Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Š. B.-K. (Š. B. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M. Č. ir V. Č. 1962 m. lapkričio 13 d. sudarė santuoką. Jie turėjo vieną dukrą S. K., gimusią (duomenys neskelbtini). A. M. Č. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi V. Č., jis priėmė palikėjos palikimą, jam išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuris patvirtina, kad V. Č. paveldėjo tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, jog iš karto po mamos mirties mokėjo komunalinius mokesčius už turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su ja mokesčius mokėjo jos sutuoktinis A. K., prie bylos yra pateiktas jo rašytinis paaiškinimas. Šis turtas registruotas V. Č. vardu. V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 6 d. jis buvo surašęs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko anūkui, pareiškėjos sūnui Š. B.-K. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po senelio mirties.

4. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

5. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Po pareiškėjos motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. Pareiškėja po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip nurodė pareiškime, priėmė palikimą faktiškai valdydama. Po palikėjos mirties pareiškėja toliau liko gyventi namų valdoje su tėvu, palikėjos sutuoktiniu, kuris buvo garbaus amžiaus, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius. Palikėjos anūkas pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

7. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėja po palikėjos mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, rūpindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su juo kaip savininkė. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, kasacinio teismo praktiką, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

9. Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 12,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos dukra pareiškėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,84 Eur (dvylikos eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.