Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-309/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
1A-110-309/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24984-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas, Gražvydas Poškus
Nukentėjusysis
P. Š.
Nuteistasis
K. K.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Saulius Staškus, Vidmantas Skaburskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-309/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24984-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.4.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,nukentėjusiajam P. Š., jo atstovui advokatui Sauliui Staškui,nuteistajam K. K., jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant K. K. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo P. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš K. K. priteista nukentėjusiajam P. Š. 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš K. K. 82,05 Eur (aštuoniasdešimt du eurai 5 euro centai) už nukentėjusiajam P. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiojo P. Š. patirtos 900 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš K. K. nukentėjusiajam P. Š. 900 Eur (devyni šimtai eurų) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 12.40 val., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo vartų, grasinimais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: garsiai šaukdamas žargoniniu žodžiu „mente Š.“, kvietė išeiti P. Š. į kiemą, garsiai šaukdamas gąsdino jį, kad padegs, susprogdins, mėgindamas perlipti per tvorą, mosikuodamas rankomis, smūgiuodamas, veržėsi prie P. Š., bandydamas jam suduoti, bei sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu nukentėjusiajam P. Š. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam P. Š. išgąstį ir baimę, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, tuo sukeldamas išgąstį liudytojui V. Ž. bei neigiamas emocijas liudytojui A. N..

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti jam naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, jis nepadarė, todėl yra nuteistas nepagrįstai. Teigia, kad jis smurto P. Š. atžvilgiu nenaudojo, niekam negrasino, viešosios tvarkos nepažeidė, buvo blaivus, o nukentėjusysis P. Š. buvo neblaivus.

2.2. Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. Ž. parodymais, kad jis (K. K.) sukėlė pastarajam išgąstį, nes V. Ž. įvykio metu nebuvo, jo niekas nematė, nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnams nesakė, kad yra asmuo, matęs įvykį, liudytojas V. Ž. „atsirado“ tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. Teigia, kad jis taksi vairuotojui A. N. neigiamų emocijų nesukėlė, viešosios tvarkos nepažeidė. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. N. nuosekliai tvirtino, jog fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo tikrai nebuvo, jis viską matė labai gerai. Pažymi, kad liudytoja policijos pareigūnė R. N. paaiškino, jog ant nukentėjusiojo kūno jokių sužalojimų nebuvo, nepamena, ar buvo kraujo, P. Š. medikų pagalbos atsisakė, o liudytojas L. P. parodė, kad nukentėjusysis nesiskundė, kad jam būtų bloga, pasiūlius iškviesti medikus, atsakė, kad pats pas juos nuvyks. Visi liudytojai, tarp jų ir S. L., patvirtino, kad jis (K. K.) nukentėjusiajam nesudavė, jo nesužalojo. Kartu pažymi, kad jis buvo blaivus, jo eisena, koordinacija gali būti sutrikusi dėl ligos, o nukentėjusysis P. Š. buvo neblaivus. Kadangi žalos jis nukentėjusiajam nepadarė, civilinis ieškinys iš jo priteistas nepagrįstai. Nurodo, kad jis yra pensininkas, gyvena kartu su savo neįgalia motina, kuriai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ją slaugo, prižiūri.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo K. K. apeliacinį skundą nukentėjusysis P. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Pažymi, kad jam iš karto po įvykio nuvykus į ligoninę buvo nustatyta, jog jis blaivus, įvykio metu jo emocinė būsena buvo bloga, nes jis buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, naktį beveik nemiegojęs, nes slaugė sunkiai sergančią žmoną, kuri po kelių dienų mirė. Nurodo, kad jo sklypas yra 17 arų, vasarą jame žaliuoja medžiai, todėl K. K. ir jo draugas galėjo nepastebėti ten besidarbavusio V. Ž., kuris matė įvykį ir dėl išgirstų jo (P. Š.) atžvilgiu išsakytų grasinimų taip pat patyrė išgąstį.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių-kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-7-404/2014).

7. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

8. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai.

9. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-406/2014).

