- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 1-1410-271/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą bei elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudėta subendrinant ją su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 6⁴¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir jam paskirta subendrinta galutinė 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; 2017-11-24 paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir jam paskirta subendrinta galutinė 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jam paskirta BK 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo metu: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje; dalyvauti pagalbos grupėse; dalyvauti psichologo konsultacijose; taip pat paskirta BK 84 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9 punktais, jam paskirtos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šios pareigos: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su nukentėjusiuoju R. Z.. Laisvės atėmimo bausmė jos vykdymo atveju paskirta atlikti pataisos namuose (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d.),
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.
Į J. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 11 d. 10.29 val. iki 2015 m. gegužės 12 d. 11.51 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-1061-957/2016, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-09-10 d., teistumai neišnykę ir nepanaikinti, bausmė neatlikta,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. G. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent:
2018-09-01, apie 9 val., (duomenys neskelbtini) radęs svetimą, nukentėjusiajam T. M. išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, neteisėtai laikė ją savo žinioje iki 2018-09-01, apie 18.15 val., kol minėtą mokėjimo kortelę atidavė RIMI parduotuvėje, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.
Jis gi neteisėtai inicijavo bei atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją, o būtent:
2019-09-01 10.18 val., parduotuvėje „Lidl“, esančioje Žirmūnų g. 67, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 2,47 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 10.24 val. val., parduotuvėje „Lidl“, esančioje Žirmūnų g. 67, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 1,37 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 10.46 val. (tikslus laikas 10:46:17), UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausančiame kioske, esančiame Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 7,2 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 10.46 val. (tikslus laikas 10:46:59) UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausančiame kioske, esančiame Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 7,2 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 10.56 val. val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 3,91 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 12.49 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Antakalnio g. 61, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 1,02 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2019-09-01 14.13 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Antakalnio g. 61, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 2,48 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 15.31 val. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01 apie 9 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai įgytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 4,35 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 16.40 val. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9.00 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria atsiskaitė už prekes 0,78 Eur sumai, tokiu būdu jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-09-01 18.14 val. (tikslus laikas 18:14:26) parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9.00 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria bandė atsiskaityti už prekes 11,25 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi mokėjimo kortelė nebuvo aptarnaujama, tokiu būdu pasikėsino atlikti finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2019-09-01 18.14 val. (tikslus laikas 18:14:40) būdamas parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo 2018-09-01 apie 6.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai įgytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria bandė atsiskaityti už prekes 11,25 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi mokėjimo kortelė nebuvo aptarnaujama, tokiu būdu pasikėsino atlikti finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2019-09-01 18.14 val. (tikslus laikas 18:14:56) , parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9.00 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria bandė atsiskaityti už prekes 7,5 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi mokėjimo kortelė nebuvo aptarnaujama, tokiu būdu pasikėsino atlikti finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2019-09-01 18.15 val., parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją ir tokiu būdu pasinaudoti svetimomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai panaudojo nuo 2018-09-01, apie 9.00 val., neteisėtai laikytą nukentėjusiojo T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, kuria bandė atsiskaityti už prekes 3,75 Eur sumai, t.y. jis neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi mokėjimo kortelė nebuvo aptarnaujama, tokiu būdu pasikėsino atlikti finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone;
Tokiu būdu kaltinamasis neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko bei pasikėsino atlikti finansines operacijas, melagingai pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę į nukentėjusiojo T. M. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, neteisėtai nusipirko prekių už 30,78 Eur.
Be to J. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:
2018-09-01, apie 6.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo T. M. atžvilgiu, t. y. suduodamas jam rankomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei 14 kartų, į galvos sritį ir šiais savo veiksmais padarydamas jam poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, abiejų ausies kaušelių srityse, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairiame dilbyje, abiejų lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvas, 17, 11, 12 ir 32 dantų nuskilimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam T. M. priešintis, pagrobė iš pastarojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, 600 Eur vertės, kuris buvo plastikiniame dėkle, 10 Eur vertės, bei T. M. vardu išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, tai yra, buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1dalyje, padarymu.
