Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., gim.1983m. sausio 26d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 1d. ir 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. Š. 2012m. lapkričio 25d. apie 18val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, konflikto metu tyčia tempdamas už plaukų, pargriovęs ant lovos, kumščiais suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į abi rankas ir šonus bei paėmęs už kojos nutempdamas nuo lovos ant grindų, sukėlė savo sutuoktinei nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Š. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis su sutuoktine K. Š. ir vaikais gyvena šeimai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini); augina tris mažamečius vaikus. Įvykio dienos vakare jis su vaikais buvo kambaryje, atsigulę ant lovos žiūrėjo televizorių. Žmona Kristina buvo pavargusi, susinervinusi, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji jam su šepečiu keletą kartų sudavė per kojas ir į ranką. Jis supykęs išstūmė žmoną iš kambario, ši išėjo pas kaimynę, vėliau grįžo su policininkais, kurie jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą.

Įvykio metu abu su žmona buvo blaivūs. Jis į sūnų Paulių distancinio valdymo pultelio nemetė, anksčiau taip teigdama sutuoktinė jį apkalbėjo. Konflikto metu žmona jam sudavė keltą smūgių su šepečių, po kurių susidarė keletas kraujosruvų, tačiau dėl jų į gydymo įstaigą nesikreipė ir jokių pretenzijų neturi. Jis Kristinai nei vieno smūgio nesudavė, už plaukų netempė, ant lovos pargriovęs nebuvo ir iš lovos paėmęs už kojos neištempė, tik po jam suduotų smūgių išstūmė iš kambario. Stumiant žmona nenugriuvo ir niekur neatsitrenkė, todėl negalėjo būti sužalota. Kaip gavosi jos kūne medikų užfiksuotos kraujosruvos, jis nežino. Nei sutuoktinės, nei sūnaus nemušė, todėl kaltės nepripažįsta. Šiuo metu su nukentėjusiąja yra susitaikę, toliau gyvena kartu, santykiai su sūnumi Pauliumi taip pat yra geri.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Š. paaiškino iš esmės analogiškai / 30-31 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. kaltė įrodyta nukentėjusiosios K. Š. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji K. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu tą pačią lapkričio 25d. parodė, kad ji su vyru E. Š. gyvena apie 6 metus, turi tris mažamečius vaikus : dukrą A. Š., gim. 2007m., sūnus P. Š., gim. 2008m., ir J. Š., gim. 2010m. 2012-11-25d. apie 18val. namuose būdamas vyras iš distancinio pultelio metė sūnui Pauliui į galvą ir sakė, kad jį užmuš. Ji tuomet pasakė, kad taip negalima elgtis, kad geriau skirtis. Tuomet vyras supyko ir puolė prie jos - tampė už plaukų, pargriovė ant lovos ir kumščiais daužė per abi rankas ir į šonus. Jis sakė, kad ją muša, jog neliktų mėlynių. Po to ją už kojos nutempė nuo lovos ant grindų, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po to ji išbėgo iš namų pas kaimynę B., kuriai apie tai papasakojo. Po valandos grįžo namo. Namo durys buvo užrakintos, ją įleido dukra Austėja. Vyras norėjo įeiti pas ją į kambarį, kuriame ji buvo užsirakinusi bei laužė duris. Ji išbėgo į lauką ir paskambino į policiją. Kai ją vyras mušė, mažamečiai vaikai nematė. Pauliui dėl to, kad jam vyras iš pultelio pataikė į galvą, žymės neliko, tačiau vaikas verkė, nes jam skaudėjo galvą. Medikų pagalbos niekam neprireikė / 15 l. /.

2012m. lapkričio 27d. papildomos apklausos metu ji parodė, kad įvykio metu E. Š. žiūrėjo televizorių, o vaikai lakstė aplink. Ji girdėjo, kaip E. P. pasakė nelakstyti, po to išgirdo, kaip Paulius pradėjo verkti ir įėjo į kambarį pažiūrėti, kas atsitiko. Matė, kad Pauliui paraudusi kakta, o Austėja pasakė, kad tėtis į Paulių tyčia metė distancinio valdymo pultelį. Ji supykusi pradėjo ant Egidijaus šaukti, po to su šluotos kotu vieną kartą sudavė per kojas. Po to jie pykosi, vaikai išėjo į kitą kambarį; vyras paėmė ją už plaukų ir pešė, parvertęs ant lovos apžergė ir kumščiais smūgiavo ne mažiau 8 kartų į abi rankas ir šonus, po to už kojos nutempė ant žemės. Jai pasakius, kad yra nėščia, vyras paleido ir ji nubėgo pas kaimynę. Jai liko mėlynės ant rankų ir šonkaulių / 16 l. /.