10. Nors apeliaciniame skunde K. K. teigia, kad jis neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje ir yra nuteistas nepagrįstai, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino K. K. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

11. Iš nukentėjusiojo P. Š. parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio P. Š. nurodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 12.40 val., būdamas namuose išgirdo šaukiant: „mente Š., išeik“. Išėjęs į kiemą jis už vartų pamatė du nepažįstamus apie 60 metų amžiaus vyrus. Vyras šviesiais plaukais jo paklausė: „kada nuimsi pinigus“, vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasindamas, kad susprogdins namą, jam (P. Š.) du kartus kumščiu smogė į veido sritį, prakirsdamas lūpą. Jam smogęs vyras dar bandė lipti per vartus, tačiau dėl girtumo to padaryti nepavyko. Jam (P. Š.) nuėjus į namus iškviesti policijos, abu vyriškiai įlipo į gatvėje stovėjusį sidabrinės spalvos taksi automobilį „Ford Galaxy“ ir nuvažiavo. Pažymėjo nežinantis, kodėl buvo užsipultas, nes su niekuo nekonfliktuoja, niekam nėra skolingas. Nurodė, kad jam smogęs vyras buvo apie 175 cm ūgio, šviesių, vidutinio ilgio, šiek tiek garbanotų plaukų, jį galėtų atpažinti. Kartu su šiuo vyru buvo kitas vyriškis, kurį taip pat atpažintų. Taip pat nurodė, kad po įvykio jam pradėjo svaigti galva, nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam buvo diagnozuotas galvos sumušimas, lūpos žaizda (1 t., b. l. 9–11). Papildomai apklausiamas 2019 m. birželio 18 d. P. Š. nurodė, jog jam yra skolingas J. D., skolą iš J. D. jam priteisė teismas, dalis skolos jam pervedama kiekvieną mėnesį. Mano, kad jį galėjo sumušti vyras, iš kurio J. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuomojasi kambarį. Dar kartą nurodė, kad jam smogęs vyras buvo 175–180 cm ūgio, žilų, vidutinio ilgio, šiek tiek garbanotų plaukų, jį galėtų atpažinti (1 t., b. l. 31–32). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu P. Š. iš veido bruožų, žilstelėjusių, šiek tiek garbanotų plaukų atpažino K. K. kaip jį 2019 m. birželio 14 d., apie 12.40 val., jo paties namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), sumušusį vyriškį (1 t., b. l. 35–37, 40–41). Suvestas į akistatą su K. K. P. Š. taip pat nurodė, kad įvykio dieną atvykęs prie jo namų K. K., kurio jis nepažinojo, šaukė: „mente Š., išlįsk“, jam išėjus į kiemą ir priėjus prie namo vartų, K. K. ėmė šnekėti apie pinigus, paminėjo D. pavardę, prieš tai sakė: „pykšt pokšt“, smogė jam du kartus, antrasis smūgis kliuvo į kairės rankos dilbį, bandė perlipti per tvorą (1 t., b. l. 34–36).

12. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 17 d. P. Š. nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes: kad būdamas savo namuose jis išgirdo šūkavimus, jam išėjus į kiemą, už tvoros stovėjo du vyrai, vienas iš jų, kurį jis atpažino parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, pradėjo šaukti, kad jis (P. Š.) grąžintų pinigus, vadino jį mentu, sakė „pasprogdinsiu“. Tą dieną jis (P. Š.) buvo blaivus, o prie jo tvoros stovėję vyrai – neblaivūs. Vyras, kurį jis atpažino iš nuotraukų, kumščiu sudavė jam į lūpas ir prakirto, pradėjo bėgti kraujas, po to iš karto sudavė vieną smūgį į galvos kairę pusę virš ausies, ties smilkiniu. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Antrasis smūgis buvo „praslystantis“, nes jis pasilenkė, kaire ranka prisidengė galvą, todėl pagrindinis smūgis kliuvo į jo kairę ranką. Taip galėjo atsirasti sužalojimai ant dilbio, plaštakos. Jam sudavęs vyras bandė perlipti per tvorą, tačiau to padaryti jam nepavyko. Kitas vyras viską tik stebėjo. Kai jis nuėjo į namus pasiimti telefono ir paskambinti policijai, vyriškių laukęs taksi vairuotojas pradėjo šaukti vyrams, kad reikia važiuoti, „kviečia policiją“. Papildomai nurodė, kad tąkart jo namų teritorijoje buvo jo buvęs bendradarbis V. Ž. (1 t., b. l 43–44). Apklausoje, vykusioje 2019 m. rugpjūčio 1 d., P. Š. paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, jis buvo į namus grįžęs tik trumpam pailsėti iš ligoninės, nes ligoninėje daugiau negu 2 mėnesius slaugė sunkiai sergančią žmoną, kuri 2019 m. birželio 25 d. mirė. Dėl to, kad naktį iš 2019 m. birželio 13 d. į 2019 m. birželio 14 d. jis praleido ligoninėje, buvo išsekęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, negalėjo tinkamai apsiginti nuo jį užpuolusio ir smūgius sudavusio asmens (1 t., b. l. 51). Apklausiamas 2019 m. rugsėjo 9 d. P. Š. nurodė, kad jis tiksliai nepamena, ką sakė paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, nes jam buvo sutrikusi koordinacija, jis patyrė stresą. Po įvykio nuvyko į ligoninę pas slaugomą žmoną, ten jam pasidarė bloga – ėmė svaigti galva, pradėjo pykinti. Nurodė, kad po įvykio iki nuvykimo į ligoninę jis su kitais asmenimis nekontaktavo, su niekuo nebendravo, niekas jo nesužalojo, jis pats taip pat nesusižalojo (1 t., b. l. 54–55). Apklausoje, vykusioje 2019 m. spalio 9 d., išklausius garso įrašą, P. Š. nurodė, kad įraše girdimas besikeikiančio vyro balsas gali būti to paties vyro, kuris jį sužalojo. Dar kartą patvirtino, kad nei iki konflikto su nepažįstamu vyriškiu, nei laikotarpiu nuo jo sužalojimo iki nuvykimo į ligoninę, jis niekur nesusižalojo. Paaiškino, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambino po sužalojimo, būtent dėl to, kad buvo sužalotas, manydamas, kad jam gali būti suduota ir daugiau smūgių, nes jį sužalojęs vyriškis lipo per jo namo tvorą. Pažymėjo, kad tuo metu buvo emociškai labai nuvargęs nuo žmonos slaugymo (1 t., b. l. 62). Tai, kad K. K. jam sudavė smūgius, P. Š. nurodė ir akistatos su S. L. metu (2 t., b. l. 1–3). Bylos duomenys liudija, kad P. Š., priešingai nei skunde teigia nuteistasis K. K., įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 18–21).

13. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis dar kartą nurodė, kad 2019 m. birželio 14 d., apie 12.40 val., pas jį atvykęs iki tol nepažinotas vyriškis jį iškoneveikė ir sumušė, šaukė: „mente išeik, išlįsk, Š.“, buvo labai įniršęs. Vyriškis jam du kartus smūgiavo į veido sritį, prakirto viršutinę lūpą, ji ištino. Jis užsidengė nuo antro smūgio ranka, todėl kliuvo į kairę ranką. Tąkart jis buvo atsistojęs per arti vartelių, o jie neaukšti. Po smūgių jis nuėjo į namus atsinešti telefono, kad galėtų paskambinti policijai, tačiau taksistas vyriškius pakvietė ir jie išvyko. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pranešė apie įvykį, paaiškino, kad turi vykti pas žmoną į ligoninę ir pažadėjo pats atvykti į policiją. Pažymėjo, kad įvykį matė V. Ž., kuris tuo metu jo namų teritorijoje tvarkė kriaušės šakas. V. Ž., išgirdęs šūksnius, buvo atėjęs pažiūrėti, kas šaukia, matė visus veiksmus. Atvykę policijos pareigūnai apie liudytoją jo nieko neklausė, pirmos apklausos metu tyrėja taip pat neklausė apie liudytoją. Nurodė, kad V. Ž. iš karto pamatė jo sužalojimus, pasakė, kad jam bėga kraujas. Dar kartą patvirtino, jog iki įvykio jis nebuvo susižalojęs. Kadangi jis įvykio metu buvo su gana ilga barzda, mano, kad sužalojimų galėjo nesimatyti, be to, jis buvo į burną įsikišęs vatos, policijos pareigūnai jos nematė. Policijos pareigūnai apie sužalojimus jo išsamiai neklausė, jis pasakė, kad yra sužalotas, tačiau pagalbos nereikia. Po įvykio apie savaitę jautė fizinį skausmą, blogai jautėsi psichologiškai, patyrė stresą, depresiją, vartojo raminamuosius vaistus, buvo nemalonu, kad reikia gydytojų pagalbos. Jis buvo ne tik sumuštas, bet ir pažemintas, buvo užpultas grasinant susprogdinti, padegti ir t. t. (2 t., b. l. 174–175; 3 t., b. l. 45). Taigi, iš visų nukentėjusiojo P. Š. parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs. Nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad į jo namus atvykęs nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, K. K., jį iškoneveikė prie jo kiemo vartų, garsiai šaukė vadindamas „mentu Š.“, grasino, kad padegs, susprogdins, verždamasis prie jo, mėgino perlipti per tvorą, sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą, išgąstį ir baimę, jis jautėsi pažemintas. P. Š. visų apklausų metu analogiškai tvirtino, kad smūgius jam sudavė būtent K. K., o ne koks nors kitas asmuo, iki įvykio prie jo namų vartų jis nebuvo sužalotas, pats taip pat nesusižalojo.

