- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 1-1120-857/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16017-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis 2020 m. balandžio 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini)ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. A., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija, važiavo (duomenys neskelbtini)gatve, pažeisdamas KET 9 (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų atsargumo priemonių dėl kitų žmonių sveikatos) ir 127 punktų (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairutojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ypatumus, dėl ko jo vairuojamas automobilis prarado stabilumą, nuvažiavo nuo kelio ir šalikelėje vertėsi, taip savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu kartu važiavusiam keleiviui J. T. padarydamas sužalojimus: krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį krūtinės ląstos dešinės pusės IV -VII šonkaulių lūžiais, ir oro susikaupimu minkštuosiuose krūtinės ląstos audiniuose, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta J. T. sveikata,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
2. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 107-109) ir teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad balandžio 25 d. nuvažiavo į namus pasiimti pas jį dirbančio R. J.. Jis iš vakaro buvo gėręs stipresnių gėrimų. Užėjęs pas R. J., pamatė jog ten dar buvo švenčiama. Ten išgėrė 2 stiklines kažkokio alaus. R. J. pasakius, kad nevažiuos, jis išėjo iš jo namų. Kieme susitikus J. T., abu atsisėdo į automobilį. Jis turėjo atsivežęs dar šampano, kurį mašinoje išgėrė. Geriant šampaną, nutarė nuvažiuoti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę važiavo aplink ežerą. Apie 12 val., (duomenys neskelbtini) posūkyje nesuvaldęs mašinos, kuri priklausė S. A., nuvažiavo nuo kelio. Iš mašinos negalėjo išlipti. J. T. skaudėjo. Atvykę gaisrininkai, išpjovė langą, ištraukė J. T., po to jį. Nuėjęs prie greitosios pagalbos automobilio testuotis, pripūtė 1,61 promiles. Greitoji pagalba juos abu nuvežė į Biržų ligoninę. J. T. iš karto išvežė į Panevėžį. Jį įsivedė į priėmimo skyriaus vidų. Jis pripūtė 3 promiles. Daktarė nieko nenustatė, paklausė, kaip jis jaučiasi. Jis jautėsi blogai, buvo labai sutrenkta galva, skaudėjo stuburas, ranka. Apžiūrėjęs gydytojas, pasakė, kad nieko tokio ir jį išleido. Išėjęs iš poliklinikos, nuėjo iki autobusų stoties, pasiėmės mašiną, grįžo į namus. Kitą dieną nuvažiavęs pas R. J., papasakojo, kas įvyko, ten dar išgėrė. Po to grįžo į namus. Po įvykio kalbėjo su J. T., jis jam pretenzijų neturi. Gailisi, kad įvyko eismo įvykis, kad vairavo neblaivus. Kadangi iš vakaro buvo gėręs stipresnių alkoholinių gėrimų, galėjo pripūsti 1,61 promiles. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus, šiuo metu nebevartoja alkoholio.
3. Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
5. Nukentėjusiojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusysis J. T. pirmą kartą buvo apklausiamas nuotoliniu būdu, telefonu. Paklausus apie eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas aplinkybes, J. T. parodė, kad jis važiavo su "audine" į (duomenys neskelbtini) pusę iš (duomenys neskelbtini) g. Važiavo dviese, kitas vairuotojas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Liudytojas paklaustas, kokia buvo vairuotojo būklė, parodo, kad jis nepastebėjo, kad vairuotojas būtų išgėręs, kad griuvinėtų, ar kalba būtų nerišli. Kartu alkoholinių gėrimų su vairuotoju nevartojo. Liudytojas pasakojo, kad kai jis atėjo į tą kiemą (duomenys neskelbtini) namo, ten dar daugiau žmonių buvo, neatsimena, kas tokie, tie, kas ten gyvena. Jis buvo stipriau išgėręs, į kiemą atėjo vienas. Liudytojas parodė, kad atėjęs į kiemą atsisėdo, vairuotojas sakė, kad jį pažįsta, bet liudytojas jo neprisimena. Apie save vairuotojas nieko nepasakojo, o liudytojas neklausinėjo. Į (duomenys neskelbtini) jie važiavo lyg ir valgyklą pavalgyti. Liudytojui pasiūlius papasakoti apie patį eismo įvykį, kaip viskas nutiko, liudytojas sakė, kad ties tuo pirmu kalneliu, važiuojant iš (duomenys neskelbtini) , posūkyje, vairuotojas važiavo greitai, nepamatė, kad ten kalnelis, ir nebesuvaldė. Liudytojas parodė, kad jis sėdėjo keleivio priekinėje dešinėje pusėje, buvo užsisegęs diržą, nes gelbėtojai diržą pjovė. Ar vairuotojas buvo su saugos diržu, liudytojas negali pasakyti. Prieš eismo įvykį neatsimena, ar kelyje buvo kitų transporto priemonių. Liudytojo paklausus, ar (duomenys neskelbtini) namo kieme vairuotojas nevartojo alkoholinių gėrimų, ar mašinoje buvo butelių nematė, pats buvo išgėręs, todėl nejautė alkoholio kvapo nuo vairuotojo. Liudytojas parodė, kad jam yra daugybiniai šonkaulių lūžiai, gydosi ligoninėje. Liudytojas yra registruotas (duomenys neskelbtini) . Apsidraudęs papildomai nėra.
