- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- A6.-42-946/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00047-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. nuo 2017 m. gegužės 30 d. būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vadovu, kai mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 metu rugsėjo mėn., žinojo apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat žinojo apie 2022 m. balandžio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM, Institucija) priimtą nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė, tokiais veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM teises.
VMI prie FM pateiktame pareiškime nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 9 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 27 026,57 Eur. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis iškelti bankroto byla įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d.
D. M. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. sausio 5 d.) Bendrija nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2022 metus.
MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m. rugpjūčio - gruodžio mėn., 2020 m. vasario - gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio - birželio mėn.
Pareiškime nurodoma, kad Bendrijos atžvilgiu buvo atliekama mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 metų balandžio mėn., buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Kaip jau aukščiau minėta, nepriemoka susidarė jau nuo 2019 metų rugsėjo mėn.
Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrija pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrijos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrijos vardu registruoto turto nėra.
VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrijos vardu registruota 1 transporto priemonė.
Šalies argumentai
VMI prie FM daro išvadą, kad Bendrijos vadovas D. M., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. D. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai.
Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrijos sąskaitų vykdomas jau nuo 2022 m. balandžio mėnesio (iš turto - nuo 2022 m. birželio mėnesio), tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, Bendrijos vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM - teises.
VMI prie FM pareiškime pabrėžiama, kad Bendrijos vadovui vėliausiai nuo 2022 m. balandžio 7 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.
Kaip jau aukščiau minėta, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 14 d. iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d.), todėl įrodinėti Bendrijos nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrijos vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrijos vadovo administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki kol Bendrijos vadovas buvo D. M. (VMI prie FM pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, 2023 m. spalio 23 d., (duomenys neskelbtini)), kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta ankščiau, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai jau buvo ir anksčiau (b. l. 2-5).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl įvykdyto administracinio nusižengimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė pastatų restauravimo darbus. Kai vykdė veiklą, su žmonėmis atsiskaitydavo, bet neužtekdavo pinigų mokesčiams. Tikėjosi, kad uždirbs pinigų ir galės sumokėti mokesčius. Bandė tartis su VMI prie FM, kad leistų mokėti įsiskolinimą dalimis, bet jie nesutiko. Nenorėjo skelbti bankroto, nes galvojo, kad bus viskas gerai, turėjo planą kaip išgelbėti Bendriją.
VMI prie FM atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
D. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirbo nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. sausio 5 d., kai mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pagal pateiktas deklaracijas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. D. M., kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato, kad žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką ir įmonės mokumo atstatyti nepavyks, nesikreipė į teismą dėl bankroto pradėjimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą, Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d. ir tai įrodo faktą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareigos pateikti laiku pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.
Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2023 m. spalio 23 d. (VMI prie FM pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei), kadangi nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo ir anksčiau.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tokiais veiksmais D. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą MB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais veiksmais D. M. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į D. M. asmenybę (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant D. M. minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. M. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
D. M. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-42-946/2024.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.