Teismo posėdyje 2012m. lapkričio 27d. ji parodė iš esmės analogiškai. Taip pat parodė nemačiusi, kaip sutuoktinis metė pultelį į sūnų, tačiau atbėgusi į kambarį matė pultelį numestą ant žemės. Paulius nubėgo į kitą kambarį, atsigulė ant lovos ir verkė, jo kaktos kairėje pusėje matėsi paraudimas, bet kraujas nebėgo, mėlynės nebuvo, todėl sūnaus pas gydytojus nevežė. Vaikai Paulius ir Austėja sakė, kad tėtis į Paulių metė pultelį. Jai pradėjus dėl tokio elgesio priekaištauti sutuoktinis ją paėmė už plaukų, lenkė prie žemės, po to numetė ant lovos, daug kartų smūgiavo kumščiais, po to už kojos ištempė iš lovos ant žemės ir spyrė, liovėsi tik jai pasakius, kad yra nėščia. Po sumušimo jai liko kraujosruvos, bet į medikus nesikreipė. Dėl sužalojimo civilinio ieškinio nereiškia, bet nori, kad sutuoktinis kartu nebegyventų / 61-62 l. /.

2012m. gruodžio 10d. teismo posėdžio metu ji parodė, kad įvykio metu ji su sutuoktiniu susikivirčijo, kai vaikai namuose išdykavo. Ji nematė, kad vyras mestų distancinio valdymo pultelį į sūnų, tik išgirdo Paulių verkiant ir kažkodėl taip pagalvojo. Kad tėvas mestų pultelį, Paulius jai taip pat nesakė, jokių sužalojimų sūnaus galvoje nebuvo. Nuėjus su vyru ginčytis ji jam vieną kartą sudavė su šluota, jis ją pastūmė, tada ji nuėjo pas kaimynę. Grįžus iš kaimynės jos neįleido į namus, todėl paskambino į policiją.

Gali būti, kad vyrui su šluota sudavė tris kartus. Šis jos ir sūnaus nemušė, ji jį apkalbėjo iš pykčio. Po įvykio apgalvojusi suprato, kad pati išprovokavo konfliktą ir apkalbėjo sutuoktinį, dėl ko gailisi, jo atsiprašė ir susitaikė. Pakeisti parodymus jos niekas neprašė, po įvykio į medikus nesikreipė. Papildomai į prokurorės klausimą patvirtino, kad buvo nuvykusi pas medikus, kurie rado mėlynių ant rankų; jos galėjo gautis pastumiant / 71-72 l. /.

2013m. sausio 08d. teismo posėdyje nukentėjusioji K. Š. duoti parodymus atsisakė vadovaudamasi Lietuvos BPK 278str. 1d. 2p.

Liudytoja V. B. parodė, kad įvykio dienos vakare apie 20val. pas ją į namus atėjo kaimynė K. Š., kuri verkė ir sakė, kad susipyko su vyru; galimai minėjo, kad sumušė, taip pat sakė, kad vyras ją ir vaikus muša. Jokių sužalojimų ji nepastebėjo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė iš esmės analogiškai; taip pat parodė, kad pas ją verkdama atbėgusi K. Š. pasakė, kad ją sumušė jos vyras E. Š.. Taip pat sakė, kad vyras mušė ir jos vaikus. Ji nematė, kad Kristina būtų sumušta, jokių mėlynių ar nubrozdinimų ant jos kūno nebuvo / 22 l. /.

Dėl įvykio į Kelmės rajono PK nukentėjusioji K. Š. kreipėsi 2012m. lapkričio 25d. 21val. nurodydama, kad apie 18val. sutuoktinis metė sūnui Pauliui į galvą distancinio valdymo pultelį, o ją tempė už plaukų ir mušė parvertęs į lovą per rankas ir šonus / 1 l. /. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad analogiškai K. Š. paaiškino atvykus į įvykio vietą; jai apžiūros metu rasti sužalojimai / kraujosruvos / rankose ir šonuose / 9-10 l. /. Tą patį vakarą apžiūrėta įvykio vieta – Butkiškės kaime, Šviesos g. 18 esantis gyvenamasis namas / 6-8 l. /. Tą patį vakarą Kelmės ligoninėje kaltinamajam E. Š. nustatyti įbrėžimai dešinio dilbio ir kelio srityje / 13-14 l. /. Iš asmens blaivumo testų matyti, kad įvykio metu kaltinamasis E. Š. ir nukentėjusioji K. Š. buvo blaivūs / 21 l. /. Iš VšĮ Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo rašto / 83 l. / matyti, kad nukentėjusioji K. Š. kreipėsi į chirurgijos kabinetą dėl traumos, įvykusios 2012-11-25 šeimyninio konflikto metu; jai nustatytos kraujosruvos krūtinės, dešinio ir kairio žasto bei kairės alkūnės sąnario srityje, t.y. krūtinės kairės pusės ir abiejų žastų minkštųjų audinių sumušimai / 83 l. /.