Kaltinamasis J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta kaltinimus dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto jos naudojimo, tačiau neigia, kad vienas ar su kitais asmenimis užvaldė nukentėjusiojo T. M. turtą plėšimo būdu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018-08-31 d. pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo draugė L. Ž., kuri pasiliko nakvoti. Rugsėjo 1 d. iš ryto jie abu atsikėlė ir išėjo pasivaikščioti. Buvo apie 9 val. Ėjo pėstute, kuomet Žirmūnuose, prie kiosko, kur prekiaujama kebabais, ant žemės jis rado telefoną Samsung Galaxy bei netoliese gulinčią banko kortelę, atrodo-SEB banko. Draugė siūlė nueiti į policiją ir priduoti rastus daiktus, bet jis atsisakė, nes yra teistas, juo galėjo nepatikėti. Bandė įstatyti į telefoną savo SIM kortelę, pasijungti per savo google paskyrą, nes telefonas reikalavo PIN kodo. Susigundė dėl banko kortelės, nuėjo į „Lidl“ parduotuvę, pirko cigaretes, dar kažką, tiksliai – dabar jau neatsimena. L. bandė jį atkalbėti nuo tokio elgesio, bet jis neklausė jos. Paskui su drauge nuvažiavo į kitą parduotuvę, ten vėl atsiskaitė svetima kortele. PC „Europa“ nusipirko cigarečių, paskui į PC „Panorama“ nuvažiavo, laikas buvo jau link vakaro. Ten Rimi parduotuvėje jam nepavyko atsiskaityti su kortele, tuomet kortelę jis paliko „Rimi“ kasininkei - pardavėjai, tačiau kuriai - dabar nepasakytų, nes tiesiog neatsimena. Vakare į jo telefono numerį paskambino nukentėjusiojo mama, prašė atiduoti sūnaus telefoną. Kitą dieną, o tai galėjo būti rugsėjo 2 d., susitiko su nukentėjusiuoju prie parduotuvės Lidl, atidavė jam telefoną. Dar nuvažiavo namo, pasiėmė pinigus, virš 30 eurų, ir grąžino juos nukentėjusiajam - kiek išleido naudodamas jo kortelę. Matė, kad nukentėjusysis yra sumuštas. Pastarasis aiškino, kad tai jis (kaltinamasis) jį sumušė, kai jie kartu gėrė. Neigė, aiškino nukentėjusiajam, kad jo telefoną ir banko kortelę rado, kad su juo naktį kartu nebuvo ir jo tikrai nemušė. Tuomet šis pasakė, kad jis gėrė kompanijoje ir jį kažkas sumušė. Pranešė nukentėjusiajam, kad banko kortelės jis turėtų teirautis Rimi parduotuvės informacijos skyriuje PC Panorama. D. Š. bei A. B. pažįsta, tačiau D. Š. bute nei 2019-09-01 naktį, nei kitu laiku aplamai nėra buvęs. Nukentėjusiojo iki to įvykio, t.y. telefono radimo, nepažinojo, konfliktų su juo neturėjo. Į jokią parduotuvę su nukentėjusiuoju naktį jis nevažiavo.
