, todėl atsakovė klaidina teismą, kad ji daugiau kaip 10 metų viena išlaiko namą, ūkį ir ieškovą. Per susitaikymui skirtą terminą atsakovė nepadarė nieko, kad sutuoktinių santykiai pagerėtų, bet tik priekaištavo dėl ieškovo pradėto ištuokos proceso. Sutuoktinės paveikti su ieškovu nebendrauja vaikai. Atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas ir pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. ½ dalį gyvenamojo namo ieškovui padovanojo tėvai, o kitą namo dalį ieškovas paveldėjo. Jokių bendrų piniginių lėšų namo remontui nebuvo panaudota ir joks didesnis namo remontas nebuvo vykdomas. Nėra pagrindo laikyti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Žemės sklypas dalintinas tarp šalių po ½ dalį. Garažas ir kiti ūkiniai pastatai pastatyti dar iki santuokos, tik jų teisinė registracija atlikta santuokos metu. Būdama sąžininga atsakovė galėtų atsisakyti reikalavimo laikyti garažą ir ūkinius pastatus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad turi tik vieną sąskaitą banke, kurioje 2011-09-03 buvo sukaupta tik 510,99 Lt. Jokių kitų sąskaitų bankuose neturi ir piniginių lėšų nėra sukaupęs. Priešieškinyje pateiktas kilnojamojo turto sąrašas yra klaidingas. Pasiūlė kilnojamojo turto padalijimą, pagal kurį jam atitektų 29 200 Lt vertės turtas, o D. Š. atitektų 31 980 Lt vertės turtas. Prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nekilnojamąjį turtą padalinti taip, kaip prašoma ieškiniu, priteisiant turtą ieškovui, o atsakovei priteisiant 49 250 Lt kompensaciją. Prašė kilnojamąjį turtą padalinti pagal ieškovo atsiliepime nurodytą pasiūlymą, priteisti iš atsakovės išlaikymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką, įregistruotą 1977 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.1131) tarp Vytauto V. Š. ir D. Š. nutraukė dėl Vytauto V. Š. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko atsakovei D. Š. pavardę Š.. Pripažino 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir 1/2 dalį kiemo statinių (lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių Vytauto V. Š. ir D. Š. nuosavybe. Padalino ieškovo Vytauto V. Š. ir atsakovės D. Š. santuokoje įgytą turtą – 75 000 Lt vertės žemės sklypą, 0,15 ha ploto (duomenys neskelbtini), 64 378 Lt vertės 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 3 791 Lt vertės garažą (duomenys neskelbtini), 7 266 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 10 382 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 1 209 Lt vertės šiltnamį (duomenys neskelbtini), 1 168 Lt vertės stoginę (duomenys neskelbtini), 18 Lt vertės 1/2 dalį kiemo statinių (duomenys neskelbtini), 4 000 Lt vertės pjautinę medieną, 6 400 Lt vertės statybinę armatūrą, 2 000 Lt vertės suvirinimo aparatą, 1 500 Lt vertės medžio apdirbimo stakles, 500 Lt vertės tekinimo stakles, 300 Lt vertės gręžimo stakles, 500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 800 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 300 Lt vaikų kambario baldų komplektą, 100 Lt vertės šaldytuvą, 50 Lt vertės televizorių, 400 Lt vertės skalbimo mašiną, 38 000 Lt vertės pašto ženklų kolekciją (apie 5 700 vnt.), 200 Lt vertės stalo indų servizą (12 asmenų), 100 Lt vertės krištolines taures (6 vnt.), 400 Lt vertės rankų darbo lovatieses (2 vnt.), 100 Lt vertės lininį audinį (10 m), 300 Lt vertės auksinį žiedą (su aleksandritu), 200 Lt vertės auksinius auskarus (su dirbtinu deimantu), iš viso 219 362 Lt vertės turtą, priteisiant ieškovui Vytautui V. Š. ir D. Š. po 1/2 dalį dalytino turto. Ieškovo Vytauto V. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti turtą natūra: 1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,15 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 37 500 Lt vertės; 1/4 dalį (t.y. pusę dalintinos 1/2 dalies ) gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 32 189 Lt vertės; 1/2 dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 896 Lt vertės; 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 633 Lt vertės; 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 191 Lt vertės; 1/2 dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 604 Lt vertės; 1/2 dalį stoginės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 584 Lt vertės; 1/4 dalį (t.y. pusę dalintinos 1/2 dalies) kiemo statinių (lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 9 Lt vertės; pjautinę medieną (apie 5 kub. m.), 2 000 Lt vertės; statybinę armatūrą (apie 4 t), 3 200 Lt vertės; suvirinimo aparatą, 2 000 Lt vertės; medžio apdirbimo stakles, 1 500 Lt vertės; tekinimo stakles, 500 Lt vertės; gręžimo stakles, 300 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą, 500 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą, 800 Lt vertės; skalbimo mašiną, 400 Lt vertės; pašto ženklų kolekciją (apie 2 850 vnt.), 19 000 Lt vertės, iš viso turto natūra už 11 3931 Lt. Atsakovės D. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti turtą natūra: 1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,15 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 37 500 Lt vertės; 1/4 dalį (t.y. pusę dalintinos 1/2 dalies) gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 32 189 Lt vertės; 1/2 dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 895 Lt vertės; 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 633 Lt vertės; 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 191 Lt vertės; 1/2 dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 605 Lt vertės; stoginės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 584 Lt vertės; 1/4 dalį (t.y. pusę dalintinos 1/2 dalies) kiemo statinių (lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 9 Lt vertės; pjautinę medieną (apie 5 kub. m.), 2 000 Lt vertės; statybinę armatūrą (apie 4 t), 3 200 Lt vertės; vaikų kambario baldų komplektą, 300 Lt vertės; šaldytuvą, 100 Lt vertės; televizorių, 50 Lt vertės; pašto ženklų kolekciją (apie 2 850 vnt.), 19 000 Lt vertės; stalo indų servizą (12 asmenų), 200 Lt vertės; krištolines taures (6 vnt.), 100 Lt vertės; rankų darbo lovatieses (2 vnt.), 400 Lt vertės; lininį audinį (10 m), 100 Lt vertės; auksinį žiedą (su aleksandritu), 300 Lt vertės; auksinius auskarus (su dirbtinu deimantu), 200 Lt vertės, iš viso turto natūra už 105 431,00 Lt. Priteisė ieškovei D. Š. 4 250 Lt kompensacijos iš atsakovo V. Š.. Priteisė ieškovei D. Š. 50 000 Lt sukauptų lėšų iš atsakovo Vytauto V. Š..

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1977 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalių šeimoje 1978-01-01 gimė sūnus A. Š., o 1979-09-02 gimė sūnus V. Š., kurie yra pilnamečiai. Šalys nuo 2009 m. gruodžio mėn. gyvena skyrium, atsakovė gyvena sūnaus šeimoje (duomenys neskelbtini), nors iki šiol savo gyvenamąją vietą deklaruoja šeimos namuose (duomenys neskelbtini). Šalys netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi bendrą gyvenimą. Per sutuoktiniams paskirtą terminą susitaikyti sutuoktiniai nesusitaikė. Nepavykus sutuoktiniams susitaikyti atsakovė pritarė ieškovui, kad šeima yra iširusi, kad sutuoktinių susitaikymas ir šeimos išsaugojimas negalimas, kad santuoka turi būti nutraukta.

Nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas šeimos iširimo priežastis. Į bylą nepateikta jokių ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo įrodymų. Priešingai byloje surinkti įrodymai, t.y. šalių paaiškinimai, šalių vaikų A. Š., V. Š., ieškovo sesers A. P. ir ieškovo sesers D.L. R., šalių kaimynės S. D. parodymai, liudija apie atsakovės atsidavimą šeimai, apie jos lojalumą sutuoktiniui, apie tai, kad atsakovė, suprasdama sutuoktinį ir užjausdama jam dėl jo sveikatos būklės, rėmė sutuoktinį moraliai, vengė konfliktinių situacijų. Siekdama šeimos materialinės gerovės atsakovė daug dirbo šeimos namų ūkyje, rėmė materialiai šalių vaikus iki jie įgijo specialybes ir tapo materialiai nepriklausomi nuo tėvų. Ieškovo sesuo D.L. R. teisme duodama parodymus itin griežtai vertino tai, kad ieškovas privertė atsakovę išeiti iš namų. Nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų apie ieškovo atsakovės atžvilgiu naudotą fizinį smurtą. Tačiau nustatytos aplinkybės apie ieškovo elgesį šeimoje ir atsakovės atžvilgiu leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovas yra kaltas dėl šeimos iširimo.

Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių santuokoje yra įgytas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas šis nekilnojamasis turtas, iš viso 98 816 Lt vertės: 1) 0,15 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 75 000 Lt vertės; 2) garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3 791 Lt vertės; 3) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 7 266 Lt vertės; 4) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 10 382 Lt vertės; 5) šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1 209 Lt vertės; 6) stoginė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1 168 Lt vertės. Tarp šalių nekilo ginčo dėl nurodyto turto vertės, nurodytos ieškovo į bylą pateiktoje Centrinės nekilnojamojo turto biržos Turto vertinimo ataskaitoje Nr.10/08-V01. Gyvenamąjį namą, 211,93 kv.m. ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat kiemo statinius ( lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas V.V. Š. valdo asmeninės nuosavybės teise ( CK 3.89 str.), nes ½ dalį šio turto (namo ir kiemo statinių) ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo iš tėvų, 1975-02-26 dovanojimo sutarties pagrindu. Kitą ½ dalį šio turto ieškovas V.V. Š. nuosavybėn įgijo po tėvo mirties, 2002-06-20 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu.

Šalių paaiškinimais ir liudytojų A. P. ir D.L. R. parodymais teismas nustatė, kad ieškovo V.V. Š., A. P. ir D.L. R. tėvas buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą jo valdytą nekilnojamąjį turtą, t.y. ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo palikęs dukterims A. P. ir D.L. R., kurios atsisakė nuo šio tėvo palikimo brolio V.V. Š. naudai, atsižvelgdamos, kad brolis su šeima nuolat gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nuo tėvo palikimo V.V. Š. naudai A. P. ir D.L. R. atsisakė susitardamos su broliu V.V. Š. ir jo sutuoktine D. Š. dėl materialinio atlyginimo. Už atsisakymą nuo palikimo V.V. Š. naudai šalys sumokėjo A. P. ir D.L. R. po 10 000 Lt: D.L. R. 10 000 Lt kompensaciją sumokėjo V.V. Š., o A. P. 10 000 Lt kompensaciją sumokėjo D. Š.. Nustatė, kad gyvenamasis namas buvo pertvarkomas, rekonstruojamas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo statinių, paveldėtų ieškovo po tėvo mirties, pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Gyvenamojo namo ½ dalis, kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 64 378 Lt (128757 : 2 ) ir ½ dalis kitų statinių – kiemo statinių (lauko tualetas), kurių rinkos vertė sudaro 18 Lt (36 : 2), priskyrė prie tarp šalių dalintino turto.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė visą nekilnojamąjį turtą priteisti jam natūra, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovė reikalauja nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis natūra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės siūlomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas atitinka ne tik ieškovo, bet ir atsakovės teises bei interesus, nes atsakovė neturi nuosavybės teise kito gyvenamojo būsto.

Priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 61 410 Lt kilnojamojo turto padalijimo. Teismas pažymėjo, kad dalis nurodytų daiktų aiškiai neidentifikuota. Todėl iš nurodyto dalintino kilnojamojo turto sąrašo pašalino „kitus stalo indus ir įrankius‘, 50 Lt vertės (sąrašo 22 p.), ir knygas (apie 50 vnt.), 200 Lt vertės (sąrašo 27 p.). Iš dalintino turto sąrašo pašalino: dujinę viryklę, 80 Lt vertės, dujinį katilą, 50 Lt vertės, dujinį katilą, 1 800 Lt vertės, kieto kuro katilą, 80 Lt vertės, kanalizacijos siurblį, 200 Lt vertės, dušo kabiną, 800 Lt vertės (sąrašo 12, 14, 15, 16, 17, 18 p.p. ), ir pripažino šiuos daiktus gyvenamojo namo ir kitų šalims priklausančių statinių technine įranga.