Pirminiame pareiškime policijai / 1 l. /, paaiškinime į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams / 9 l. /, tą pačią dieną / 15 l. / ir lapkričio 27d. / 16 l. / apklausta liudytoja bei lapkričio 27d. apklausiama teisme / 61-62 l. / nukentėjusioji K. Š. iš esmės vienodai, nuosekliai ir detaliai parodė, jog įvykio metu kaltinamasis E. Š. iš pradžių metė distancinio valdymo pultelį ir pataikė sūnui Pauliui į galvą, dėl ko šis verkė, po to ją tempė už plaukų, parvertęs ant lovos mušė per rankas ir šonus bei už kojos nutempė iš lovos ant grindų, dėl ko ji juto skausmą. Šiuos parodymus patvirtino liudytoja V. B. / kuriai pabėgusi iš namų K. Š. skundėsi, jog kaltinamasis sumušė ją ir vaikus /; juos atitinka kiti byloje surinkti įrodymai – policijos iškvietimo faktas iš karto po įvykio, atvykusių policininkų apžiūros metu užfiksuoti akivaizdūs nukentėjusiosios sužalojimai / 9 l. /, apžiūros ligoninėje duomenys / nukentėjusiajai nustatytos keturios didelės kraujosruvos – 83 l. /.

Jos parodymai teismo posėdyje gruodžio 10d. / kai ji paneigė buvusi sumušta sutuoktinio - 71-72 l. / yra akivaizdžiai prieštaringi, neįtikėtini ir nelogiški. Daug kartų detaliai paaiškinusi jos ir sūnaus sumušimo aplinkybes ji ėmė teigti nežinanti, dėl ko sūnus pradėjo verkti, nors pripažįsta kažkodėl iš karto pagalvojusi, jog sutuoktinis metė pultelį; sūnus jai apie pultelio metimą nesakęs ir jokių sužalojimų sūnaus kaktoje nemačiusi / nors prieš tai teismo posėdyje teigė priešingai /. Taip pat ji ėmė teigti, jog įvykio metu susijaudinusi nesuvokė ką daro, dėl ko apkalbėjo sutuoktinį ją mušus, bet iki teismo posėdžio nusiramino ir gerai apgalvojusi suprato, kad nebuvo mušama / tokį argumentą teismas laiko visiškai neįtikėtinu /. Įvertintina, kad parodymus kaltinamojo naudai nukentėjusioji pakeitė tik jį paleidus po sulaikymo ir sutuoktiniams susitaikius bei pradėjus gyventi kartu / ką jie abu pripažino /. Taip pat atsižvelgtina, kad pakeitusi parodymus nukentėjusioji net bandė nuo teismo nuslėpti, jog lankėsi gydymo įstaigoje, kur jai buvo užfiksuoti sužalojimai / 72 l. /, o sekančiame teismo posėdyje išvis atsisakė duoti parodymus.

Įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą / Lietuvos BPK 20str. 5d. /, nukentėjusiosios parodymų keitimą proceso eigoje / siejant šių parodymų turinį su jos santykių su kaltinamuoju pasikeitimu / teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios K. Š. pirminiai parodymai vertintini kaip nuoširdūs ir teisingi, o gruodžio 10d. teismo posėdyje parodymai buvo duoti siekiant padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės; apie tai informuotinas prokuroras / Lietuvos BPK 257str. /. K. Š. pirminių parodymų teisingumą patvirtina ir policijos pareigūnų bei medikų užfiksuoti jos sužalojimai / 9, 83 l. /, kurie visiškai atitinka nukentėjusiosios pirminiuose parodymuose nurodomas aplinkybes.