Nukentėjusysis T. M. parodė, 2018 m. rugsėjo 1 d. naktį, išgėręs, ėjo iš draugo, kuomet prie „Domus Galerijos“ Žirmūnuose sutiko kompaniją vaikinų, kurių jis anksčiau nepažinojo. Jų tarpe buvo ir kaltinamasis. Matė jį pirmą kartą. Pakalbėjo, nuėjo pas juos į butą išgerti. Ten bendravo, vartojo alkoholį. Kiek prisimena, pritrūkus gėrimų, jis su kaltinamuoju bei dar vienu vaikinu važiavo į naktinę parduotuvę. Po apsipirkimo grįžo atgal į butą. Visą tą laiką jo telefonas buvo pas kaltinamąjį, nes jis prašėsi pasiklausyti muzikos. Kai norėjo jau palikti butą ir grįžti namo, paprašė kaltinamojo grąžinti telefoną. Šis atsisakė tai padaryti, o kuomet jis vėl pareikalavo telefono – pastarasis sumušė jį. Negali pasakyti, ar tame dalyvavo ir kiti asmenys. Tačiau mano, kad A. B. su D. Š. galėjo prisidėti prie sumušimo Vėliau kuprinėje jis pasigedo ir ausinių. Taip pat dingo jo banko mokėjimo kortelė. Nerado jis ir parduotuvių nuolaidų kortelių bei vairuotojo pažymėjimo. Ryte, jau būdamas namuose, susisiekė per „Skype“ su savo mama, nes neturėjo telefono. Pasakė duomenis, kuriuos gavo iš savo telefono interneto pagalba, taip nustatė kaltinamąjį, nes buvo skambinama naudojantis jo telefonu. Kaltininkas atstatė telefono gamyklinius parametrus ir taip įjungė telefoną, skambino kitiems asmenims. Kitą dieną susitiko su kaltinamuoju, šis apsimetė, jog jo aplamai nepažįsta. Grąžino jam telefoną. Aiškino, kad telefoną kartu su mergina rado prie kiosko, kad ten rado ir jo banko mokėjimo kortelę.
Pareiškimą policijai rašė šoko būsenos, buvo išsigandęs, sutrikęs ir pirmos apklausos metu, todėl tyrimui parodė, kad daiktų dingimo aplinkybių nurodyti jis negali. Sumušimas paveikė jo atmintį. Iki pirmos apklausos su kaltininku nebuvo dar susitikęs, nežinojo jo pavardės ir vardo. Kai susitiko su juo - atpažino. Įsiminė netgi jo vardą ir pavardę, kadangi jis parodė jam savo pažymėjimą. Jo nuotrauką taip pat rado ir facebook puslapyje.
Nukentėjusysis pateikė teismui ištrauką iš Samsung platformos, informaciją apie jo telefono Samsung naudojimą 2018-09-01, atliktus skambučius (t.1, b.l.159-160).
Specialusis liudytojas D. Š. teismui parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, bet jie pastaruoju metu praktiškai nebendrauja: susitikdavo stotelėje, parūkydavo kartais, pasikalbėdavo ir viskas. Gyvena jis (duomenys neskelbtini) kartu su mama ir broliu D. Su iš matymo pažįstamais asmenimis, kurių pavardžių netgi negali pasakyti, 2018-08-31 dienos metu mieste vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamojo J. G. su jais nebuvo. Vakare, apie 20-21 val., su kompanija nuvažiavo iki jo buto, kad ten dar išgertų. Gėrė, paskui apie 4-5 val. nakties išėjo į lauką pasivaikščioti. Sutiko anksčiau jam nepažįstamą T. (parodo į nukentėjusįjį). Šis pasiūlė jiems kartu išgerti, nes dar turėjo alkoholio, o jie jau - ne. Kartu atėjo pas jį į butą ir pradėjo gerti. Ryte apie 9-10 val. visi išėjo. Paskui atvažiavo A. (B.). Sėdėjo su juo ant sūpynių, rūkė, valgė. Apie 11 val. atėjo T., jo veidas buvo sumuštas. Aiškino, kad ryte jis atsikėlė prie Ozo ir pamatė, jog nėra jo daiktų, klausinėjo - gal pas jį bute liko telefonas ir kiti jo daiktai. Kartu nuėjo į butą, nieko neradęs T. išėjo. Nukentėjusysis naktį buvo girtas, gal pats pametė savo daiktus. Jis aiškino, jog pats neatsimena netgi, kaip atsirado ir atsibudo prie Ozo. Tą naktį bute jo niekas tikrai nemušė. Atsimena, kad su nukentėjusiuoju važiavo į naktinę parduotuvę, kartu taksi automobiliu vyko dar vienas pažįstamas vaikinas. Buvo girtas, todėl neatsimena tiksliai, kurioje parduotuvėje jie buvo. Mokėjo nukentėjusysis.
