Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-477/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
1-11-477/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Nukentėjusysis
T. T., A. M.
Kaltinamasis
V. T., R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-11-477/2020
Procesinio dokumento Nr. 1-01-1-53988-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.10.1.;1.1.7.2.3.; 2.1.15.3.3.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorui Daivai Kajutytei - Šipelienei,nukentėjusiojo T. T. įstatyminiams atstovams J. T. ir V. T.,nukentėjusiojo T. T. atstovui adv. Jonui Stankevičiui,nukentėjusiojo A. M. įstatyminiam atstovui J. M.,nukentėjusiojo A. M. atstovui adv. Antanui Skrebutėnui,Valstybinės Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovui Neringai Jefimovienei,kaltinamiesiems V. T. ir R. R.,kaltinamųjų gynėjui adv. Romanui Bareikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str.;

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), neve-dęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, krano operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. ir R. R. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jie 2018-11-11, apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įžuliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Bendrai veikdami, kaltinamieji rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas nepilnamečiams T. T. ir A. M.. V. T. ir R. R. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė T. T. sveikatą, o A. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino. V. T. ir R. R. parodė, kad 2018-11-11, apie 02.30 val., būdami (duomenys neskelbtini) namo kieme, matė kaip du asmenys prabėgo pro kiemą. Kaltinamieji nukentėjusiesiems fizinio skausmo nesukėlė, sveikatos nesutrikdė, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, kaltinamieji parodė, kad nepažįsta nukentėjusiųjų. Kaltinamieji patvirtino, kad T. T. ir A. M., neturi pagrindo juos apkalbėti. Kodėl nukentėjusieji nurodo, kad V. T. ir R. R. juos sumušė, kaltinamieji paaiškinti negalėjo. Tuo metu, kai kaltinamiesiems nežinomi asmenys prabėgo pro namo esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, pašalinių asmenų nei kieme, nei greta esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, nebuvo.

Nukentėjusiojo T. T. įstatyminiai atstovai J. T. ir V. T., jo atstovas adv. J. S., bylos nagrinėjimo metu, civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai. Įstaty-miniai atstovai pripažino, jog nesiėmė pakankamai priemonių, kad užtikrintų nepilnamečio sūnaus T. T. priežiūrą.

Nukentėjusiojo A. M. įstatyminė atstovė J. M., jo atstovas adv. A. Skrebu-tėnas, bylos nagrinėjimo metu, civilinį ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti. Įstatyminė A.

M. atstovė pripažino, jog nesiėmė pakankamai priemonių, kad užtikrintų nepilnamečio

sūnaus A. M. priežiūrą.

Bylos nagrinėjimo metu, buvo apklaustas liudytojas, Utenos VPK Zarasų PK tyrėjas V. M., kuris parodė, kad apklaustas tuoj po nukentėjusiojo T. T. ir jo įstatyminio atstovo V. T. pareiškimo dėl smurtinių veiksmų prieš T. T., V. T. nurodė, kad 2018-11-11, jis namo esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konfliktavo su jaunuoliais. V. T. taip pat prašė nukentėjusiojo T. T. tėvo V. T. telefono numerio, nes norėjo su juo tartis ir susitaikyti.

Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusieji parodė, kad jiems 2018-11-11, apie 02.30 val. prabėgant pro namo esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, buvo sumušti dviejų jiems nepa-žįstamų vyriškių /T.1, b.l.102-103, 106-107/.

Apklaustas po įvykio, nukentėjusysis T. T. parodė, kad vieną jį mušusių vyriškių, galėtų atpažinti /T.1, b.l.102-103/.

Apklaustas po įvykio, nukentėjusysis A. M. apibūdino asmenis mušusius jį ir T. T. /T.1, b.l.106-107/.

Pakartotinai apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusieji parodė, kad 2018-11-11, apie 02.30, juos sumušė V. T. ir R. R. /T.2, b. l. 183-194/.

Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis T. T. atpažino kaltinamąjį V. T., kaip asmenį, kuris naudojo fizinį smurtą prieš A. M. /T.1, b. l. 141-144/.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metru, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu, nurodė du asmenis, kuriuos atpažino kaip asmenis smurtavusius prieš jį /T.1, b. l. 153-155/. Vienas iš A. M. nurodytų asmenų yra V. T..

Asmens parodymo atpažinti metu, T. T. atpažino V. T., kaip asmenį smurtavu-sį prieš A. M. /T.1, b. l. 165-175/.

Asmenų parodymo atpažinti metu, A. M. atpažino R. R., kaip asmenį smurta-vusį prieš T. T. ir V. T., kuris smurtavo prieš A. M. /T. 1, b. l. 176-189/.

Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusieji savo parodymus patvirtino parodymų patikrini-mo vietoje metu/T.2, b. l. 5-17/.

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamieji V. T. ir R. R. kaltės nepripa-žino /T.2, b. l. 57-58, 72, 98-111/. Kaltinamieji parodė, kad 2018-11-11, apie 02.30 val. buvo namo esančio (duomenys neskelbtini) kieme ir kalbėjosi. Jiems bekalbant, iš už ūkinio pastato išbėgo du asmenys ir prabėgę nuo namo maždaug už 20 m., išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę. V. T. ir R. R., nukentėjusiųjų nemušė, kas galėjo juos sumušti nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu, V. T. ir R. R., savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu/T.2, b. l. 65-69, 105-108/.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusieji iki jų sumušimo, taip pat nepa-žinojo kaltinamųjų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad 2018-11-11, dienos metu, pas kaltinamąjį V. T. į namus buvo atėję nukentėjusysis T. T. ir jo tėvas V. T.. V. T. teira-vosi ar V. T. neatpažįsta jo sūnaus T. T. /T. 2, b.l.72/. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad praėjus kelioms valandoms po sumušimo, T. T. savo tėvui nurodė vietą, kurioje buvo sumuštas ir kartu nuvyko pas kaltinamąjį V. T..

Teismas neturi pagrindo abejoti T. T. ir A. M. parodymais, juos laiko patiki-mus, todėl vadovaujasi jais šioje byloje.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir tyrėjo V. M. parodymais. Šio liudytojo parodymai netiesiogiai patvirtina, kad V. T., 2018-11-11 apie 02.30 val., konfliktavo su nukentėjusiais.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamieji V. T. ir R. R., 2018-11-11, apie 02.30val., namo esančio (duomenys neskelbtini) kieme ir greta namo esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, smurtavo prieš T. T. ir A. M..

Byloje pateiktos specialisto išvados dėl T. T. padarytų sužalojimų/T. 1, b.l. 130 -138/. Išvadose nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų, T. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius rankomis ar kojomis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis A. M. parodė, kad dėl kaltinamųjų jam suduotų smūgių, patyrė fizinį skausmą.

Šios aplinkybės reiškia, kad dėl bendrų neteisėtų V. T. ir R. R. veiksmų, nukentė-jusysis T. T. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. M. fizinį skausmą.

Dėl LR BK 284 str. taikymo ir kaltinimo šioje dalyje pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuo-menės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014). Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų, tačiau motyvai nėra būtinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/ 2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010)/LAT 2017-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-101-667/ 2015/.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2018-11-11, apie 02.30 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir greta esančios (duomenys neskelbtini) g. dalyje, T. T. ir A. M. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko T. T. nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, o A. M. patyrė fizinį skausmą. Kaip matyti, fizinis smurtas prieš T. T. ir A. M., buvo panaudotas nakties metu, tame tarpe ir viešoje vietoje. Kaltinamieji apklausų metu ir teisme patvirtino, kad tuo metu kai nepažįstami asmenys prabėgo pro kiemą į (duomenys neskelbtini) gatvę, žmonių greta nebuvo. Nukentė-jusieji taip parodė, kad tuo metu, kai prieš juos smurtavo kaltinamieji, žmonių greta nebuvo. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, kiti asmenys būtų šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, būtų sutrikdytas kitų asmenų poilsis, rimtis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala ar sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla. Teismas laiko, kad dėl V. T. ir R. R. neteisėtų veiksmų, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl jų veika pagal LR BK 284 str. kvalifikuota neteisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal LR BK 140 str. 1 d. atsako tas kas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji V. T. ir R. R., veikdami bendrai, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. T. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. M..

V. T. ir R. R. neteisėti veiksmai atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikals-

tamos veikos požymius, todėl jų veikos perkvalifikuotinos pagal LR BK 140 str. 1 d.

Bausmių skyrimo motyvai.

Žemesnės instancijos teismas

Skirdamas bausmę V. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, nusikalstamą veiką padarė kartu su R. R.. Byloje nėra V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. V. T. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, sutikimo atlikti viešuosius darbus nepateikė, todėl jam švelniausia BK 140 str. 1 d. numatyta bausmė – viešieji darbai, neskirtina. V. T. teisiamas pirmą kartą, todėl bausme jam skirtinas laisvės apribojimas, neviršijant bausmės vidurkio ir nustatant įpareigojimus.