Dėl aukščiau aptartų motyvų pripažįstama įrodytu, kad kaltinamasis E. Š. tyčia tempdamas už plaukų, pargriovęs ant lovos, kumščiais suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į abi rankas ir šonus bei paėmęs už kojos nutempdamas nuo lovos ant grindų sukėlė nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 140str. 1d. Į teismo ekspertus dėl kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nei nukentėjusioji, nei prokurorė nesikreipė, todėl toks klausimas nesprendžiamas / Lietuvos BPK 255str. ir 256str. /. Pažymėtina, kad pagal duomenis apie nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus šio klausimo sprendimas neturėtų įtakos kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimui iš Lietuvos BK 140str. 1d., nes toks sveikatos sutrikdymas gali būti vertinamas tik kaip nežymus.

Byloje yra pakankamai duomenų, jog konflikto metu K. Š. pirmoji sudavė kaltinamajam su šepečiu / kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, įrašai gydymo įstaigos kortelėje – 13-14 l. /. Tačiau iš visų nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad smurtą prieš sutuoktinę kaltinamasis E. Š. pavartojo ne gynimosi metu, o vėliau, nesant tam jokio būtinumo / ką įrodo pats veiksmų pobūdis – smūgių sudavimas pargriautai ant lovos moteriai /, todėl kvalifikuoti jo veiksmus kaip būtinąją gintį nėra pagrindo / Lietuvos BK 28str. /, į šią aplinkybę tik atsižvelgiama skiriant bausmę.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo neteisėtas nukentėjusiosios elgesys / Lietuvos BK 59str. 1d. 6p. ir 2d. /; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. taip pat kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 2d. dėl to, kad jis tuo pačiu metu toje pat vietoje tyčia mesdamas distancinio valdymo pultelį į mažametį P. Š., gim. 2008m., pataikė nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam P. Š. fizinį skausmą / 48 l. /.

Kaltinamasis E. Š. kaltės nepripažino, jo paaiškinimas ir visi byloje surinkti įrodymai aptarti nuosprendžio dalyje dėl K. Š. sužalojimo. Aukščiau minėta, dėl kokių motyvų teismas padarė išvadą, jog kaip nuoširdūs ir teisingi vertintini nukentėjusiosios K. Š. pirminiai parodymai / kuriuose ji taip pat teigė, jog E. Š. metė distancinio valdymo pultelį ir pataikė sūnui Pauliui į galvą /. Tačiau vertinant šiuos parodymus būtina atsižvelgti į esminius skirtumus dalyje dėl jos pačios ir sūnaus sužalojimo. Pati K. Š. pultelio metimo momento nematė, apklausose nurodė šiek tiek skirtingas sūnaus sužalojimo aplinkybes. Pirmoje apklausoje ji parodė, jog vyras iš distancinio pultelio metė sūnui Pauliui į galvą ir sakė, kad jį užmuš, pataikė į kaktą, tačiau žymės neliko / 15 l. /. Sekančioje apklausoje ji parodė išgirdusi, kaip Paulius pradėjo verkti ir įėjusi pamatė jo paraudusią kaktą, o Austėja pasakė, kad tėtis į Paulių tyčia metė distancinio valdymo pultelį / 16 l. /. Apklausiama teisme ji teigė, jog įėjusi į kambarį matė ant žemės numestą pultelį, išbėgęs į kitą kambarį Paulius verkė, jo kaktoje buvo įdrėskimas, vaikai sakė, kad pultelį metė į galvą / 61 l. /. Skirtingai nei dėl jos pačios sumušimo, jokių sūnaus sužalojimų neužfiksavo iš karto į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai / 9-10 l. /, nors ji teigia, kad sužalojimai buvo matomi; vėliau vaikas į gydymo įstaigą taip pat nebuvo pristatytas. Pats P. Š. neapklaustas, proceso metu nei nukentėjusioji, nei prokurorė jį apklausti nepageidavo. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas pateikė išvadą, kad atlikti vaiko apklausą teisme būtų netikslinga. Atsižvelgiant į P. Š. amžių / įvykio metu jam ką tik buvo suėję ketveri metai /, laikotarpį nuo įvykio, jo šeimyninę padėtį / mažametis vaikas gyvena su tėvais – kaltinamuoju E. Š. ir įstatymine atstove motina K. Š., kuri proceso eigoje pakeitė parodymus, atsisakė kaltinimų ir atsisakė duoti parodymus / teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Dėl analogiškų motyvų pripažįstama nesant pagrindo apklausti ir mažametę A. Š..

Kaltinimas E. Š. dėl P. Š. sumušimo grindžiamas tik pirminiais K. Š. parodymais, kuriuos teismas laiko teisingais. Tačiau ji pripažino paties pultelio metimo momento nemačiusi, todėl neatmestina suklydimo galimybė / pvz., įėjusi į kambarį, pamačiusi verkiantį sūnų ir numestą ant žemės pultelį, ji tikrai galėjo pamanyti, jog sutuoktinis metė pultelį, nors sūnus galėjo verkti iš išgąsčio net ir nepataikius jam į galvą, metus pultelį į žemę ar net šiam nukritus ir t.t. /. Be to, jos parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, proceso eigoje ji kaltinimų atsisakė, jokių kitų / tame tarpe - objektyvių / jos pirminius parodymus patvirtinančių įrodymų nesurinkta, apklausti mažamečius vaikus procesui užsitęsus netikslinga. Baudžiamajame procese negalioja įrodymų pusiausvyros principas / kai faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant /, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik patikimai įrodžius asmens kaltę. Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas daro išvadą, kad E. Š. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo P. Š. nėra patikimai įrodyta, todėl pagal Lietuvos BK 140str. 2d. jis išteisinamas vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių / Lietuvos BPK 303str. 5d. 1p. /.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis E. Š. teisiamas pirmą kartą, susitaikė su nukentėjusiąja. Pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jei nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu Lietuvos BPK 407str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu / Lietuvos BPK 3str. 1d. 5p. /. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką remiantis Lietuvos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamasis procesas nutraukiamas tokiu atveju, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu tik tada, kai BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu asmuo kaltinamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. BPK 409 straipsnyje numatyti atvejai, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų vyksta bendra tvarka. Baudžiamajam procesui dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų vykstant bendra tvarka, susitaikymas BPK XXX skyriaus nustatyta tvarka yra negalimas, atitinkamai baudžiamasis procesas negali būti nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tokiais atvejais nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku, pastarasis, jei tam yra BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės / LR Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 apžvalgos Nr. AB-33-1 išvadų 4p. /.

Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka : 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Tokiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. LR Konstitucinio Teismo 2006m. sausio 16d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais, t.y. visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą / LAT nutartis byloje Nr. 2K-67/2007 /. Tačiau vėliau priimtame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme / 2011-05-26 Nr. XI-1425 / nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų / 1str. 1d. /. Vertintina, kad įstatyme preziumavus šios veikos priskyrimą visuomeninę reikšmę turinčios veikoms papildomas motyvavimas prokuroro sprendime / 2 l. / nėra reikalingas. Dėl aptartų argumentų ši baudžiamoji byla Lietuvos BPK 3str. 1d. 5p. pagrindu negali būti nutraukiama.

Kaltinamasis E. Š. mažiau kaip prieš dvejus metus už sūnaus Pauliaus sumušimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 38str. / 33, 54-57 l. /, byloje yra duomenų apie jo polinkį vartoti šeimoje smurtą, jis baustas administracine tvarka, tame tarpe 2010m. – pagal Lietuvos ATPK 174str. / 35-40 l. /, nepripažino kaltės, todėl spręsti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos aplinkybes ir pasekmes, jo šeimyninę padėtį, kitą charakterizuojančią medžiagą / 42-46 l. /, todėl pripažįstama tikslingu skirti jam vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75str., su ilgesnės nei vidutinės trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu / Lietuvos BK 50, 54 ir 55str. /. Į bausmės laiką įskaitytinos 2 paros sulaikymo nuo 2012m. lapkričio 25d. 21val. / 25 l. / iki lapkričio 27d. / 64-65 l. /.

Kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų / 64-65 l. / E. Š. yra panaikinta / 77-78 l. /; skirti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra būtinumo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes / kaltinamasis su nukentėjusiąja ir jų nepilnamečiais vaikais gyvena šeimai priklausančiame name, yra susitaikę / taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones / nurodomo įstatymo 5str. 3d. / nėra pagrindo.

Iš visų surinktų įrodymų taip pat matyti, kad E. Š. smurtą prieš šeimos narį pavartojo ne pirmą kartą, toks elgesys jam būdingas, todėl jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose / Lietuvos BK 67str. ir 72-2str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems / 6 / mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Vadovaujantis Lietuvos BK 66str. ir BPK 140str. į bausmės laiką įskaityti dvi / 2 / paras sulaikymo nuo 2012m. lapkričio 25d. iki lapkričio 27d. Pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams / 2m. 6mėn. /, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos / Kelmės rajono / ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis / 6 / mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos BK 140str. 2d. E. Š. išteisinti vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.