6. Apklausiamas papildomai, nukentėjusysis J. T. parodė, kad jis jau yra davęs parodymus byloje, jų laikosi. Papildomai parodė, kad eismo įvykis 2020-04-25 (duomenys neskelbtini) g., kurio metu buvo sužalotas, galėjo kilti dėl vairuotojo nepasirinkto saugaus greičio, kadangi jis prieš saugos kalnelį ant kelio nestabdė, galėjo jo iš viso nepastebėti. Liudytojas, sėdėdamas priekinėje - dešinėje keleivio vietoje, nežiūrėjo į spidometrą ir nematė, kokiu greičiu važiavo vairuotojas, tačiau sėdėdamas jautė, kad važiuoja gana greitai, tikrai daugiau nei 50 km/h. Pervažiavus saugos kalnelį prieš posūkį, automobilis pakilo, ir vairuotojas tiesiog nebesuvaldė automobilio. Automobilis nuvažiavo į griovį ir vertėsi. Liudytojas nemano, kad vairuotojo būklė, eismo įvykiui turėjo didelės reikšmės, nes jam vairuotojas neatrodė girtas, orientavosi aplinkoje dar prieš eismo įvykį vairuodamas. Po eismo įvykio liudytojas nematė, kad vairuotojas vartotų alkoholinius gėrimus. Versija, kad eismo įvykis kilo dėl galimai sprogusios padangos, jam nėra labai tikėtina, kadangi nebuvo jokio garso sprogimo, automobilis nevaldomas tapo po to, kai vairuotojas nepristabdė automobilio prieš saugos kalniuką kelyje. Prieš eismo įvykį, kad kelyje būtų kiti automobiliai, nepastebėjo. Jam eismo įvykio metu lūžo šonkauliai, buvo perdurtas plautis, ligoninėje gydėsi daugiau nei dvi savaites. Taip pat eismo įvykio metu buvo sumušta galva, iš karto buvo gumbas. Taip pat buvo daugybiniai smulkūs sumušimai, mėlynės ant įvairių kūno vietų. Prieš eismo įvykį jis su vairuotoju, kurio duomenų ir dabar negali pasakyti, jo net nepažįsta, tą pačią dieną - 2020-04-25 susitiko gretimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme. Vairuotojas sėdėjo automobilyje, su kažkuo pro langą kalbėjo. Liudytojas atėjo pažiūrėti, kas čia toks atvažiuoja į šį kiemą. Vairuotojas automobilyje sėdėjo vienas, vairuotojo - kairėje vietoje. Jam priėjus artyn, vairuotojas liudytoją užkalbino, jį vadino vardu. Tačiau liudytojas jo nepažino ir dabar gerai nežino, kas jis toks buvo. Liudytojas pats buvo neblaivus, bet nebuvo labai girtas, viską prisimena. Vyriškis liudytoją pakvietė sėstis į jo automobilį "Audi", šviesios spalvos. Liudytojas atsisėdo į dešinės pusės priekinę keleivio sėdynę. Pasėdėjo dviese automobilyje gal kokias 10 minučių ir sugalvojo nuvažiuoti iki gretimo (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Jis su vairuotoju alkoholinių gėrimų nevartojo, vairuotojas, jam būnant automobilyje, irgi nevartojo alkoholinių gėrimų. Vairuotojas nieko neužsiminė, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų, sutiko pavežti liudytoją. Jis, kadangi pats buvo neblaivus, tai neįtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nejautė nuo jo alkoholio kvapo, jis jam atrodė guvus, aplinkoje orientavosi, jo elgesys įtarimo nesukėlė. Alkoholinių gėrimų butelių mašinoje nepastebėjo. Išvažiavo iš daugiabučio namo kiemo. Liudytojas nepamena, ar segėsi saugos diržą, bet turi įprotį važiuoti užsisegus saugos diržą, todėl mano, kad saugos diržą buvo užsisegęs. Ar vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržą, nematė. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatve, kaip jau minėjo, vairuotojas jam įtarimo dėl savo būklės nesukėlė. Privažiavus pirmą saugos kalniuką važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) , vairuotojas nepristabdė automobilio, ir automobilis pakilęs tapo nebevaldomas bei nuvažiavo nuo kelio. Nukentėjusysis jau yra baigęs gydymą. Spręs dėl civilinį ieškinio tada, kai išsispręs klausimas dėl išmokos iš vairuotojo draudimo bendrovės. Su vairuotoju po eismo įvykio nebendravo, tik kalbėjosi telefonu. Apie eismo įvykį visai nekalbėjo. Eismo įvykio metu automobilyje buvo dviese.
7. Apklausimas papildomai, nukentėjusysis J. T. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje yra nukentėjusysis, civilinio ieškinio V. Š. nereikš, su juo draugiškai susitarė dėl jų aptartos sumos atlyginimo. Gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra baigtas. (1 t., b.l. 67-70, 73-76, 77-78);
8. Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad panašiai prieš mėnesį laiko, dienos metu, apie pietus, buvo gal apie 13 val., jai būnant namų (duomenys neskelbtini) , lauko terasoje, iš kurios matosi (duomenys neskelbtini) g., pamatė, kaip nuo A. R. kryptimi (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja šviesus automobilis, kuris, pravažiuodamas saugos kalnelį, atrodė, kad net pakilo. Liudytojai taip atrodė todėl, kad buvo didesnis automobilio greitis, nei leidžiama. Pravažiavęs kalnelį, automobilis kliudė kelio ženklą, buvusį kelkraštyje dešinėje, vertėsi ant stogo, čiuožė dar keliu kurį laiką ir nuslydo į griovį pievoje. Ji iš karto nubėgo į įvykio vietą. Pamatė mašinos viduje du vyrus. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo, niekas iš automobilio neišlipo, nes ji nubėgo į eismo įvykio vietą iš karto po eismo įvykio. Jie abu buvo sąmoningi, tas kuris labiau sužalotas, dejavo. Iš streso gerai ir nesuprato, kuris vyras kurioje vietoje galėjo sėdėti automobilyje, nes kažkaip buvo susipynę, bandė išsigauti iš automobilio. Automobilis buvo ant stogo. Nei vieno iš vyrų nepažino. Tik paskui žmonės kalbėjo, kad jie galėjo būti iš (duomenys neskelbtini) . Ji iš padėties automobilyje suprato, kad vairuoti galėjo tas mažiau sužalotas vyras. Kai gaisrininkai ištraukė tą mažiau sužalotą vyrą iš mašinos, jis sunkiai ėjo, jai kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus. Kitą, sunkiau sužalotą vyrą iš mašinos ištraukę gelbėtojai su neštuvais nešė. Ji nematė, kad po eismo įvykio, kuris nors iš automobilyje buvusių asmenų vartotų alkoholinius gėrimus. Mašinoje buvo didžiulė betvarkė, išmėtyti daiktai, neatkreipė dėmesio ar ar automobilyje buvo alkoholinių gėrimų. Ji pati nei su vienu iš tų vyrų, patekusių į eismo įvykį, nekalbėjo. Kai ji pamatė atvažiuojantį automobilį prieš eismo įvykį, jis jai jau tada sukėlė įtarimą, nes vairuotojas, jos manymu, viršijo greitį, kadangi važiuodamas per saugos kalnelį automobilis net pašoko į viršų šiek tiek, ir pravažiavęs kalnelį vairuotojas automobilio jau nesuvaldė. Nei prieš eismo įvykį, nei eismo įvykio metu kitų automobilių kelyje nebuvo (1 t., b. l. 115-118);
9. Liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020-04-25 iš kart po pietų, po 12 val. 24 min., ji važiavo Biržų aplinkkeliu pro (duomenys neskelbtini) , ir kelio vingyje, netoli beprasidedančios (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, pamatė, kad yra automobilis, sustojęs šalikelėje, o šalia jo moteris stabdo pravažiuojančias mašinas. Ji sustojo, moteris sakė, kad reikia pagalbos, padėti, bet kad ji čia nei prie ko, yra tik pravažiuojanti, ir pusę minutės anksčiau sustojo nei ji. Šalia kelio griovyje pamatė dar vieną automobilį, kuris buvo aukštyn ratais, apvirtęs ant stogo. Paklausė tos moters, ar iškvietė pagalbą, pasakė, kad ne, tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, iškvietė pagalbą. Arti prie to apvirtusio automobilio nepriėjo. Matė, kad automobilio salone yra du žmonės, vyriškiai, kurie buvo gyvybingi. Bendravo su ta jas stabdžiusia moterimi, kuri jų klausinėjo, kaip jie jaučiasi, kokie jų vardai, o tie vyrai atsakinėjo. Matė prie tos apvirtusios transporto priemonės iškritusį šampano butelį, ar atidarytas ar ne, negali pasakyti. O kadangi prie to automobilio priėjusi nebuvo, ar iš automobilio, jame esančių asmenų sklido alkoholio kvapas, ar ne, negali pasakyti. Sulaukė, kol atvyks pagalbos tarnybos, ir išvyko iš įvykio vietos (1 t., b. l. 121-124);
10. Liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad šių metų pavasarį, galėjo būti ir balandžio 25 d., ryte kažkur gal apie 8 valandą, pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo jo darbdavys V. Š., kuris atvažiuoja rytais jo paimti ir nuvežti į darbą. Kadangi liudytojas buvo neblaivus, jis V. atsakė, kad nevažiuos su juo dirbti. Kartu su V. išėjo iš jo buto į jo namo kiemą. Kieme stovėjo V. mašina, "Audi", šviesi. V. buvo atvažiavęs, kaip suprato, vienas. Iš jo kalbos ir elgesio jam pasirodė, kad jis irgi nėra blaivus, bet nebuvo labai girtas, tik "įkaušęs". Jis jo dėl girtumo nieko neklausė. Jiems išėjus į kiemą ir pakalbėjus trumpai, prie jų atėjo J. T., gyvenantis kaimynystėje. Jis buvo neblaivus. Jis maišelyje kažką su savimi nešėsi, kaip paskui girdėjo iš kalbų, turėjo butelį šampano ir alaus. V. ir J. pradėjo kalbėtis. Su jais pabuvo trumpai. J. įsėdo į V. mašiną į keleivio vietą priekyje, V. į vairuotojo vietą, ir abu V. automobiliu išvažiavo iš kiemo, o jis nuėjo atgal į savo butą. Jie jam matant mašinoje alkoholio nevartojo. Kieme irgi nematė, kad V. ir J. vartotų alkoholinius gėrimus, tik paskui girdėjo gandus, kad J. prašė V. nuvežti į (duomenys neskelbtini) degtinės nusipirkti, bet to negirdėjo pats. Kaip suprato, tada ir įvyko avarija. Po avarijos ilgai V. nematė ir nebendravo. Paskui jam V. pasakojo, kad, jam važiuojant su J. T., sprogo mašinos padanga ir jis nuvažiavo dėl to nuo kelio, daugiau apie eismo įvykį nepasakojo.
11. Apklausiamas papildomai liudytojas R. J. parodė, kad jis jau davė parodymus baudžiamojoje byloje. Papildomai parodo, kad tą dieną, kai įvyko avarija, V. Š. buvo pas liudytoją atėjęs į butą. V. jau atvažiavęs buvo apygirtis, bet nestipriai, "įgėręs" tik. Jis pakvietė dirbti, bet jis atsisakė važiuoti kartu, nes ir pats nebuvo blaivus po savo gimtadienio šventimo. Tada V. pasiūlė pasisvečiuoti, V. sutiko. Liudytojas namuose turėjo alaus ir degtinės, likusios nuo gimtadienio. Butelis buvo 0,7 litro talpos, beveik pilnas. Alaus turėjo porą butelių 1 litro talpos, "Apynėlio", 7,5 proc. stiprumo. V. išgėrė porą stiklinių alaus, tada liudytojas jam pasiūlė degtinės. Tada abu su V. tą butelį degtinės 0,7 litro talpos išgėrė. Liudytojo sugyventinė negėrė degtinės, gėrė tik alų. Pasėdėjo bute gal apie porą valandų, ir tada su V. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ten nusipirko maisto ir butelį brendžio. Važiavo V. mašina AUDI, vairavo V.. Grįžus iš parduotuvės, vėl nuėjo į liudytojo butą (duomenys neskelbtini) , ir ten dar pasėdėjo valandėlę. V. dar išgėrė brendžio, gal kokią taurelę. Tada V. jau norėjo važiuoti namo. Liudytojas pats jį išlydėjo į kiemą. V. jau buvo girtas, bet ne visiškai. V. įsėdo į mašiną AUDI, į vairuotojo vietą, vienas. Automobilis stovėjo kieme. Vairavo V.. Truputį pavažiavęs V. sustojo, nes priėjo prie mašinos J. T. ir pas jį įsėdo į mašiną, į priekinę keleivio sėdynę. J. turėjo maišelį su savimi, kas buvo maišelyje nežino, įtaria, kad buteliai su alkoholiu. J. su V. dar pabuvo mašinoje, o jis nuėjo į savo butą. Ar jie gėrė mašinoje alkoholinius gėrimus, nematė. Kaip V. išvažiavo iš kiemo, nematė. Prieš tai byloje davė kitokius parodymus, kadangi jo V. prašė, kad nesakytų policijai, kad V. pas liudytoją gėrė alkoholinius gėrimus prieš avariją. Liudytojas norėjo padėti draugui V., todėl policijai ir nepasakė tiesos apklausos metu. Dabar pasakė visą tiesą (1 t., b. l. 94-96, 99-102, 103-106).
12. Liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad V. Š. jis nepažįsta asmeniškai, tik žino jį iš matymo, nes šis pas jo kaimyną R. J. atvažiuodavo jo paimti ir nuvežti į darbą. J. T. pažįsta, jis yra liudytojo kaimynas. Šių metų pavasarį, tikslios datos negali pasakyti, ryte, apie kokią 10 valandą jis nuėjo pas R. J. - to paties namo gyventoją į jo namus. R. namuose buvo vyriškis, kurį žino kaip V., pas kurį dirba R.. Jie sėdėjo kambaryje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose dar buvo R. sugyventinė G.. Ji irgi gėrė su R. ir V.. R. gėrė, nepamena ką, o V. gėrė degtinę. Tai žino todėl, kad jis ir jam davė taurelę išgerti degtinės iš to paties butelio, iš kurio V. pats gėrė. Kokios talpos butelis buvo, liudytojas neįsidėmėjo. Liudytojas pas R. užėjo jam pasakyti, kad atvažiuos technika dirbti daržo, kad ir jis savo daržą galėtų apsidirbti. V., liudytojui būnant pas R., jau buvo apygirtis, G. su R. irgi. Pas R. liudytojas pabuvo trumpai. Išėjo namo. Matė, kad kieme stovi V. mašina AUDI, šviesi. V. su ja pastoviai atvažiuodavo pas R. jo nuvežti į darbą. V. buvo atvažiavęs vienas. Jis atvažiavo ryte, prieš liudytojui nueinat pas R.. Vėliau šiek tiek, gal po kokios valandos, išėjęs į kiemą pamatė, kad V. mašina dar kieme, mašinoje sėdėjo jo kaimynas J. T. ir V.. J. sėdėjo priekinėje sėdynėje prie keleivio, o V. vairuotojo vietoje. J., liudytoją pamatęs, pakvietė prieiti, jam dar davė išgerti alaus. Alaus pūslė buvo dar pilna, ką tik prasukta. Ji buvo padėta ant žemės. Rankoje J. dar turėjo šampano butelį, butelis buvo atkimštas. J. siūlė išgerti ir jam šampano, bet liudytojas atsisakė, ir tada išgėrė šiek tiek alaus. Tada nuėjo dirbti. Kada išvažiavo "Audi" iš jo namo kiemo ir kaip, jis nematė. Kad įvyko eismo įvykis, sužinojo kitą rytą nuėjęs pas R.. R. su V. skambinosi telefonu ir, kaip suprato, tarėsi, kaip surasti vairuotoją, kuris apsiimtų už V., kad esą ne V. vairavo. Vėliau atėjo ir V. pas R. į butą. Jis pasakojo, kad jis vairavo ir nuvažiavo nuo kelio, nes sprogo automobilio padanga. V. ir vėl gėrė pas R.. Prieš avariją pastebėjo, kad V. su R. gal jau kokią savaitę pas R. bute gerdavo. (1 t., b. l. 109-112);
13. Liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis V. Š. pažįsta iš anksčiau, tačiau labai nedraugauja. J. T. irgi žino, jis liudytojo kaimynas. Nei su vienu jokių konfliktų nėra buvę. Šį pavasarį, galėjo būti ir balandžio mėnuo, jam paskambino R. J. – jo kaimynas. Nuėjus, jo namuose buvo ir V. Š., jie su R. gėrė alkoholinius gėrimus. V. jo paprašė, kad nueitų į policiją ir prisiimtų kaltę, už eismo įvykį, kurį dieną prieš padarė V. savo mašina. V. sakė, kad jam gresia didelės baudos, ir kad J. dar buvo sužalotas avarijos metu ir guli ligoninėje. V. jam už pagalbą žadėjo sumokėti, tikslios sumos pinigų neįvardino. Jis, norėdamas padėti V. ir dar gauti už tai pinigų, sutiko. Nuėjo tą pačią dieną į policiją, bet juo policijos pareigūnai nepatikėjo ir liepė eiti namo. Jis V. apie tai nepasakė ir apie tai su juo nebekalbėjo. Iš V. jokio atlygio už bandymą prisiimti kaltę už jo padarytą avariją negavo. Tą dieną, kai įvyko avarija, jis su eismo įvykio dalyviais negėrė, jo tą dieną net (duomenys neskelbtini) nebuvo. Jokio eismo įvykio jis nesukėlė, mašinos nevairavo, neturi ir vairuotojo pažymėjimo. Apie eismo įvykį nieko negali pasakyti (1 t., b. l. 127-129).
14. Liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos pareigas. Pagal iš anksto patvirtintą grafiką 2020-04-25 dieną nuo 8:00 val. iki 16:15 val. dirbo kartu su to paties skyriaus tyrėja A. P.. Tarnybos metu sureagavo į gautą pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Nuvykusi tarnybiniu automobiliu, pažymėtu specialiais ženklais, į eismo įvykio vietą, pamatė, kad jau buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos specialusis automobilis ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas. Gaisrininkai buvo prie apvirtusio nuo kelio nuvažiavusio automobilio, bandė, kaip liudytoja suprato, iš automobilio išvaduoti prispaustus žmones. Ji artyn nėjo ir nematė, kokie asmenys ir kiek jų buvo automobilyje, tik matė, kad vienas vyras, kuris, kaip paskui paaiškėjo, labai sužalotas, automobilio salone buvo pakibęs ant saugos diržo. Gaisrininkams išvadavus abu vyrus iš automobilio, vyrą, kuris buvo labiau sužalotas, medikai paguldė ant neštuvų, ji šio vyro paklausė duomenų. Vyras visą laiką skundėsi skausmais, pasakė tik savo vardą pavardę, juos užsirašė. Vyras prisistatė J. T.. Kadangi jis skundėsi skausmais, jo daugiau nieko apie eismo įvykį neklausinėjo. Kol ji bendravo su šiuo vyru, gaisrininkai ištraukė iš automobilio kitą vyrą. Gaisrininkų paklausė, ar jiems žinoma, kas vairavo automobilį, jie atsakė, kad labiausiai tikėtina, kad vairavo antrasis vyras, nes jis pats buvo išsilaisvinęs iš savo sėdimos vietos mašinoje. Antrasis vyras taip pat buvo atvestas prie greitosios med. pagalbos automobilio, pasodintas automobilio salone pro šonines stumdomas duris. Jis pats buvo pusiau viduje, pusiau lauke, nes sėdėjo ant suolo, bet kojos buvo iškištos į lauką. Ji matė, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus, nes jis, kol jį vedė gaisrininkai, šlitinėjo į šonus, paklausus jo duomenų, jis kalbėjo nerišliai. Dėl alkoholio kvapo negali pasakyti, į tai neatkreipė dėmesio. Prisistatė V. Š.. Ji paklausė, kas vairavo automobilį. Jis patvirtino, kad jis vairavo automobilį, kuris apsivertė nuvažiavus nuo kelio, linktelėjęs galvą. Vyras buvo apsvaigęs, mažai bendravo. Vyrui pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis neprieštaravo. Kontaktiniu alkoholio kiekio matuoklio matavimo prietaisu, kuris buvo išduotas pradedant tarnybą, buvo patikrintas V. Š. blaivumas, alkotesterio rodmenys buvo daugiau nei 1,5 promilės, kiek tiksliai negali pasakyti, lyg ir apie 1,6 promilės. Nei prieš matuojant V. Š. girtumą, nei matavimo metu niekas dezinfekcinio skysčio nenaudojo aplinkui, bent jau liudytoja nematė. O, be to, girtumas buvo matuojamas, V. Š. būnant pusiau lauke pusiau mašinoje, durys buvo atidarytos, liudytoja stovėjo lauke prie mašinos priešais V. Š.. Kadangi rodmenys viršijo 1,5 promilės, pagal galiojančius teisės aktus, buvo reikalinga pakartotinai patikrinti V. Š. girtumą po 15 min. be ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmo matavimo. Ar V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, ji neklausė. V. Š. ir J. T. greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išvežti į Biržų ligoninės priėmimo skyrių. Ten nuvyko ir jos su tyrėja A. P.. Neviršijant numatytos laiko ribos, negali tiksliai pasakyti, kiek laiko buvo praėję po pirmo matavimo, maždaug apie 20 minučių, V. Š. buvo pakartotinai nustatytas girtumas. Jam pasiūlius pūsti į aklotesterį, V. Š. iš pradžių bandė išsisukinėti, tačiau sutiko antrą kartą pūsti į alkotesterį. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu V. Š. buvo nustatytas apie 3 promiles girtumas. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kurį V. Š. iš pradžių atsisakė pasirašyti, kodėl atsisako neargumentavo. Kai kolegės paprašė įjungti filmavimo įrenginį, kad užfiksuoti V. Š. atsisakymą pasirašyti, V. Š. tai išgirdęs, sutiko pasirašyti aktą ir jį pasirašė. V. Š. dėl tikrinimo rezultatų jokių pastabų nereiškė. Priėmimo skyriuje V. Š. girtumas buvo matuojamas koridoriuje. Nei prieš matuojant V. Š. girtumą priėmimo skyriuje, nei matavimo metu niekas dezinfekcinio skysčio patalpoje, kurioje buvo atliekamas matavimas nenaudojo. Dezinfekcinį skystį naudojo jau po to, kai V. Š. pasirašė aktą. Skystį naudojo medicinos sesutė, jos duomenų nežino. V. Š. po tikrinimo ir akto pasirašymo iš priėmimo skyriaus išėjo, jos su A. P. panašiu metu irgi išvyko atgal į eismo įvykio vietą. Kai atvyko į priėmimo skyrių, J. T. jau buvo išvežtas į respublikinę Panevėžio ligoninę dėl patirtų sužalojimų. Veiksmas, kaip buvo atliekamas V. Š. girtumo tikrinimas, vaizdą fiksuojančiais įrenginiais nebuvo fiksuojamas. Nuo to laiko, kai atvyko į eismo įvykio vietą iki išvykimo iš priėmimo skyriaus, jai matant, V. Š. alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie alkoholio vartojimą V. Š. ar J. T. nepasakojo (1 t., b. l. 89-92);
15. Liudytojos Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilį AUDI A6, kurio valstybinio numerio nepamena, jos buvęs sutuoktinis, dabar - sugyventinis S. A. pirko prieš keletą mėnesių. Pirko sau ir, trumpai pasinaudojęs, išvyko į užsienį. Ji pati yra nevairuojanti, todėl kurį laiką automobilis stovėjo nenaudojamas. Prieš porą savaičių grįžęs iš užsienio šeimos draugas V. Š. paprašė leisti pasinaudoti jų automobiliu "Audi", kadangi jam grįžus iš užsienio, jis neturėjo transporto priemonės. Kadangi automobilis stovėjo nenaudojamas, su S. sutarę leido V. tuo automobiliu naudotis, iki kol grįš iš užsienio S.. Ji 2020-04-13 automobilį apdraudė BTA bendrovėje ir perdavė jį naudotis V.. Padavė ir automobilio dokumentus. Automobilis buvo tvarkingas, buvo atlikta techninė apžiūra. Dėl padangų būklės nieko negali pasakyti, nes, kaip minėjo, yra nevairuojanti ir šiuo automobiliu nesinaudojo. V. automobiliu leido naudotis neatlygintinai, kaip šeimos draugui. Su juo sutarė, kad jis jiems atlygins žalą dėl automobilio apgadinimo, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš. Apie eismo įvykį papasakojo pats V.. Jis parodė, kad jis vairavo iš jų pasiskolintą automobilį ir padarė avariją, sakė kad vairavo girtas, kad sužalojo keleivį, su kuriuo važiavo. Ji to keleivio nepažįsta. V. neklausinėjo apie jo girtumą ir nežino, su kuo jis gėrė ir kiek, kada, kokius alkoholinius gėrimus. Tik iš V. žino, kad jie važiavo dviese, vairavo V.. Kai automobilis tyrimui nebebus reikalingas, parašys jį grąžinti. Nors automobilis yra pirktas jiems su vyru S. A. būnant išsituokus, bet jis yra jų abiejų nuosavybė, kadangi jie gyvena kartu kaip sugyventiniai. Automobilyje jos daiktų jokių vertingų nėra likę (1 t., b. l. 132-135, 136-137);
16. Ikiteisminio tyrimo metu gauta 2020-06-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto I. A. surašyta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. T. nustatyta krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs krūtinės ląstos dešinės pusės IV -VII šonkaulių lūžiais, ir oro susikaupimu minkštuosiuose krūtinės ląstos audiniuose. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2020-04-25, 13:51 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kurie leistų tiksliau pasakyti ar įvykio metu tiriamasis segėjo automobilinį saugos diržą. Tiriamojo sveikata sutriko dėl patirtos traumos, o ne dėl ūmios ar lėtinės ligos. Dėl padarytų sužalojimų J. T. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 147-150);
17. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta - kelias ir kelio šiaurinėje pusėje esantis pakelės griovys. Kelio pietinėje pusėje yra daugiabutis medinis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo kelio danga yra asfaltas, apžiūros metu sausas. Kelio plotis yra 7,5 m ir kelio kelkraščio yra po 1 metrą. Šio kelio atkarpoje galioja ženklas 550 "Gyvenvietės pradžia" iš vakarinės pusės yra ženklas 151 "Greičio mažinimo priemonė". Nuo ženklo Nr. 151 į rytų pusę apie 50 metrų atstumu yra greičio mažinimo priemonė - kalnelis. Už jo apie 50 metrų į rytų pusę yra sankryža su šalutiniu keliu į kairę. Už sankryžos yra ženklas Nr. 151 nuo rytinės kelio pusės. Grįžus atgal prie kelio ženklo Nr. 151 iš vakarinės pusės, matyti, kad kitoje kelio pusėje yra du kelio ženklai Nr. 147, "Posūkio kryptis į kairę", iš kurių vienas ženklas nuverstas. Šie ženklai yra ties kelio vingiu. Nuo šių ženklų einant į vakarų pusę yra nuvažiavimas nuo kelio į sodybą. Nuvažiavimo plotis prie kelio - 15 m, įvažiavimui susiaurėjus - 6,30 m plotis. Nuo šio įvažiavimo 17 m atstumu iki priekio dešinio rato į vakarų pusę ant stogo guli automobilis Audi A6, ant kurio tam skirtose vietose uždėti valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra priekių į pietryčių pusę. Nuo automobilio priekinio kairio rato iki kelio asfaltuotos dalies yra 3,4 m, nuo galinio kairio iki kelio asfaltuotos dalies yra 4,90 m. Nuo galinio dešinio rato iki kelio asfaltuotos dalies yra 6,20 metro. Iki šio automobilio nuo rytinės pusės yra automobilio ridos žymės apie 58 metrų atstumu. Nubraižyta eismo įvykio schema. Eismo įvykis registruotas eismo įvykių registre ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) .
18. Papildomai apžiūrint įvykio vietą, matuojamas matuokle atstumas nuo eismo įvykio vietos (nuvažiavimo nuo važiuojamosios kelio dalies) (duomenys neskelbtini) kryptimi iki ant važiuojamosios kelio dalies per abi eismo juostas esančio greičio mažinimo kalnelio. Kelio danga - asfaltas. Greičio mažinimo kalnelis suformuotas iš asfalto. Kalnelis pažymėtas specialiu ženklinimu baltos spalvos ženklais skersai eismo juostoms ties kalnelio nuolydžiais. Kalnelio ilgis matuojant išilgai eismo juostoms - 9 metrai (plane matmuo Nr. 2). Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g.) dešiniame kelkraštyje prieš sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvės su (duomenys neskelbtini) gatve yra įspėjamasis kelio ženklas Nr. 151 (greičio mažinimo priemonė). Matuojamas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos su (duomenys neskelbtini) vidurio iki greičio mažinimo kalnelio pradžios - atstumas - 18 metrų (plane matmuo Nr. 2). Tęsiant apžiūrą, matuojamas atstumas (duomenys neskelbtini) k. kryptimi nuo greičio mažinimo kalnelio iki nuvažiavimo nuo kelio žymių - atstumas 68 metrais (plane matmuo Nr. 3). Matuojamas atstumas nuo nuvažiavimo nuo kelio žymių iki įspėjamojo kelio ženklo Nr. 147 "Posūkio kryptis į kairę", kuris yra nuverstas eismo įvykio metu. Atstumas išmatuotas - 18 metrų (plane matmuo Nr. 4). Papildomos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimoje kelio atkarpoje greičio ribojimas - 50 km/h. (1 t., b. l. 10-12, 13-15, 16-17, 19-22).
19. Nutarimu dėl perdavimo saugoti automobilį, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas 2020-04-25 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, surašymo metu paimtas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-25 ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu priduotas saugojimui į UAB "TOMADAS" automobilių saugojimo aikštelę, esančią Biržų r., Rinkuškiuose, Rinkuškių g. 26 (1 t., b. l. 51-52);
20. 2020-09-08 nutarimu, iš kurio matyti, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas automobilio savininko S. A. atstovui - liudytojai Ž. A. (2 t., b.l. 38-40).
21. 2020-05-05 daiktu apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), papildomą apžiūrą, nustatyta: automobilis apžiūrimas papildomai, saugojimo aikštelėje, į kurią buvo priduotas saugojimui 2020-04-25. Automobilio priekyje ir gale valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Automobilis apžiūros metu nerakintas. Apžiūrimi automobilio išorės apgadinimai, vizualiai matomi ant įvairių automobilio išorinių dalių. Apžiūrima matuojant masteline liniuote ir fotografuojant. Pažymima, kad abiejų dešinės pusės ratų padangos tuščios (subliuškusios). Abu ratai yra paimami. Automobilio rakteliai yra spynoje. Automobilio salone daiktai išmėtyti, sulūžusios kai kurios detalės. Saugos diržai kairės ir dešinės pusės priekinių sėdynių atsegti, neatidalinti. Saugos pagalvių išsiskleidusių salone automobilio nėra. Automobilio salone galinėje dalyje numestas 1 tuščias stiklinis butelis šampano BOSCA ir 1 tuščias plastikinis butelis alaus "Mėgėjų". Buteliai paimami. Taip pat salone rastas ir paimtas peršviečiamas dėklas su dokumentais: privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų atskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas; transporto priemonių pirkimo -pardavimo sutartis 2019-12-28, tarp pardavėjo P. K. ir pirkėjo S. A., 1 lapas. Dokumentai paimami. Visas automobilis yra nufilmuojamas iš išorės (2 t., b. l. 4-6, 7-21);
22. 2020-08-12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurios matyti, kad automobiliui "Audi A6" praslydus šonu per iš dešinės pusės prisijungiančio šalutinio kelio asfaltuotą dangą ir dešinės pusės ratais nuslydus į kelkraštį bei verčiantis, dėl didelės mechaninės jėgos (smūgio) į ratų išorines sieneles, padangos kraštai nuslydo nuo ratlankio briaunų ir buvo dehermetizuotos abi dešinės pusės padangos. Automobilio "Audi A6" dešinės pusės abiejų padangų dehermetizacija neturėjo įtakos automobilio AUDI A6 teisiaeigiškumo praradimui ir nuvažiavimui nuo važiuojamosios kelio dalies (1 t., b. l. 189-193, 194-199);
23. Duomenimis apie registruotą transporto priemonę, iš kurių matyti, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. A.. Automobilio techninė apžiūra atlikta, galioja. Drausta : BTA BALTIC INSURANCE COMPANY AAS filialas Lietuvoje, draudimo tipas: įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, sutartis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 49-50);
24. Vairuotojų registro įrašo peržiūra, iš kurios matyti, kad tikrinant duomenis Vairuotojų registre gauti duomenys, kad įtariamajam V. Š. 2013-03-12 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2015-03-12. (2 t., b.l. 51);
25. 2020-04-25 V. Š. neblaivumo tikrinimo aktu, kuriame užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. pirmo tikrinimo metu 2020-04-25 12:46 val. buvo nustatytas 1,61 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 13:01 val. buvo nustatytas 3,00 prom. girtumas (1 t., b.l. 55);
26. Internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ informacija, iš kurios matyti, kad pagal transporto priemonės techninius duomenis, nustatyta transporto priemonės AUDI A6, 2000 m. gamybos, variklio darbinis tūris 1896 cm(3), variklio galia 81 kW, dyzelinas, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2020 balandžio mėnesiui - 1530 Eur (1 t., b. l. 52-54).
27. V. Š. pareikštas kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
28. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidžia BK 281 straipsnio 8 dalis, pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Taigi tas pats požymis (požymiai) – kelių transporto priemonės vairavimas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), yra įtrauktas į abiejų nusikaltimų sudėtis, dėl to kvalifikuojant asmens veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnyje 1 dalyje. Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019).
29. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad 2020 m. balandžio 25 d. V. Š. vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus – (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio įpatumus, dėl ko jo vairuojamas automobilis prarado stabilumą, nuvažiavo nuo kelio ir šalikelėje vertėsi, taip savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta J. T. sveikata. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai patvirtinta, kad V. Š. neteisėti veiksmai, susiję su kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymu, esant neblaiviam, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, lėmusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. Š. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad V. Š. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl teismas tikslina kaltinimą ir jo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
30. S. V. Š. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
31. Skiriant bausmę V. Š., atsižvelgiama ne tik į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. Š. – laikomas neteistu, išnykus teisumui (2 t., b. l. 70-71), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 73), nedirba (2 t., b. l. 75), registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., b.l. 74), apie registraciją narkologo – psichiatro įskaitoje duomenų nepateikta. Šių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis).
32. Kadangi kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
33. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
34. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. Š. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus padarė nusikalstamą veiką, sukėlė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas asmuo. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Neteisėti V. Š. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, jog kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu.
35. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. Š., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad kaltininkas BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
36. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 113-114). Nors specialiosios teisės sustabdymas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
37. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.
38. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas vidutinis, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d. (b. l. 75-76).
39. Teisiamajame posėdyje prokuroras prašė iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.
40. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pagal teismų praktiką nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2007). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal 281 straipsnio 2 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019).
41. V. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. A. (1 t., b. l. 50). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 1530 Eur (2 t., b. l. 54). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
42. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73-76), - panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
43. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 468,44 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (2 t., b. l. 63-69), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. Š. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
44. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 tuščias stiklinis butelis ir 1 tuščias plastikinis butelis, paimti 2020-05-05 automobilio apžiūros metu, supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-09-09 nutarimu perduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje (2 t., b. l. 34-37) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD laikmena su alkotesterio duomenimis (1 t., b. l. 61), – nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoma kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apklausos garso įrašai (1 t., b. l. 70, 96), filmuotos medžiagos failas (2 t., b. l. 6) teismui nebuvo pateikti su byla.
46. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš V. Š. valstybei išieškomos 16,98 Eur dydžio pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1530 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų).
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 468,44 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 44 centus) išlaidas už automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. Š., įpareigojant jį sumokėti proceso išlaidas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB SEB.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 tuščią stiklinį butelį ir 1 tuščią plastikinį butelį, paimtus 2020-05-05 automobilio apžiūros metu, supakuotus į paketą Nr. 0000700, 2020-09-09 nutarimu perduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Byloje esantį daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną – saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išieškoti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,98 Eur (šešiolika eurų 98 centus) pašto išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.