Skirdamas bausmę R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba, nusikalstamą veiką padarė kartu su V. T.. Byloje nėra R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. R. R. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, sutikimo atlikti viešuosius darbus nepateikė, todėl jam švelniausia BK 140 str. 1 d. numatyta bausmė – viešieji darbai, neskirtina. R. R. teisiamas pirmą kartą, todėl bausme jam skirtinas laisvės apribojimas, neviršijant bausmės vidurkio ir nustatant įpareigojimus.

Civilinių ieškinių išsprendimas.

Nukentėjusysis T. T. ir jo įstatyminiai atstovai pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą/ T. 1, b. l. 71-78/. Nukentėjusysis T. T. prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. J. T. prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. V. T. prašo priteisti 548,07 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro stomatologo suteiktos paslaugos, konsultacijos ir kelionės išlaidos. Prie ieškinio pateikti kvitai pagrindžiantys patirtas išlaidas /T. 1, b. l. 76-78/.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, T. T. buvo sužalotas dantis /T. 1, b. l. 130-131/.

Byloje pateikta UAB „Solrimos karūnėlė“ pažyma, iš kurios matyti, kad T. T. buvo suteiktos odontologo paslaugos, kurių metu buvo gydomi traumuoti dantys /T. 1, b. l. 74/. Už šias paslaugas buvo sumokėti 477 Eur, tai patvirtina prie ieškinio pateikti kvitai /T. 1, b. l. 76/. Prie ieškinio taip pat pateikti kvitai už suteiktas medikų konsultacijas – 25,04 Eur, bei kuro įsigijimo kvitai – 46,03 Eur /T. 1, b. l. 77-78/. Kaip matyti, šalinant T. T. padarytus dantų sužalojimus, buvo vykstama kelis kartus į Uteną ir Daugpilį, todėl kuro sąnaudos patirtos vyks-tant į gydymo įstaigas yra protingos ir pagrįstos.

Kaltinamieji neginčijo civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Iš šių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytos išlaidos – 548,07 Eur, buvo būtinos šalinant T. T. padarytus sužalojimus, yra patirtos dėl kaltinamųjų bendrų nusikals-tamų veiksmų, todėl priteistinos iš V. T. ir R. R. solidariai, V. T. naudai.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepa-togumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bend-ravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji pa-daryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkre-čioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamo-siose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos apskaičiavimo krite-rijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes ne-turtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažy-mėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kom-pensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (LR Konstitucijos 30 str. 2 d.). Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžia-mojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai ne-turtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nu-sistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikšti ieškinio, tą gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimą išlieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymą, o nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.).

Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėju-siuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregist-ravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).

Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasa-cinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, pa-tyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, gimi-naičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentė-jusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių arti-mam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu as-meniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu nei-giamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nuken-tėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/ 2016).

Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Ar tėvų išgyvenimai yra tokio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą atlikti tyrimų ir operacijų bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005) /LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-331-976/2018/.

Kaip matyti iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nukentė-jusiojo nepilnamečio tėvai, tik išimtinais atvejais įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamais V. T. ir R. R. veiksmais, nukentėju-siajam T. T., buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų, T. T. buvo gydomas ambulatoriškai. Kaip matyti iš UAB „Solrimos karūnėlė“ pažymos /T.1, b.l. 74/, T. T. gydymas tęsėsi apie mėnesį. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad dėl patirtų suža-lojimų, T. T. gydymas buvo tęsiamas ilgesnį laiką. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinan-čių, kad dėl patirtų sužalojimų, T. T. bus tęsiamas gydymas.

Civiliniai ieškovai – J. T. ir V. T. yra nukentėjusiojo T. T. tėvai, gyvena kartu. Byloje nustatyta, kad T. T., nusikalstamos veikos padarymo prieš jį metu, buvo ne-pilnametis, todėl jo tėvai tuo metu buvo jo įstatyminiai globėjai. Vykdydami savo pareigas, tėvai privalo užtikrinti nepilnamečių vaikų priežiūrą, jų saugumą, bei kitas jų teises. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, T. T. nakties metu, pateko į privačią namų valdą, kur buvo sumuštas. V. T. ir J. T., teismo posėdžio metu pripažino, jog nesiėmė visų priemonių, kad užtik-rintų sūnaus saugumą. Netinkamai vykdydami tėvų pareigas, V. T. ir J. T., turi pri-siimti atsakomybę už netinkamą sūnaus priežiūrą.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia padaryti išvadą, kad šiuo atveju, byloje nėra išimt-inių aplinkybių, dėl kurių J. T. ir V. T. įgytų teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

J. T. ir V. T. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Nukentėjusysis T. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų V. T. ir R. R., solidariai priteisti 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, T. T. buvo sumuštas, be to jam buvo sužaloti du dantys, dėl ko T. T. patyrė skausmą, baimę, pažeminimą. Po sužalojimo, T. T. patyrė nepatogumus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, pažeistas jo fizinis ir dvasinis saugumas, kas jam sukėlė dvasinius išgyve-nimus

Byloje pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. T. dėl sumušimo buvo padarytas danties lūžis ir dešinio peties odos nubrozdinimas /T. 1, b. l. 130-31/. Kaip jau buvo minėta aukščiau, T. T. gydėsi apie mėnesį laiko pas odontologą. Dėl kitų patirtų sužalojimų, ar dvasinio pobūdžio sukrėtimų po patirtų sužalojimų, T. T. į medikus nesikreipė. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl patirto smurto, T. T. patyrė nedidelės apimties žalingas pasekmes.

Vertindamas T. T. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu trūko pakankamai trumpai. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, T. T. nurodė, kad po suduotų smūgių, jis jautė fizinį skausmą ir neigiamas emocijas. Apie kitas smurtinių veiksmų ir neturtinio pobūdžio pasekmes, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo, nei apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, praėjus beveik metams po įvykio, T. T. nenurodė/T. 2, b. l. 191 – 193/.

Teismas sutinka, kad T. T. dėl V. T. ir R. R. suduotų jam smūgių, jautė skausmą, pažeminimą, baimę, nes nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, o kaltinamieji yra fiziškai subrendę, suaugę vyrai. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad T. T. dėl neteisėtų V. T. ir R. R. veiksmų patyrė emocinę depresija, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ar kitas žalingas, neturtinio pobūdžio pasek-mes.

Spręsdamas dėl T. T. patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis jis nukentėjo.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, T. T. ir A. M., būdami nepilnamečiai, nesant ypatingai išskirtinam būtinumui, nakties metu, nesant tėvų leidimui ir jiems nežinant, išėjo pasivaikščioti į nuošalią Zarasų miesto vietą. Be to, grįždami namo, įsibrovė į privačią namų valdą, kur buvo kaltinamųjų sumušti.

Tokį T. T. elgesį, teismas vertina kaip ypatingai neatsakingą ir neatsargų. Patekimas nakties metu į privačią namų valdą, be valdos savininko leidimo, galėjo sukelti kaltinamiesiems įtarimą, kad T. T. ir A. M. galimai elgiasi neteisėtai. Tokiu savo elgesiu T. T. išprovokavo kaltinamųjų neteisėtus veiksmus.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad T. T., dėl V. T. ir R. R. neteisėtų veiksmų, patyrė nedidelės apimtie neturtinę žalą.

Analogišką teismų praktiką, dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo šios kate-gorijos bylose, yra suformavęs Lietuvos Aukščiausias Teismas.

T. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis A. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų V. T. ir R. R. priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą /T. 3, b. l. 25/. A. M. ieškinyje nurodė, kad kaltinamieji bendrai sudavė jam kelis smūgius į veidą, nuo kurių iš nosies bėgo kraujas, jam buvo sukeltas skausmas. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų, A. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl laiko, kad patyrė 700 Eur neturtinę žalą.

Vertindamas A. M. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu trūko pakankamai neilgai. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, A. M. nurodė, kad po suduotų smūgių, jis jautė fizinį skausmą ir baimę. Apie kitas smurtinių veiksmų ir neturtinio pobūdžio pasekmes, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo, nei apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, praėjus beveik metams po įvykio /T. 2, b. l. 183 - 186/, A. M. nenurodė.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. M. dėl neteisėtų V. T. ir R. R. veiksmų, patyrė fizinį skausmą. Byloje nėra duomenų, kad po skausmo sukėlimo A. M. būtų kreipęsis pas medikus.

Teismas sutinka, kad A. M. dėl V. T. ir R. R. suduotų jam smūgio, jautė skausmą, pažeminimą, baimę, nes nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, o kaltinamieji yra fiziškai subrendę, suaugę vyrai. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad A. M. dėl neteisėtų V. T. ir R. R. veiksmų patyrė emocinę depresija, bendravimo galimybių sumažėjimą ar kitas žalingas, neturtinio pobūdžio pasekmes.

Spręsdamas dėl A. M. patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis jis nukentėjo.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad A. M. ir T. T., būdami nepilnamečiai, nesant ypatingai išskirtinam būtinumui, nakties metu, nesant tėvų leidimui ir jiems nežinant, išėjo pasivaikščioti į nuošalią Zarasų miesto vietą. Be to, grįždami namo, įsibrovė į privačią namų valdą, kur buvo kaltinamųjų sumušti.

Tokį A. M. elgesį, teismas vertina kaip ypatingai neatsakingą ir neatsargų. Pateki-mas nakties metu į privačią namų valdą, be valdos savininko leidimo, galėjo sukelti kaltinamie-siems įtarimą, kad A. M. ir T. T. galimai elgiasi neteisėtai. Tokiu savo elgesiu, A. M. išprovokavo kaltinamųjų neteisėtus veiksmus.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. M., dėl V. T. ir R. R. neteisėtų veiksmų, patyrė nedidelės apimtie neturtinę žalą.

Analogišką teismų praktiką, dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo šios kate-gorijos bylose, yra suformavęs Lietuvos Aukščiausias Teismas.

A. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Adv. J. Stankevičius, nukentėjusiojo T. T. ir civilinių ieškovų J. T. ir V. T. atstovas prašė priteisti 850 Eur atstovavimo išlaidų/T. 3, b. l. 26/.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltina-mojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėju-siojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).

Byloje pateiktas nukentėjusiojo T. T., J. T. ir V. T. civilinis ieškinys /T.1, b. l. 71-73/. Šis ieškinys yra nedidelės apimties ir nesudėtingas. Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas, ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo atliekant asmens atpažinimo pagal nuotraukas procesinius veiksmus /T. 1, b. l. 141 - 150/. Kaltinamojo V. T. atpažinimas pagal nuotraukas tęsėsi 4 minutes, kaltinamojo R. R. atpažinimas pagal nuotraukas tęsėsi 6 minutes. Kaip matyti, kaltinamųjų atpažinimas pagal nuotraukas, viso tęsėsi 10 minučių. At-liekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, adv. J. Stankevičius nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtis, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų J. T. ir V. T. atstovas adv. J. Stankevičius, yra labai nedidelė.

Nagrinėjant bylą teisme, buvo paskirta papildoma T. T. apklausa, kurią atlikti buvo pavesta ikiteisminio tyrimo teisėjui /T. 2, b. l. 171-172/. Šios apklausos metu nukentėjusiojo T. T. ir civilinių ieškovų J. T. ir V. T. atstovas adv. J. Stankevičius dalyvavo. Ši apklausa tęsėsi 1 val. 10 min. /T. 2, b. l. 191-193/.

Nagrinėjant bylą teisme, buvo trys teismo posėdžiai, iš kurių du buvo atidėti. 2019-08-28 teismo posėdis tęsėsi 34 min. /T. 2, b. l. 169-170/. 2019-10-30 vykęs teismo posėdis tęsėsi 6 min. /T. 3, b. l. 17-18/. Byla išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio, vykusio 2020-01-28 metu. Šis teismo posėdis tęsėsi apie 3 val.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia teismui spęsti, kad nukentėjusiojo T. T. ir civili-nių ieškovų J. T. ir V. T. atstovo darbo sąnaudos buvo nedidelės apimties.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo princi-pais, teismas laiko, kad priteistinos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. – 298 str., 301 str. – 307 str.,

nusprendžia:

V. T. nusikalstamą veiką iš LR BK 284 str., perkvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d.

Pripažinti V. T. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti dešimties mėnesių laisvės apribojimu.

Įpareigoti V. T. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu :

- neatlygintinai išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ( LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).

- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiam T. T. (LR BK 48 str. 6 d. 2 p.).

Išaiškinti V. T., kad nevykdant ar netinkami vykdant, ar vengiant vykdyti teismo jam nustatytus įpareigojimus, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeistą į su laisvės atėmimu susijusią bausmę ( LR BK 48 str. 10 d.).

R. R. nusikalstamą veiką iš LR BK 284 str., perkvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d.

Pripažinti R. R. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti dešimties mėnesių laisvės apribojimu.

Įpareigoti R. R. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu :

- neatlygintinai išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ( LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).

- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiam T. T. (LR BK 48 str. 6 d., 2 p.).

Išaiškinti R. R., kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant, ar vengiant vykdyti teis-mo jam nustatytus įpareigojimus, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeistą į su laisvės atė-mimu susijusią bausmę ( LR BK 48 str. 10 d.).

T. T., J. T. ir V. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš V. T. ir R. R. 548,07 Eur, nukentėjusiojo T. T. įstatyminiam atstovui V. T., turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti solidariai iš V. T. ir R. R. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentė-jusiajam T. T..

Priteisti solidariai iš V. T. ir R. R. 500 Eur atstovavimo išlaidų V. T..

Kitoje dalyje T. T., J. T. ir V. T. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš V. T. ir R. R. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. M..

Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. M. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygar-dos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas