- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-295-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18619-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Ieškovas
- V. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. J. Ž., ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Č. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ 1863,03 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 11 d. 13.23 val. įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė (traktorius) CASE IH MAXXUM, kurią vairavo ieškovės sūnus D. Č., eismo įvykyje taip pat dalyvavo transporto priemonė Ford Fiesta, kurią vairavo G. J. Ž.. Už eismo įvykį atsakingo G. J. Ž. vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomu atsakovės bendrovėje. 2024 m. birželio 10 d. ieškovė iš atsakovės gavo sprendimą žalos byloje Nr. 24/300-04624, kad atsakovei pareiga mokėti draudimo išmoką nuostoliams atlyginti nekyla, administravimas yra užbaigiamas, o 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kad priėmė sprendimą, jog dėl 2024 m. balandžio 11 d. įvykusio eismo įvykio atsakingi abu vairuotojai. Taip pat nurodė, kad transporto priemonės CASE IH MAXXUM remontas kainavo 3 063,02 Eur, iš kurių 663,05 Eur skaičiuojami už dalių nusidėvėjimą, žalos dydį sudaro 2 399,97 Eur, kadangi priimtas sprendimas dėl abipusės kaltės, transporto priemonės CASE IH MAXXUM savininkui bus atlyginta 50 % patirtos žalos sumos, išmokant 1 199,99 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė su sprendimu, jog dėl eismo įvykio yra atsakingi abu vairuotojai nesutinka. G. J. Ž. dalyvaujant ir policijos pareigūnams nurodė, jog nematė, kad traktoriaus vairuotojas rodo kairio posūkio signalą, eismo įvykio dalyviams užpildžius eismo įvykio deklaraciją, savo parašu patvirtino, jog yra atsakingas dėl įvykio kilimo bei padarytos žalos. Taip pat, ieškovės nuomone, nėra teisinio pagrindo išskaičiuoti 663,05 Eur už dalių nusidėvėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad nors eismo įvykio deklaracijoje G. J. Ž. sutiko patvirtindamas parašu, jos yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą, tačiau atkovei kaip draudikei vertinant ir atsižvelgiant į eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją, šioje situacijoje buvo nustatyta, kad G. J. Ž. veiksmai, prisiimant atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą, negali būti laikomi kaip teisingi, kadangi yra pagrįstų argumentų, jog dėl eismo įvykio yra atsakingi abu vairuotojai. Kadangi smūgis buvo į priekinį traktoriaus ratą, rodo, kad lengvojo automobilio vairuotojas jau beveik buvo aplenkęs prieš jį važiuojančią transporto priemonę, kas leidžia manyti, kad jis lenkimo manevrą pradėjo dar prieš traktoriui pradedant sukti į kairę. Todėl atsakovės sprendimas, jog dėl eismo įvykio yra atsakingi abu vairuotojai, nesilaikius Kelių eismo taisyklių 109 ir 136 punktų. G. J. Ž., prieš atliekant lenkimo manevrą įsitikinant, jog traktoriaus vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, o D. Č., prieš pradedant sukti į kairę, būti itin atsakingam ir įsitikinus, jog už jo važiuojanti transporto priemonė nedaro lenkimo manevro. Išskaita dėl dalių nusidėvėjimo, taikyta remiantis 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“.
5. Byloje ieškovei pateikus 2025 m. sausio 13 d. UAB „Dotnuva“ remonto įmonės atsakymą, atsakovė nustatė, jog nuvertėjimas pagrįstai galėjo būti taikomas tik vienai detalei, kadangi rinkoje egzistuoja pigesnė alternatyvi detalė, todėl 2025 m. rugsėjo 3 d. ieškovei buvo padaryta draudimo išmokos priemoka 175,21 Eur. Taip pat 2025 m. rugsėjo 3 d. draudiko ekspertai pakartotinai ištyrė Case IH Maxxum 125 traktoriaus detalių kainas Lietuvos ir užsienio rinkoje ir nustatė, jog rinkoje nėra galimybės įsigyti alternatyvių detalių pigiau nei ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose, todėl 2025 m. rugsėjo 8 d. ieškovei papildomai primokėjo 156,31 Eur, pripažįstant, kad išskaita dėl detalių nusidėvėjimo neturėjo būti taikoma. Atsakovei laikantis pozicijos, jog dėl eismo įvykio sukėlimo yra atsakingi abu vairuotojai, ieškovei išmokėta 1 531,51 Eur, t. y. pusė 3 063,02 Eur remonto išlaidų sumos.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo G. J. Ž. nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas traktoriaus vairuotojas, nes jo nepraleido, tačiau sutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų jų kaltės. Kreipėsi į Ergo draudimą, kuris išmokėjo apie 1 000 Eur išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2025 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 1 531,51 Eur draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 106 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovei pagal žalos administravimo procesą byloje Nr.24/300-04624 yra sumokėjusi 1 531,51 Eur dydžio draudimo išmoką, kas sudaro pusę ieškovės patirtos žalos, susijusios su eismo įvykio metu traktoriui padarytais apgadinimais.
9. Nurodė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo, ieškovei laikant, kad dėl eismo įvykio atsakingas lengvojo automobilio vairuotojas - trečiasis asmuo G. J. Ž., kaip tai nustatyta eismo įvykio deklaracijoje, kuri byloje nėra nuginčyta, jam pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136, 136.2 ir 137 punktų reikalavimus, ir atsakovei laikant, kad dėl ginčo eismo įvykio yra atsakingi abu vairuotojai, nes buvo nesilaikyta KET 109 ir 136 punktų reikalavimų. Atsakovei pripažinus, jog išskaita dėl detalių nusidėvėjimo netaikytina, ginčo tarp šalių šioje dalyje nelikus, teismas aplinkybių dėl išskaitos taikymo (ne) teisėtumo nenagrinėjo.
10. Teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma bei nustatytos aplinkybės, šalių, jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad visgi ginčo autoįvykio kaltininkas yra tik vienas asmuo, t. y. trečiasis asmuo G. J. Ž., kuris pažeidė KET 136, 136.2 ir 137 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovės nurodomi argumentai dėl traktoriaus valdytojo kaltės dėl eismo įvykio paremti prielaidomis, ignoruojant liudytojų T. T. ir V. I. mačiusių eismo įvykį parodymus, kuriais teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški bei objektyvūs ir iš esmės paneigia traktoriaus valdytojo D. Č. kaltę dėl eismo įvykio. Be to, 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo pats nurodė, jog rodomo kairio posūkio signalo, kuris buvo neįprastai aukštai galėjo ir nepamatyti.
11. Teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys, atsakovei bylos nagrinėjimo metu sumokėjus 331,52 Eur sumą iš reikalaujamos priteisti (1863,03 Eur), dėl likusios neatlygintos 1 531, 51 Eur draudimo išmokos sumos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkino.
12. Atsižvelgęs į bylos esmę, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų visetą, taip pat į tai, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, teismas nusprendė, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo ir priteisė iš atsakovės ieškovei 2050 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas bei 56 Eur sumokėtą žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apeliacinį skundą tenkinti ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas KET 137 punkto nuostatą šios bylos kontekste įvertino formaliai. Traktoriaus apvažiavimas iš dešinės nebuvo įmanomas. Iš trečiojo asmens parodymų suprantama, jog traktorius nebuvo prisigretinęs arčiau kelio vidurio linijos, kas leistų už jo važiuojantiems automobiliams suprasti, kad traktorius ruošiasi sukti ar, kad yra galimybė apvažiuoti traktorių iš dešinės pusės. Už traktoriaus važiavo dar trys transporto priemonės, kurioms dėl traktoriaus ir purkštuvo junginio gabaritų buvo sudėtinga jį aplenkti. Trečiasis asmuo lenkimo manevrą pradėjo tik tuomet, kai traktoriaus pasitraukė į dešinį kelkraštį t. y. atliko priešingus veiksmus, nei numato KET, rengiantis sukti į kairę. Teismas visiškai nevertino paties posūkio signalo rodymo aplinkybių. Ilgas (šiuo atveju apie 5 minutes) posūkio signalo rodymas ne tik atkreipia paskui važiuojančių transporto priemonių vairuotojų dėmesį, tačiau juos klaidina sukeliant pagrįstas abejones ar transporto priemonė tikrai ruošiasi sukti. Taip pat teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl sukančios į kairę transporto priemonės vairuotojo pareigų nurodytų KET 109 punkte. Liudytojas V. I. nurodė, kad lenkimo ir posūkio manevrai įvyko tuo pačiu metu. taigi, traktoriaus vairuotojas privalėjo duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei. Tokioje eismo situacijoje, kai posūkio manevrą ir lenkimą transporto priemonių vairuotojai atlieka vienu metu, jie turi lygiavertes pareigas vienas kito atžvilgiu.
13.2. Nėra ginčo, kad traktoriaus ir lengvojo automobilio susidūrimo smūgio vieta buvo lengvojo automobilio dešinės pusės priekinis ratas ir traktoriaus kairės pusės priekinis ratas. Teismas turėjo analizuoti šią aplinkybę kaip itin reikšmingą, kadangi eismo įvykio metu traktorius tempė purkštuvą, kas reiškia, jog buvo ilgas transporto priemonių junginys, kuriam aplenkti reikia laiko. Kadangi smūgis buvo į priekinį traktoriaus ratą, tai galima teigti, jog lengvasis automobilis jau buvo beveik aplenkęs traktorių, kai įvyko susidūrimas. Todėl teismo išvada - kad traktoriaus sukimo į kairę manevras buvo pradėtas anksčiau nei trečiojo asmens lenkimo manevras - yra nepagrįsta ir neatitinka byloje esančių įrodymų.
13.3. Apeliantės nuomone, įrodymų visuma patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų transporto priemonių valdytojų veiksmų – G. J. Ž. neįsitikino, kad D. Č. rodo kairįjį posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą (KET 136.2 ir 137 punktų pažeidimas), o D. Č. važiuodamas su nuolat įjungtu kairiojo posūkio signalu klaidino kitus eismo dalyvius ir pradėdamas kairiojo posūkio manevrą neįsitikino, kad jo niekas nelenkia (KET 109 punkto pažeidimas) ir dar daugiau, kairiojo posūkio manevrą pradėjo prisigretinęs prie dešinio kelkraščio (KET 106 punkto pažeidimas).
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Po įvykio trečiasis asmuo pripažino savo kaltę, užpildžius eismo įvykio deklaraciją savo parašu patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą. Šios deklaracijos nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčijo, neįrodinėjo, jog ją pasirašė ne savo valia, ar verčiamas kitų asmenų, ar nesuvokdamas dėl streso, sveikatos būklės.
14.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos buvo pateikusi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujų aplinkybių nepateikia. Iš esmės Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Tačiau teismas visapusiškai, objektyviai ir teisingai, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei kitus teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, taip pat ir šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 11 d., 13.23 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trečiojo asmens G. J. Ž.vairuojamas Ford (D) Fiesta automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkiant ieškovei V. Č. priklausantį D. Č. vairuojamą traktorių Case IH, Maxxum 125, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kuris suko į kairę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, jog eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nubraižė įvykio schemą bei automobilių judėjimo kryptis. Eismo įvykio deklaracijos 14 punkte lengvojo automobilio vairuotojas parašu patvirtino, kad yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Eismo įvykio deklaracijos 12 punkte abu vairuotojai nurodė, kad įvykis įvyko lengvajam automobiliui lenkiant, traktorius sukant į kairę. Eismo įvykio deklaracijos 8 punkte, eismo įvykio dalyviai pažymėjo, jog trečiojo asmens transporto priemonė apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“.
17. Byloje nustatyta ir tai, kad 2024 m. birželio 10 d. yra priimtas sprendimas Nr. 24/300-04624/SDZ38494 nurodant, jog draudikui atlikus eismo įvykio aplinkybių vertinimą, pateiktą eismo įvykio deklaraciją, žalos administravimo metu gautą medžiagą, nuspręsta, kad eismo įvykis įvyko dėl traktoriaus vairuotojo kaltės, jam sukant į kairę nepraleidus jį lenkiančio lengvojo automobilio. Kadangi draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką dėl ieškovei priklausančio traktoriaus padarytų apgadinimų eismo įvykio metu nekyla, žalos administravimo bylą užbaigė. Ieškovei pateikus raštišką pretenziją dėl aukščiau nurodyto sprendimo peržiūrėjimo bei eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, atsakovė ieškovei 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateiktu atsakymu Nr.S-21750 nurodė, jog papildomai atlikus eismo įvykio aplinkybių vertinimą, apklausus liudytojus, apžiūrėjus smūgio vietą, tai jog lengvasis automobilis buvo bebaigiantis aplenkti junginį, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis priėmė sprendimą, kad dėl eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai.
18. Kaip rodo kiti bylos duomenys, kad traktoriaus remonto kaina sudaro 3063,02 Eur, suma už dalių nusidėvėjimą sudaro 663,05 Eur, minėtą sumą išskaičiavus žalos suma sudaro 2399,97 Eur, esant priimtam sprendimui dėl abipusės kaltės, ieškovei kaip traktoriaus savininkei išmokant 50 proc. žalos sumos, kas sudaro 1199,99 Eur draudimo išmoką.
19. Nustatyta, kad atsakovė administruodama žalos atlyginimo procesą ieškovei sumokėjo 1 531,51 Eur dydžio draudimo išmoką, kas sudaro pusę ieškovei patirtos žalos, susijusios su įvykusio eismo įvykio metu patirtais apgadinimais.
20. Byloje esančios žalos bylos duomenimis Nr. 7708644-2850-2-00, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kurioje eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovei priklausantis transporto priemonė (traktorius), 2024 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą dėl trečiajam asmeniui, G. J. Ž., 1 032,00 Eur draudimo išmokos už eismo įvykio metu transporto priemonei Ford (D) Fiesta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų, išmokėjimo.
21. Ieškovė sutikslinusi ieškinio reikalavimus ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjo 331,52 Eur sumą, prašė iš atsakovės priteisti 1531,51 Eur draudimo išmoką.
22. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintus ieškinio reikalavimus patenkino visiškai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės prašomą priteisti draudimo išmokos sumą.
23. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija priimtą teismo sprendimą teikdama, kad teismas išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą nepagrįstai ieškovės ieškinį patenkino. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės visi apeliacinio skundo argumentai yra susiję su neteisingu byloje pateiktų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu.
24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
25. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nagrinėjęs bylą vertino byloje surinktų įrodymų visetą ( sprendimo 6-10 lapai), pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas lengvojo automobilio vairuotojas. Tokios aplinkybės nustatytos iš pirminių aplinkybių nustatytų eismo įvykio deklaracijoje po įvykusio eismo įvykio, apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Autoįvykio deklaracija nėra nuginčyta, todėl pagrįstai konstatuotos aplinkybės, kad lengvojo automobilio vairuotojas pažeidė galiojančių Kelių eismo taisyklių 136, 136.2 ir 137 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo padaryta išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti kitokios išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, neleidžia abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu ( CPK 263 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Esant nustatytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal ieškovės V. Č. pateiktus įrodymus, ji turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, priteisti ieškovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.