Liudytojas A. B. parodė, kad D. (Š.) bei J. (G.) pažįsta. Konfliktų su jais neturėjo. Nukentėjusįjį jis matė prie Š. namų. Rugsėjo pradžioje, apie 11 val., su D. buvo ant sūpynių, valgė, rūkė, kai atėjo vyriškis (nukentėjusysis). Jis buvo neblaivus ir sumuštas. Paprašė D. nueiti į butą, pažiūrėti, ar jis nepaliko savo daiktų. Nuėjo, bet nukentėjusysis nieko nerado. Girdėjo jų pokalbį. Nukentėjusysis sakė, kad atsikėlė prie Ozo ir buvo be daiktų. Kokia tai buvo diena, dabar nepasakys.
Liudytoja L. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad su J. G. draugauja jau pusantrų metų. Porą kartų matė D. Š., kartais jie susitinka ir su A. B.. Pernai rugpjūčio 31 d. buvo pas J. G., adresu (duomenys neskelbtini). Liko nakvoti. Ryte atsikėlė, kartu nuėjo pasivaikščioti, buvo gal apie 9 val. Ėjo link Žirmūnų, kur Jonas rado banko kortelę, telefoną. Įkalbinėjo paskambinti policijai ir perduoti jiems rastą kortelę. J. G. nesutiko, sakė, kad jau buvo toks atvejis, kai norėjo perduoti rastus daiktus policijai, o jį dar apkaltino. Jis atsiskaitė už prekes rasta kortele Lidle ir Panoramoje, paskui atidavė kortelę informacijoje. Ką tiksliai G. pirko, dabar neatsimena. J. skambino iš rasto telefono, naudodamas savo SIM kortelę. Telefonas buvo rastas apie 9 val., todėl nesupranta, kaip gali būti rodoma informacija, kad skambinta buvo apie 5.45 val.
Liudytoja V. G. , policijos tyrėja, parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog sumuštas žmogus: sumušė nepažįstamas asmuo ir pavogė piniginę. Koks buvo piniginės turinys, nepasakys. Nukentėjusysis buvo namuose, iš karto siuntė pas jį ekipažą, ten ir buvo priimtas jo pareiškimas apie įvykį. Pranešėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, apžiūrėta vieta. Nukentėjusysis buvo po išgertuvių. Jie pas jį atvažiavo apie 10-11 val., nukentėjusiojo kažkokio keisto elgesio nebuvo, jis pasakojo, kaip buvo ir tiek. Formino įvykį automobilyje, nukentėjusysis sėdėjo už jų. Neatsimena, ar šis buvo sužalotas. Bet galimai jis ir buvo sumuštas. Iš jo žodžių surašė protokolą.