Kadangi sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, atsakovei priteisė 4 250,00 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui priteisiamą didesnės vertės kilnojamąjį turtą.

Atsakovės prašymo priteisti jai 9000 Lt kompensaciją už parduotas akcijas teismas netenkino. Vykdant ieškovo V.V. Š. pavedimą, 2007-06-22 buvo parduotos V.V. Š. vardu turėtos 1232 vnt. AB „Invalda“ akcijos už 18 480 Lt. Atsakovė teigia, kad ieškovas akcijas pardavė suklastojęs jos parašą 2007-05-25 įgaliojime V.V. Š. parduoti akcijas. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės parašas įgaliojime yra suklastotas, nepateikta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad akcijos parduotos be atsakovės sutikimo, jai nežinant.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė teismui, kad tuo metu, kai ji savo uždirbtas lėšas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, ieškovas lėšas kaupė bankuose jo vardu atidarytose sąskaitose, savarankiškai nuspręsdamas dėl kaupiamų lėšų panaudojimo. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt sukauptų lėšų. Bankų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aptariamo atsakovės prašymo pagrįstumą. Tai rodo jau minėti banko Citadele pateiktos ieškovo sąskaitų išrašai ( II t., b.l. 123-138), taip pat AB banko SNORAS pateikti duomenys (bylos priedas). Šiame banke ieškovas iki 2011-10-03 turėjo 2 einamąsias sąskaitas ir 21 terminuotų indėlių sąskaitą, kuriose buvo laikomos ženklios pinigų sumos. Ieškovo einamųjų valiutinių sąskaitų apyvartos rodo, kokio dydžio terminuotus indėlius ieškovas laikė banke: 2008 m. - 17 291,60 Lt, 2009 m. – 490 916,14 Lt, 2007 m. – 15 401,18 Lt, 2008 m. – 74 726,33 Lt, 2009 m. – 35 277,14 Lt ir kt. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisė 50 000 Lt sukauptų santuokos metu.

Šalies argumentai

Ieškovas Vytautas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, konstatuodamas aplinkybes, dėl kurių nebuvo visiškai jokių įrodymų. Tai liečia visa aplinkybes, kurias atsakovė įrodinėjo bylos nagrinėjimo metu.Teismas, grįsdamas sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nepagrindė jo jokiais motyvais, tik deklaratyviai konstatavo, jog kaltas yra ieškovas. Teismas, anot apelianto, privalėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, faktus, įrodymus ir tik tada priimti sprendimą. Kadangi jokių įrodymų dėl ieškovo kaltės nebuvo, ieškovo kaltės konstatuoti nebuvo galima.Teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą, pripažino ½ gyvenamojo namo ir ½ kiemo statinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bet tai padarė visiškai nepagrįstai, nes tam nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo – ieškovo paveldėtas ir iš esmės nepagerintas jo nekilnojamasis turtas negalėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pati atsakovė savo paaiškinimuose nurodė, kad nieko esminio su namu nebuvo padaryta, jis nebuvo rekonstruotas. Taip pat atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų dėl pasikeitusios turto vertės, nepateikė jokių įrodymų dėl to, kaip pasireiškė esminis turto pagerinimas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės prisidėjimo prie asmeninės ieškovo nuosavybės pagerinimo faktą, vietoj oficialių rašytinių įrodymų rėmėsi pačios atsakovės paaiškinimais ir suinteresuotų asmenų parodymais. Teigia, jog teismas dalindamas nekilnojamąjį turtą, turėjo atsižvelgti į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovė jau ilgą laiką negyvena su ieškovu ginčo name, todėl bendros nuosavybės turėjimas tik dar labiau apsunkintų rūpinimąsi bendra nuosavybe.Pasisakydamas dėl dalintinų daiktų ir kompensacijos iš ieškovo priteisimo, apeliantas nurodo, kad teismas neturėdamas jokių įrodymų dėl turimų daiktų, pašto ženklų tenkino atsakovės reikalavimus. Pavyzdžiui, teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad pas atsakovą yra auksinis žiedas, auksiniai auskarai ir kiti daiktai. Taip pat pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatydamas dalintinų daiktų balansą, visiškai nepagrįstai priteisė kompensaciją iš ieškovo atsakovės naudai. Šiuo atveju negalėjo būti priteista visiškai jokia kompensacija, nes daiktai galėjo būti padalinti taip, kad jokia kompensacija nebūtų priteista iš vienos šalies kitai šaliai. Teismas negalėjo priteisti jokios sumos iš ieškovo, nes jis tokios sumos neturi, o byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat niekaip nepatvirtina to fakto, kad ieškovas turi apie 100 000 Lt. Nurodo, kad jei net ir buvo likęs pinigų likutis, jis buvo išleistas būtiniems ieškovo poreikiams tenkinti. Be to, teismas priteisdamas 50 000 Lt iš ieškovo, visiškai ignoravo rašytinius įrodymus apie tai, kad atsakovės sąskaitose buvo virš 50 000 lt, bet dėl šių lėšų sprendime visiškai nepasisakyta. 2012-06-08 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovė atsakydama į ieškovo atstovo klausimus paaiškino, kad neprisimena, kur panaudojo tokias dideles pinigų sumas. Taigi, jei teismas nagrinėjo klausimą, kiek piniginių lėšų turėjo ieškovas, privalėjo nustatyti, kiek lėšų turi atsakovė ir šias lėšas padalinti tarp šalių.

Atsiliepimas

Atsakovė D. Š. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl teismo nešališkumo yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, teikė skundus dėl teismo nušalinimo ir šis klausimas jau buvo išspręstas. Pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas, neva ieškovė neįrodė, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismo posėdžio metu liudytojų parodymais buvo patvirtintos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės pastangų išsaugoti šeimą. Antra, ieškovas pabrėžia, jog nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo ieškovo paveldėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes registro duomenimis šis turtas yra laikomas asmenine ieškovo nuosavybe. Atsakovė sutinka su tuo, jog dovanotas ir paveldėtas turtas yra laikomas asmenine ieškovo nuosavybe. Tačiau teismo posėdžiu metu buvo įrodytos faktinės aplinkybės, susiję su esminiu ginčo turto pagerinimu ir turto įsigijimu už bendras sutuoktiniams priklausančias ir asmenines atsakovės lėšas. Taigi tai buvo pagrindas ieškovui priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė taip nesutinka su apelianto pozicija, jog padalinus nekilnojamąjį turtą pusiau, kiltų sunkumų dėl tolimesnio naudojimosi turtu. Nurodo, jog tai negali būti laikoma tinkamu argumentu, leidžiančiu priteisti nekilnojamąjį turtą vienam iš sutuoktinių. Ieškovas taip pat nurodo, jog teismas nesant jokių įrodymų, padalijo kilnojamąjį turtą ir nepagrįstai priteisė kompensaciją atsakovei. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog šalys gali pačios susitarti dėl kilnojamųjų daiktų vertės. Per visą bylos nagrinėjimo laiką ieškovas neginčijo kilnojamųjų daiktų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo V.V. Š., A. P. ir D.L. R. tėvas buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą jo valdytą nekilnojamąjį turtą, t.y. ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo palikęs dukterims A. P. ir D.L. R., kurios atsisakė nuo šio tėvo palikimo brolio V.V. Š. naudai, atsižvelgdamos, kad brolis su šeima nuolat gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nuo tėvo palikimo V.V. Š. naudai A. P. ir D.L. R. atsisakė susitardamos su broliu V.V. Š. ir jo sutuoktine D. Š. dėl materialinio atlyginimo. Už atsisakymą nuo palikimo V.V. Š. naudai šalys sumokėjo A. P. ir D.L. R. po 10 000 Lt: D.L. R. 10 000 Lt kompensaciją sumokėjo V.V. Š., o A. P. 10 000 Lt kompensaciją sumokėjo D. Š.. Nustatė, kad gyvenamasis namas buvo pertvarkomas, rekonstruojamas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo statinių, paveldėtų ieškovo po tėvo mirties, pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada ir konstatuoja, kad priešingai, negu nurodė apeliantas, pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vien ieškovo asmenine nuosavybe teismas neturėjo pagrindo, nes kaip patvirtina bylos faktinės aplinkybės, o būtent liudytojų, apelianto seserų A. P. ir D.L. R., parodymai. Už šį turtą, o būtent už atsisakymą nuo palikimo V.V. Š. naudai, sutuoktiniams esant santuokoje, šalys sumokėjo A. P. ir D.L. R. po 10 000 Lt: D.L. R. 10 000 Lt kompensaciją sumokėjo V.V. Š., o A. P. 10 000 Lt kompensaciją sumokėjo D. Š.. Į bylą nepateikta jokių tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl turtas teismo pripažintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Be to, iš pačių šalių paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame Gervėbalės g. 14, Vilniuje, kuriame gyveno ieškovo ir atsakovės šeima, buvo atlikta renovacija, pagerinimai. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime plačiau ir nepasisakė dėl konkrečių piniginių lėšų, kurias tam skyrė atsakovė, tačiau vien prisidėjimas prie gyvenamojo namo, kuriame gyveno visa šeima, pagerinimo, nagrinėjamu atveju patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, dėl dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti 50 000 Lt sumos iš ieškovo, nes jis tokios sumos neturi, o byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat niekaip nepatvirtina to fakto, kad ieškovas turi apie 100 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad priteisdamas minėtą sumą atsakovės naudai, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus įrodymus, o būtent: banko Citadele pateiktus apelianto banko sąskaitų išrašus (II t., b.l. 123-138) ir AB banko SNORAS pateiktus duomenis (bylos priedas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos manymu, minėtą sumą priteisti atsakovei teismas turėjo pagrindą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad pas atsakovą yra auksinis žiedas su aleksandritu (300 Lt vertės) bei auksiniai auskarai su dirbtiniu deimantu (200 Lt vertės). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad minėti papuošalai priteisiami atsakovui sutinkant, tačiau remiantis šalių sūnaus V. Š. parodymais (III t., b.l. 27), matyti, kad liudytojas paaiškino, jog papuošalus išeidama pasiėmė mama, o ieškovas savo atsiliepime į priešieškinį taip pat teigė, kad papuošalų namuose nėra. Todėl nesant kitų patikimų įrodymų apie papuošalų buvimo vietą, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad auksinis žiedas ir auskarai yra pas atsakovę, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteista suma mažinama 500 Lt. Kadangi ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, tai sprendimo rezoliucinę dalį turi būti patikslinta, paliekant sprendimą iš esmės nepakeistą.

Atmetamas ir apelianto nepagrįstas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nenurodė jokių motyvų, tik deklaratyviai konstatavo, jog kaltas yra ieškovas. Teismas, anot apelianto, privalėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, faktus, įrodymus ir tik tada priimti sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio, teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė bylos aplinkybes, leidžiančias daryti teismui išvadą, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas priėjo prie tokio išvados, remdamasis šalių vaikų A. Š., V. Š., ieškovo sesers A. P. ir D.L. R., šalių kaimynės S. D. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.

Vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais arba priešingai, nenustatytais.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad pas atsakovą yra auksinis žiedas su aleksandritu (300 Lt vertės) bei auksiniai auskarai su dirbtiniu deimantu (200 Lt vertės). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto argumentas negali būti teisiniu pagrindu tenkinti jo apeliacinį skundą. Nors apeliantas savo skunde ir remiasi liudytojo, šalių sūnaus V. Š. parodymais (III t., b.l. 27), tačiau liudytojas nekonkretizavo papuošalų, kuriuos išeidama paėmė atsakovė, todėl nesant patikimų įrodymų, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad auksinis žiedas ir auskarai yra pas ieškovą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą turtą teismas priteisė atsakovei, todėl ieškovo teisių nepažeidė, nes priešingu atveju atsakovei iš ieškovo teismas priteistų didesnę kompensaciją.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsakovės D. Š. prašymas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas atmetamas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė