- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-1459-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jam vairuojant priklausančią transporto priemonę - automobilį LEXUS GX 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį Lenkijoje, nuslydęs nuo kelio trenkęsis į medį. Mašina buvo visiškai sudaužyta, dėl to kreipėsi į transporto priemonės draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su prašymu kompensuoti dėl (duomenys neskelbtini) įvykio padarytą žalą ir išmokėti draudimo išmoką. Draudikas, paskaičiavęs automobilio rinkos vertę, 2020-06-16 priėmė sprendimą išmokėti jam 34 122,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Jam paprašius, draudikas pateikė duomenis apie tai, kaip nustatė automobilio LEXUS GX 460, 2016 m. laidos rinkos vertę, o iš vertės apskaičiavimo matyti, jog verčių palyginimui buvo paimti trys automobilio LEXUS GX 460 pardavimo skelbimai. Pirmasis automobilis nurodytas skelbime yra 2014 metų gamybos ir jo rinkos vertė yra 31 000 Eur, tačiau jo transporto priemonės pagaminimo metai - 2016. Antrasis automobilis nurodytas skelbime 2016 metų gamybos, jo rinkos vertė eismo įvykio metu buvo 44 500 Eur. Trečiojo automobilio skelbimas vokiškas, tačiau iš jo matyti, kad LEXUS GX 460 pagaminimo metai yra 2015 (vėl neatitinka jo automobilio pagaminimo metų) ir šio automobilio vertė 32 000 Eur. Prie 2014 metų transporto priemonės buvo pridėta 10 procentų, o prie 2015 metų transporto priemonės - 5 procentai, prie šių sumų pridėjus 2016 metų transporto priemonės skelbime nurodytą vertę buvo gautas 37 400 Eur vidurkis. Dėl šios priežasties draudikas jam išmokėjo 34 122,56 Eur dydžio kompensaciją, ką patvirtina pridedamas jo banko sąskaitos išrašas, taip pat 3230,00 Eur gavo, pardavęs automobilio liekanas aukcione, ką patvirtina pridedama pirkimo-pardavimo sutartis. Sudėjus šias sumas iš viso už automobilį gavo 37 352,56 Eur, kai automobilio vertė yra žymiai didesnė. Su atsakovo apskaičiuota automobilio rinkos verte nesutinka, todėl reiškia šį ieškinį dėl nuostolių priteisimo, o konkrečiai dėl 5647,44 Eur priteisimo. Vidutinė 2016 m. gamybos automobilio LEXUS GX 460 rinkos vertė yra 43 000 Eur, o šią aplinkybę patvirtina jo pateikiami skelbimai ir nurodomi skaičiavimai: Autoplius.lt, skelbimas, kurį naudojo ir atsakovas, apskaičiuodamas vidutinę automobilio rinkos kainą – 44500,00 Eur; Autoplius.lt skelbimas – 38000,00 Eur; skelbimas iš Vokietijos skelbimų portalo – 46500,00Eur. Vidurkis gaunasi – 43000 Eur. Taigi, vidutinė automobilio rinkos vertė yra 43 000 Eur, kai jis už automobilį gavo 37 352,56 Eur. Dėl šios priežasties prašo priteisti iš atsakovo 5647,44 Eur (43 000 Eur - 37 352,56 Eur) tam, jog jam būtų atlyginta visa automobilio vidutinė rinkos vertė. Atsakovas apskaičiuodamas jo patirtą žalą iš trijų skelbimų vadovavosi dvejais skelbimais, kurie neatitinka autoįvykyje sudaužyto automobilio, dėl ko jo patirta žala ir išmokėtinos kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant jo interesus. Nors ne kartą pats laiškais kreipėsi į atsakovą dėl neteisingai apskaičiuotos vertės, tačiau nežiūrint jo nesutikimo ir argumentų draudimo bendrovė jam pavedimais pervedė tik 37 352,56 eurų. Pažymi, jog draudimo polise NR TPD 669218 buvo numatyta konkreti sąlyga, jog draudimo suma bus paskaičiuota rinkos verte draudžiamojo įvykio dieną. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas - garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Šiuo atveju jis, kaip ieškovas, ir automobilio LEXUS GX 460 buvęs savininkas, yra nukentėjęs asmuo, ir jam turėtų būti atlyginta žala, kuri yra lygi automobilio turto rinkos vertei. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Šiuo atveju atsakovas, nustatinėdamas turto rinkos vertę, vadovavosi subjektyviais duomenimis, skelbimais portaluose ir taip apskaičiuodamas automobilio rinkos vertę pasirinko sau palankius automobilių skelbimus, kuriuose automobiliai buvo senesnių metų nei jo sudaužytos transporto priemonės. To pasėkoje neteisingai apskaičiavo jam mokėtinos išmokos dydį. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei pažeidžia jo, kaip vartotojo interesus, kadangi tarp šalių - draudėjo ir draudiko atsiranda teisių ir pareigų disbalansas dėl atsakovo, kaip stipresnės sutarties šalies, pozicijos. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių procesinių palūkanų paskirtis yra paskatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, todėl prašau jo naudai iš atsakovo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Prašo priteisti iš atsakovo 5647,44 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, nes laiko, jog ieškovo teismui pateikti argumentai ir reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti ir neargumentuoti. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas ginčas yra kilęs, dėl atsakovo administruotos draudimo žalos bylos Nr. TPD 669218 pagal draudimo sutartį (Draudimo rūšis - Sausumos transporto priemonių draudimas). Žalos byloje buvo nustatyta kad, (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas kilnojamasis turtas, t. y. ieškovui priklausęs automobilis LEXUS GX 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas administruodama žalos bylą nustatė kad įvykis buvo draudiminis, ją suadministravo ir remdamasis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro Įsakymas „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ bei BTA patvirtintomis taisyklėmis, apskaičiavo atlygintinos žalos dydį 34122,56,42 Eur ir tuo pagrindu išmokėjo draudimo išmoką. Suadministravus žalos bylą buvo nustatyta likutinė turto vertė 3212,00 Eur. Ši vertė buvo nustatyta pagal viešą aukcioną. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ieškovui buvo pasiūlyta parduoti likutinį turtą, aukcioną laimėjusiam pirkėjui, tačiau ieškovas su tuo nesutiko ir pagal byloje esančius duomenis pats turtą realizavo. Pateiktu ieškiniu ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai ilgai administravo žalos bylą. Nesutinkame su tokiais ieškovo argumentais, kadangi žalos bylos administravimas dėl paties žalos objekto buvo gana sudėtingas. Autoįvykio metu buvo sugadintas automobilis LEXUS GX 460, kurio modelių Lietuvoje nėra daug, taip pat įvykio administravimo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” buvo paskelbtas karantinas visoje Respublikoje, o administruojant žalos bylą buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, dėl automobilio duomenų nuskaitymo ir tokie darbai buvo atlikti tik pasibaigus karantinui. Taip pat nesutinkame su ieškovo teiginiais, kad neteisingai buvo nustatytas atlygintinos žalos dydis. Kaip jau minėta žalos dydis buvo paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro Įsakymas „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ bei BTA patvirtintomis taisyklėmis. Pagal instrukciją nustatant automobilio rinkos vertę yra tiriama rinka, todėl šiuo konkrečiu atveju buvo naudojamasi internetiniais portalais, kuriuose yra parduodami automobiliai. Kadangi kaip jau minėta sugadinto automobilio LEXUS GX 460, modelių rinkoje nėra daug, todėl automobilio rinkos vertė buvo nustatyta, pagal tuo metu buvusius pardavimo skelbimus. Sugadintas automobilis buvo 2016 metų laidos, o tuo metu pavyko rasti 2014, 2015 ir 2016 metų laidos automobilius, tačiau visi vertinti automobiliai buvo to paties modelio ir klasės, tik skirtinga jų pagaminimo data. Kadangi jų modeliai nesiskyrė, o pagal instrukciją būtina įvertinti ne mažiau kaip tris skirtingus pasiūlymus, tai ir buvo padaryta. Prie senesnių nei sugadinto automobilio vertės buvo atitinkamai pridėta procentinė išraišką. Įvertinus rinkos kainas buvo nustatytas atlygintinos žalos dydis, pagal bendrą vertės medianą. Tačiau ieškovas su tuo nesutinka ir teikia savo vertinimą, tačiau būtina atkreipti teismo dėmesį į tai, kad ieškovo nurodomi skelbimai yra 2020 liepos mėnesio, todėl jų atsakovas negalėjo įvertinti tuo metu, kada buvo nustatoma sugadinto automobilio rinkos vertė, t. y. 2020 metų kovo-gegužės mėnesiai. Mano, kad ieškovo pateikti reikalavimai yra nepagrįsti, o nurodomos faktinės aplinkybės ir teikiami rašytiniai įrodymai negali būti vertinami kaip teisingi ir teisėti. Nustačius galutinę atlygintinos žalos sumą ir likutinę turto vertę, apie tai buvo informuotas ieškovas. Pretenzijų pareikšta nebuvo, todėl visa žalos suma buvo išmokėta į atsakovo pateiktą banko sąskaitą, o sugadintas likutinis turtas gražintas ieškovui. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. K. (toliau – ieškovas) ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TDP 669218, pagal kurią buvo apdrausta ieškovui priklausianti transporto priemonė LEXUS GX valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai - 2016. Draudimo liudijime nurodytas draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 2020 m. vasario 16 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė. Transporto priemonės apgadinimai buvo tokie, kad dėl jų nebuvo tikslingą apgadinta transporto priemonę remontuoti. Atsakovas pripažino įvykį draudžiamuoju, ir 2020 m. birželio 23 d. išmokėjo ieškovui 34 122,56 Eur draudimo išmoką. Be to, atsakovas pasiūlė parduoti apgadinto automobilio liekanas aukciono laimėtojui už 3212,00 Eur. Apgadintą transporto priemonę ieškovas pardavė už 3230,00 Eur. Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Ieškovas nurodė, jog automobilio rinkos kaina prieš draudiminį įvykį buvo 43 000 Eur, o anot atsakovo – 37 400 Eur.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės rinkos kainos nustatymo. Ieškovas prašo priteisti jo naudai 5647,44 Eur, t. y. jo paties nustatytos automobilio rinkos vertės ir sumos už kurią automobilį pavyko parduoti skirtumą. Anot ieškovo, automobilio rinkos vertė yra 43 000 Eur. Tokia kainą ieškovas grindžia trimis skelbimais apie automobilių LEXUS GX 460 modelio pardavimą: 2020 m. kovo 13 d. skelbimu internetiniame puslapyje, pagal kurį automobilio LEXUS GX 460 kaina yra 46 500 Eur, 2020 m. liepos 1 d. skelbimu internetiniame puslapyje, pagal kurį automobilio LEXUS GX 460 kaina 38 000 Eur ir vienu iš atsakovo nurodytu skelbimu, pagal kurį automobilio LEXUS GX 460 kaina yra 44 500 Eur. Ieškovas teigia, jog šiuose skelbimuose automobilio modelis ir pagaminimo metai sutampa su jo turėto automobilio modeliu ir pagaminimo metais. Pirmiau nurodytų automobilių pardavimo kainų vidurkis skelbimuose yra 42 500 Eur.
Atsakovas automobilio rinkos kainą, kuri anot jo yra 37 400 Eur, grindžia trimis naudotų automobilių LEXUS GX 460 pardavimo skelbimais. Pagal vieną iš skelbimų automobilio LEXUS GX 460, kurio pagaminimo metai 2016, pardavimo kaina yra 44 500 Eur. Pagal kitus du skelbimus tokio paties modelio automobilio pardavimo kaina buvo 31 000, šio automobilio pagaminimo metai - 2014 ir pagal kitą skelbimą pardavimo kaina nurodoma 32 000 Eur, šio automobilio pagaminimo metai - 2015. Atsakovas apskaičiuodamas kainų vidurkį automobilio, kurio pagaminimo metai yra 2014, kainą padidino 10 proc., o automobilio, kurio pagaminimo metai 2015 – padidino 5 proc. Remiantis tokiais duomenimis ir tokiu skaičiavimo būdu automobilio rinkos kainą anot atsakovo yra 37 400 Eur.
Ieškovo teigimu buvo netikslinga remtis naudotų automobilių skelbimuose nurodytomis pardavimo kainomis, jei automobilių pagaminimo metai nesutampa, t. y. atsakovas apskaičiuodamas rinkos kainą rėmėsi skelbimais, kuriuose nors sutampa automobilių modeliai, tačiau dviejuose skelbimuose nesutapo automobilio pagaminimo metai. Ieškovas apskaičiuodamas automobilio rinkos kainą rėmėsi trimis skelbimais, kuriuose nurodomos automobilių, kurių modelis ir pagaminimo metai sutampa.
Atsakovas teigia, kad ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais remtis negalima. Atsakovas dėl automobilio kainos nustatymo kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, tačiau šis nurodė, jog ekspertizės atlikti negali iki kol nepasibaigs Lietuvoje paskelbtas karantinas. Atsakovas automobilio kainą nustatė, remdamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ bei BTA patvirtintomis taisyklėmis. Sugadinto automobilio LEXUS GX 460, modelių rinkoje nėra daug, todėl automobilio rinkos vertė buvo nustatyta, pagal tuo metu buvusius pardavimo skelbimus. Sugadintas automobilis buvo 2016 metų laidos, o tuo metu pavyko rasti 2014, 2015 ir 2016 metų laidos automobilius, tačiau visi vertinti automobiliai buvo to paties modelio ir klasės, tik skirtinga jų pagaminimo data. Kadangi jų modeliai nesiskyrė, o pagal instrukciją būtina įvertinti ne mažiau kaip tris skirtingus pasiūlymus, tai ir buvo padaryta. Prie senesnių nei sugadinto automobilio vertės buvo atitinkamai pridėta procentinė išraišką. Atsakovas nesutinka su ieškovo rinkos vertės apskaičiavimu, nes ieškovo vienas iš nurodytų skelbimų yra 2020 liepos mėnesio, todėl jo atsakovas negalėjo įvertinti tuo metu, kada buvo nustatoma sugadinto automobilio rinkos vertė, t. y. 2020 metų kovo-gegužės mėnesiai.
Teismas sutinka su tokiais atsakovo argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnio 1 dalį, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal LR Susisiekimo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo, patvirtintų kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijų 5 punktą transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos.
Kadangi analogiškų automobilių rinkoje nėra daug, dėl to natūralu, jog lyginamų automobilių pagaminimo metai gali nesutapti.
Pagal šių kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijų 6 punktą, jei vidutinė rinkos kaina negali būti nustatoma lyginant su tapačiomis transporto priemonėmis, tai vidutinę kainą apskaičiuojant automobilių kaina koreguojama priklausomai nuo transporto priemonės senumo. Šių instrukcijų 1 lentelės 3 punkte nurodyta rekomenduojamas nusidėvėjimo koeficientas vienerių metų senumo automobiliais – 71 proc., dviejų metų senumo – 59 proc., trijų metų senumo – 51 proc., keturių metų senumo – 44 proc., penkių metų senumo automobiliams – 38 proc., šešių metų senumo automobiliams – 32 proc.
Ieškovui priklausiusio ir į įvykį patekusio automobilio pagaminimo metai buvo 2016, o draudiminio įvykio data yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatydamas rinkos kainą rėmėsi skelbimų, kuriuose vienas iš parduodamų automobilių buvo 2015 metų gamybos, o kitas 2014 metų gamybos (dėl trečiame skelbime nurodytos transporto priemonės pardavimo kainos). Ieškovas 2015 m. gamybos automobilio kainą koregavo ją padidinęs 5 proc., o 2014 metų gamybos automobilio kainą koregavo - ją padidinęs 10 proc. Teismo vertiniu atsakovo transporto priemonės rinkos kainos apskaičiavimas iš esmės nenukrypsta nuo rekomenduojamų koeficientų.
Teismo vertinimu, nėra tikslinga remtis ieškovo pateiktu 2020 m liepos 1 d. skelbimu, kadangi apie šio skelbimo egzistavimą draudiminio įvykio metu ir žalos įvertinimo metu nebuvo įmanoma žinoti. Šis skelbimas paskelbtas po draudimo išmokos išmokėjimo. Taip pat teismo vertinimu, negalima pagrįstai tikėtis, jog atsakovas, vertindamas nuostolių dydį, susipažintų su absoliučiai visai naudoto modelio automobilių pardavimo skelbimais, dėl to nesutiktina su ieškovo motyvais, kad turėtų būti remiamasi nustatant automobilio rinkos kainą jo surastu skelbimu vokiškame internetiniame puslapyje, kadangi ieškovas tokio pobūdžio skelbimus rinkdamas gali būti šališkas ir nurodyti kainas tik iš jam palankių naudotų automobilių pardavimų skelbimų.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus – akivaizdu, jog ieškovas neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju apdraustos transporto priemonės rinkos kaina draudiminio įvykio metu buvo būtent 43 000 Eur.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmestus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašė.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur, todėl valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.