Šalies argumentai
Viskas, kas parašyta pareiškime (t.1, b.l.8), buvo užfiksuota būtent iš nukentėjusiojo žodžių. Nurodė, kad buvo girtas, nieko neatsimena, kaip atsirado ant kalvos sumuštas ir be daiktų.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3076/2018 (01) nustatyta, kad T. M. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešinio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, abiejų ausies kaušelių srityse, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame dilbyje, abiejų lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvos, 17,11,12 ir 32 dantų nuskilimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-09-01. Abiejų lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvos, 17,11,12 ir 32 dantų nuskilimas padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva pakaušyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, dešinio ausies kaušelio srityje ir dešinės akies vokuose padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose padarytos mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas viršugalvyje padarytas 1 trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai kairiame dilbyje padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-09-01. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyti sužalojimai galėjo sukelti fizinį skausmą (t.1,b.l. 37-38).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2019-02-28 protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. M. atpažino J. G. kaip asmenį, kuris 2018-09-01 naktį jį sumušė ir atėmė jo daiktus (t.1,b.l. 54-56).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį tik tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
Įvertinęs byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumą: kaltinamojo J. G., liudytojos L. Ž. ir nukentėjusiojo T. M. parodymus, liudytojų D. Š. ir A. B. parodymus, SEB banko pateiktą informaciją apie T. M. mokėjimo kortelės panaudojimą (t.1, b.l.33), darytina išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis J. G. 2018-09-01, apie 9 val., radęs svetimą, nukentėjusiajam T. M. išduotą AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę MasterCard mokėjimo kortelę, neteisėtai laikė ją savo žinioje iki 2018-09-01, apie 18.15 val., kol minėtą mokėjimo kortelę atidavė RIMI parduotuvėje, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei kad jis neteisėtai inicijavo bei atliko daugiau nei vieną finansinių operacijų nuo 2019-09-01 10.18 val. iki 18.15 val., atitinkamai naudojant ją parduotuvėse Lidl, UAB Reitan, parduotuvėse Maxima ir Rimi. Šias aplinkybes pripažino pats kaltinamasis, be to - patvirtino liudytoja L. Ž. ir SEB banko išklotinė apie mokėjimo kortelės naudojimą.
Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo teismas šalina objektyviosios dalies veikos požymį, kad svetimą elektroninę mokėjimo priemonę jis įgijo nusikalstamu būdu, t.y. plėšimu, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis J. G. įvykdė plėšimą nukentėjusiojo T. M. atžvilgiu.
Dėl kaltinimo plėšimu
J. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018-09-01, apie 6.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo T. M. atžvilgiu, t.y. suduodamas jam rankomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei 14 kartų, į galvos sritį ir šiais savo veiksmais padarydamas jam poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, abiejų ausies kaušelių srityse, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairiame dilbyje, abiejų lūpų raudonio ir gleivinės kraujosruvas, 17, 11, 12 ir 32 dantų nuskilimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam T. M. priešintis, pagrobė iš pastarojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, 600 Eur vertės, kuris buvo plastikiniame dėkle, 10 Eur vertės, bei T. M. vardu išduota AB SEB banko Mylimiausią bekontaktę Master Card mokėjimo kortelę, t.y. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas pažymi esminę taisyklę: asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti teismo traktuojamos kaltinamojo naudai.
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų ir teismo patikrintų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis J. G. 2018-09-01, apie 06.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą nukentėjusiojo T. M. atžvilgiu ir užvaldė jo turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, 600 eurų vertės, bei jo vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę:
- kaltinamasis J. G. neigia tą naktį buvęs minėtame bute ir vykdęs plėšimą ir nurodo, kad telefoną bei banko kortelę rado apie 9 val. Žirmūnuose, prie kiosko. Jo parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios;
- kaltinamojo parodymus patvirtino jo draugė, liudytoja L. Ž., kuri teigia, kad 2018-09-01 naktį nakvojo pas J. G. ir ryte matė, kaip jis rado telefoną bei banko kortelę;
- liudytojas D. Š. parodė, kad naktį sutiko mieste anksčiau nepažįstamą jam nukentėjusįjį, kuris kartu nuėjo į jo butą ir kompanijoje vaikinų vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau toje kompanijoje kaltinamojo J. G., kurį liudytojas pažinojo, nebuvo; paryčiui jie su nukentėjusiuoju taksi automobiliu vyko į naktinę parduotuvę, nes jiems pritrūko alkoholio; ryte, tarp 9 ir 10 val., nukentėjusysis pasišalino, o apie 11-12 val. vėl grįžo, kuomet jis buvo jau sumuštas ir bute ieškojo savo daiktų. Nukentėjusysis aiškino jam, kad atsikėlė ryte prie Ozo, nerado telefono, kitų daiktų, klausinėjo, ar jų nėra bute;
- nukentėjusiojo T. M. aiškinimai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs: 2018-09-01 20.31 val. jis pranešė policijai, kad buvo apvogtas 2018-09-01 tarp 04 val. ir 06 val. prie (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.6-7); 2018-09-01 21.11 -21.22 val. pareiškime policijai nurodė, kad jam, būnant neblaiviam, Vilniuje, Žirmūnų gt., nepažįstamas asmuo panaudojo smurtą ir pagrobė jo telefoną, asmens tapatybės kortelę bei SEB banko mokėjimo kortelę (t.1, b.l.8); jis gi 2018-09-01 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), sutiko kompaniją nepažįstamų asmenų. Nuėjo į kažkokį butą su jais išgerti. Kadangi buvo neblaivus, buto neatsimena. Ten dar išgėrė, o 4 ar 5 val. jis paliko butą ir apie 10 val. atsibudo ant kalvos, priešais pastatą „Penki kontinentai“. Kaip ten atsirado, neatsimena. Buvo sumuštas. Iš kišenės dingo jo telefonas, iš kuprinės - banko kortelė bei asmens tapatybės kortelė. Sužinojo, kad su jo banko mokėjimo kortele buvo atsiskaityta parduotuvėse už prekes 30.78 eurų sumai. Apie 13 val. nuėjo į butą, kuriame naktį vartojo alkoholį, bet savo daiktų nerado, nusikaltimą padariusių asmenų nurodyti negali (t.1, b.l.14). Taigi, pirminiuose aiškinimuose nukentėjusysis teigė, kad aplinkybių, kur ir kas jį sumušė, kokiu būdu jis neteko savo turto, nežino. 2018-09-03 apklausos metu jis jau parodė, jog nustatė jo pavogto telefono naudotoją - J. G., per savo motiną susiskambino su juo, susitarė dėl susitikimo ir susitikęs atpažino jį - tai buvo tas asmuo, kuris sumušė jį bute. J. G. grąžino jam telefoną bei pinigus, kuriuos išleido naudodamasis jo banko mokėjimo kortele. Kaltininkas aiškino, kad šiuos daiktus rado Žirmūnuose. Tokius parodymus nukentėjusysis pakartojo ir teisminio nagrinėjimo metu. Pirminį pareiškimą policijai, apklausą, kuomet teigė, jog nežino jo sumušimo bei apiplėšimo aplinkybių, nukentėjusysis paaiškino tuo, kad iš karto po įvykio buvo strese, tačiau teismo vertinimu, šis motyvas objektyviai nepagrindžia jo aiškinimų nenuoseklumo priežasties. Pažymėtina, kad 2018-09-01 jis lankėsi bute, ieškojo ten savo daiktų, kas parodo, jog jis iš tikrųjų nežinojo, kur ir kaip jis jų neteko. Akivaizdu, kad dėl neblaivumo, dėl sumušimo nukentėjusysis T. M. galėjo iš karto, t.y. 2019-09-01 neatsiminti visų įvykio aplinkybių detalių, konkrečių asmenų, kurie smurtavo jo atžvilgiu, tačiau esminio momento, kad bute buvo sumuštas ir kad tokiu būdu neteko savo daiktų, neatsiminti jis negalėjo. Tuo labiau, kad pareiškimą policijai jis teikė ir jo apklausa vyko jau 2018-09-01 vakare (t.1, b.l.6-8,14);
- pažymėtina, kad netgi 2019-02-28 pareiškime dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo dėl įvykdyto plėšimo nukentėjusysis nurodo, kad < „vėlyvą vakarą nepažįstami asmenys (ar asmuo), panaudodami prieš manę fizinį smurtą, pagrobė iš manęs mano asmeninius daiktus, kuriuos nurodžiau ikiteisminio tyrimo metu „> (t.1, b.l.22).Taigi, pats nukentėjusysis eilinį kartą reiškia abejones apie nusikaltusius plėšimu asmenį (arba asmenis);
- 2019-02-28 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš kelių pateiktų nukentėjusiajam T.M. nuotraukų, jis atpažino J. G. kaip asmenį, kuris 2018-09-01 jį sumušė ir atėmė daiktus, tačiau šis proceso veiksmas įrodomosios reikšmės neturi, nes nukentėjusysis su kaltinamuoju dar 2018 m. rugsėjo mėn. buvo susitikęs, bendravo;
- nukentėjusysis T.M. pateikė teismui duomenis iš Samsung platformos apie jo pagrobto telefono Samsung naudojimą (kaltinamasis J. G. tai pripažįsta) 2018-09-01 d., iš kurių matyti, kad iš nukentėjusiojo telefono buvo skambinama 5 val. 13 min., 5 val.40 min. (t.1, b.l. 159-160). Tai galėtų reikšti, jog kaltinamasis aiškina netiesą ir telefonu naudojosi anksčiau, nei teigia radęs jį apie 9 val. Kaltinamasis J. G. aiškina, jog tokiu ankstyvu laiku skambinti negalėjo ir telefono dar nebuvo radęs, kad informacija netiksli. Teismas aiškinosi šias aplinkybes: išklotinių iš TELE2 teismui gauti nepavyko, nes įmonė pranešė, kad telekomunikacinių įvykių išklotinės yra saugomos tik pusę metų (t.1, b.l.177), Samsung Electronics Baltics SIA informavo teismą, kad nurodytą laiką sukūrė Samsung paskyra, o tai priklauso nuo prietaiso naudotojo pasirinktų nustatymų, todėl laiko nustatymas nėra SEB žinioje (t.2, b.l.5). Tuo tarpu, bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2018-09-01 paryčiui nukentėjusysis su kitais asmenimis taksi automobiliu vyko apsipirkti alkoholio į naktinę parduotuvę ir pats atsiskaitė mokėjimo kortele už pirkinį. Tai patvirtino parodymuose ir pats T. M.. Iš T. M. SEB banko mokėjimo kortelės matyti, kad 06.20 val. buvo atsiskaityta UAB „Alinėja“ (t.1, b.l.33). Tokiu būdu, darytina išvada, kad kaltininkas neskambino draugės mamai ir savo pažįstamiems 5 val. ryto. Tai galėjo būti vėliau. Taigi, nepaneigti J. G. teiginiai, kad telefoną jis galėjo rasti apie 9 val.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti; kasacinės nutartys baudžiamojoje bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, J. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).
Bausmės skyrimas
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam J. G. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, kaltinamojo asmenybę.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).
Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino nusikalstamų veikų pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. padarymą, gailisi, atlygino nukentėjusiajam žalą už mokėjimo kortelės panaudojimą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą jis vykdė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., BK 60 str. 1 d. 13 p.). Padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos prie apysunkių.
Kaltinamasis J. G. teisiamas yra 9-ą kartą, baustas už administracinių nusižengimų pagal ANK 481 str. (t. 1, b.l. 83-84). Šiuo metu įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei kaltinamojo J. G. elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo, sprendžia, kad tinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų jis nepadarė. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, skirtinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis). Taikytini BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. reikalavimai dėl bausmių pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir su 2019-05-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinimo.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.
Nukentėjusysis T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, padarytos jam plėšimu, atlyginimo ir prašo priteisti 490 eurų turtinei ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis J. G. dalyvavo vykdant plėšimą, nukentėjusiojo ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo;
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi dalinio sudėjimo būdu subendrinti bausmes ir nustatyti jam 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta jam 2019-05-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 5 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Į J. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 11 d. 10.29 val. iki 2015 m. gegužės 12 d. 11.51 val. (dvi paras), parą sulaikymo prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d., 1 p. a) pp.), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-1061-957/2016, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį J. G. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šia nusikalstamą veiką turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).
Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui pradėjus vykdyti, panaikinti nuteistajam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.