14. Minėtus nukentėjusiojo P. Š. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas V. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. birželio 13 d. prekybos centre „S. m.“ sutiko buvusį bendradarbį P. Š.. Pastarasis jam pasakė, kad sunkiai serga jo žmona, jis prie žmonos budi ligoninėje. Pokalbio metu taip pat pasakė, kad jo namo kieme yra kriaušė, kurią reikia sutvarkyti, nupjauti šakas. Jis (V. Ž.) pažadėjo padėti susitvarkyti. 2019 m. birželio 14 d. rytą jis pėsčiomis nuėjo į P. Š. namus. Jam atėjus ir pašaukus P. Š., pastarasis, išėjęs į kiemą, atrakino vartelius ir jį (V. Ž.) įleido. P. Š. pasakė, kad yra nemiegojęs, žmona serga, jai „paskutinės dienos“. P. Š. atrakino sandėliuką, kuriame buvo sudėti įrankiai ir pasakęs: „aš eisiu, pamiegosiu“, nuėjo. Buvo 2019 m. birželio 14 d., apie 12 val. Po kurio laiko, jis (V. Ž.), pjaustydamas už namo kriaušės šakas, išgirdo, kažką šaukiant. Pažiūrėjo į laikrodį, buvo 12.30 val. Išgirdo šaukiant: „išeik, mente“. Po to dar išgirdo „išeik, mente, padegsiu, susprogdinsiu, užmušiu“. Stovėdamas maždaug 20 m atstumu, jis už vartų pamatė stovinčius du vyrus – teisiamąjį ir kitą, aukštesnio ūgio. Teisiamajam šūkaujant, iš namo išėjo P. Š.. Kad geriau matytų, jis (V. Ž.) atsistojo tarp medžių nuo Tilžės gatvės pusės ir vėl išgirdo tuos pačius žodžius: „mente, tu mente, padegsiu, susprogdinsiu“. Jam kilo klausimas, ar vyras nori P. Š. apipilti degiu skysčiu ir padegti, ar nori susprogdinti ar padegti namą. Matė, kaip teisiamasis sudavė dešine ranka P. Š. į veidą, smūgiuojant antrą kartą, P. Š. atstatė rankas. Vyriškis bandė perlipti per tvorą. Paėjęs jis taip pat matė šviesiai pilkos spalvos automobilį, stovintį prie stulpo, kur yra stovėjimo aikštelės. Jis matė, kad P. Š. nesipriešina, nesigina, pagalvojo, ką jam reikės daryti, jeigu vyriškiai peršoks tvorą, galvojo, kad gali būti, jog dar automobilyje sėdi 4–5 asmenys. Vaikščiodamas po teritoriją buvo pastebėjęs „pundą“ surištų metalinių strypų, todėl pagalvojo, kad išsitrauks metalinį strypą ir, jeigu vyrai peršoks per tvorą, matydami, kad jis turi strypą, gal jo nebepuls, o jei reikės, galbūt su tuo strypu jis apsigins – jei puls, duos ir nežiūrės, ar viršijo ginties ribas. Jis buvo išsigandęs, galvojo, kad jeigu už 10–15 minučių vyrai vėl atvažiuos, bus dar daugiau teisiamųjų, nukentėjusiųjų. Matė, kad P. Š. iš lūpos bėga kraujas, P. Š. jam rodė sužalotas rankas, galvą, sakė, kad važiuos į ligoninę. Jis (V. Ž.) išsigandęs autobusu išvyko į namus, grįžęs puolė gerti širdies lašus. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad matė smurtą, buvo apie 20 m atstumu nuo smurtavimo vietos, matyti situaciją jam jokie daiktai nekliudė. Taip pat nurodė, kad kiti asmenys įvykio metu negalėjo jo matyti todėl, kad buvo vasara, medžiai su lapais, jis buvo apie 20 m atstumu, į kiemą nelindo, nes buvo išsigandęs. Jam buvo kilusi mintis apeiti iš kitos pusės ir „tvoti kaltinamajam, po to kviesti policiją ir nustatyti, ar jis gėręs, ar ne“. Girdėjo grasinančius teisiamojo žodžius matė, kaip jis bando perlipti tvorą, įsiveržti į teritoriją. Patvirtino, kad iki įvykio P. Š. nebuvo sužalotas, po P. Š. suduotų smūgių, matė sužalojimą lūpoje, buvo kraujo, liepė eiti jam į kambarį praustis ar šluostytis. P. Š. sakė apie guzus, tačiau jis (V. Ž.) jų nečiupinėjo (3 t., b. l. 32–34). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas V. Ž. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 152–153, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 160–170). Iš nukentėjusiojo ir liudytojo V. Ž. parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, priešingai, vieni kitus papildo. Atlikus byloje eksperimentą nustatyta, kad iš vietos, kurioje 2019 m. birželio 14 d. stovėjo liudytojas V. Ž., galima matyti už 19 m atliekamus veiksmus, suduotus smūgius (1 t., b. l. 172–174).

15. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad liudytojo V. Ž. įvykio vietoje nebuvo, jo niekas nematė, nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnams nesakė, kad yra asmuo, matęs įvykį, liudytojas V. Ž. „atsirado“ tik 2019 m. rugpjūčio 2 d., atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusysis P. Š. šiuo aspektu paaiškino, kad po įvykio atvykę policijos pareigūnai jo apie asmenis, galimai mačiusius įvykį, neklausė, to nebuvo klausiama ir pirmosios apklausos metu. Liudytojas V. Ž. nurodė, kad kiti asmenys jo negalėjo matyti dėl to, kad jis buvo maždaug 20 m atstumu nuo smurtavimo vietos, aplink žaliavo medžiai, be to, jis stengėsi nesirodyti, į kiemą nelindo, nes buvo išsigandęs.

16. Nukentėjusiojo P. Š. bei liudytojo V. Ž. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. Š. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2019 m. birželio 14 d., apie 12.40 val.), tikėtina, kad muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginio traukinio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. P. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 69–70). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikėtina, jog P. Š. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, atsižvelgiant į jų lokalizaciją ir pobūdį, galėjo būti padaryti papildomos apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti 2019 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 75–76). Teisiamajame posėdyje specialistas H. Daujotas patvirtino abi specialisto išvadas ir paaiškino, kad pirmoji specialisto išvada surašyta remiantis nukentėjusiojo apžiūra ir medicininiais dokumentais, o papildoma išvada pateikta gavus papildomą užduotį dėl sužalojimo mechanizmo. Nurodė, kad tam, jog pamatyti sužalojimą nukentėjusiojo vidiniame lūpos paviršiuje, reikėjo atversti lūpą, nes sužalojimas buvo iš vidaus. Kiti sužalojimai taip pat buvo užfiksuoti – poodinė kraujosruva plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje. Aplinkybės, kad suduotas smūgis buvo slystantis, nukentėjusysis buvo ranka užsidengęs nuo smūgio, neprieštarauja sužalojimų padarymo mechanizmui. Dengiantis ranka nuo slystančio smūgio, yra linijiniai nubrozdinimai. Šie sužalojimai užfiksuoti medicinos įstaigoje, neatmetama, kad jie padaryti pirštų nagais (2 t., b. l. 189–190).

17. Atkreipiamas dėmesys, kad pats nuteistasis K. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pokalbis tarp jo ir P. Š. buvo dėl J. D. skolų, jis (K. K.) negražiai pasakė: „mente, kaip tu galėjai vargšą žmogelį – J. D., kuris pas mane gyvena, nuskriausti“. Nurodė pagalvojęs, kad nieko kieme nėra, tai truputį P. Š. „pakolios“. Sutinka, kad tai vieša vieta, jis P. Š. „koliojo“, barė, sakė: „kaip tau ne gėda, tu mente, aferiste <...>“, padarė „tokį judesį“, pakėlė rankas, jomis pamosikavo. Parodė, kad taksi vairuotojas ir S. L. galėjo girdėti, kaip jis keikėsi, sutinka, kad „koliotis“ yra negražu. Patvirtino, kad jis bandė perlipti tvorą, tačiau tą padaryti jam nepavyko, o kai nukentėjusysis nuėjo į kambarį pasiimti telefono, jis išsigando, nes policija jam buvo nereikalinga, tai nebūtų jo naudai. Pas P. Š. jis ėjo aiškintis dėl J. D., rankomis mosikavo norėdamas išlieti neapykantą. Į prokurorės klausimus atsakė, kad jis nori išgelbėti žmones ir dėl to kenčia, anksčiau jam buvo iškelta byla „vienas prie vieno“, jis sumokėjo 2000 Lt (2 t., b. l. 172–174). Be to, teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad jis nori taikytis, tačiau duoti pinigų nenori. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus tai, kad K. K. teisme nurodė, jog nori taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau nenori mokėti jam pinigų (2 t., b. l. 172), nelogiška būtų manyti, kad asmuo nori taikytis, nors, jo teigimu, jis yra nekaltas. Suvestas į akistatą su P. Š. K. K. taip pat nurodė, kad jis atėjo pas pastarąjį dėl J. D., garsiai šnekėjo, mosikavo rankomis, apeliavo į P. Š. sąžinę, išliejo neapykantą ir pyktį (2 t., b. l. 34–36). Pastebėtina, kad liudytojas taksi vairuotojas A. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam taksi automobiliu vežant du vyrus, vienas iš jų (parodė į K. K.), buvo kažko nepatenkintas, norėjo įeiti į namus, patampė vartelius, bandė gal suduoti iš namo išėjusiam vyrui. Nurodė manantis, kad asmuo yra kaltas, nes „kam lįsti prie svetimų namų“. Į pateiktą klausimą atsakė, kad jam toks atvežto vyriškio elgesys nepatiko, nes „svetima tvora, kam ten lįsti, tai įstatymo pažeidimas“ (2 t., b. l. 190–192). Taigi, nors nuteistasis skunde teigia, kad jis jokių neigiamų emocijų taksi vairuotojui nesukėlė, liudytojo A. N. parodymai šį skundo argumentą paneigia.

18. Nors liudytojai policijos pareigūnai R. N. ir L. P. nurodė neprisimenantys, ar P. Š. buvo sužalotas, jie sužalojimų nematė, P. Š. medikų pagalbos atsisakė, taip pat atsisakė įvykio vietoje rašyti pareiškimą, tačiau jie taip pat nurodė, kad atvykus į įvykio vietą juos pasitikęs vyriškis (parodė į P. Š.) pasakė, kad jį sumušė, sumušę asmenys išvyko taksi automobiliu. Nurodė, kad vienas iš asmenų trenkė jam į veidą. Vyras buvo sutrikęs, išsigandęs, jo būsena buvo tokia, kaip po prieš jį pavartoto smurto. Vyriškis medikų pagalbos atsisakė, pasakė, kad važiuos į ligoninę pas sergančią žmoną, kad pats atvyks į policijos komisariatą parašyti pareiškimo, tuo metu jis kažkur skubėjo (3 t., b. l. 3–4). Taigi tai, kad policijos pareigūnai P. Š. sužalojimų nematė, nepamena, ar buvo kraujo, nesiskundė, kad jam būtų bloga, nepaneigia, kad K. K. nukentėjusiojo nesužalojo. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad nukentėjusiajam P. Š. sužalojimas buvo nustatytas vidinėje lūpos pusėje, todėl jo išoriškai nesimatė ir liudytojai negalėjo šio sužalojimo matyti. Akcentuotina, kad liudytojai R. N. ir L. P. patvirtino, jog nukentėjusysis jiems pasakė, kad jį sumušė, kad vienas asmuo trenkė jam į veidą, ir paaiškino, jog pas medikus ir į policiją parašyti pareiškimo nuvyks pats, nes labai skuba pas žmoną į ligoninę. Taigi nukentėjusysis policijos pareigūnų pasiūlytos medikų pagalbos atsisakė ne todėl, kad nebuvo sumuštas ir sužalotas, o tik dėl to, kad skubėjo į ligoninę pas slaugomą sunkiai sergančią žmoną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. Š. iš tikrųjų nuvyko į ligoninę, kur jam blogai pasijutus, buvo atlikta jo apžiūra ir nustatyti sužalojimai, taip pat nuvyko ir į policijos įstaigą, kur buvo surašytas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Priešingai apelianto įsitikinimui, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad jis (K. K.) garsiai šaukdamas „mente Š.“ kvietė nukentėjusįjį išeiti į kiemą, garsiai šaukdamas gąsdino jį, kad padegs, susprogdins, mėgindamas perlipti per tvorą, mosikuodamas rankomis, smūgiuodamas veržėsi prie P. Š., bandydamas jam suduoti, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu nukentėjusiajam P. Š. į veido sritį, taip sukeldamas jam išgąstį ir baimę bei padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. K. K. savo veiksmais – grasinimais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

19. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis viešosios tvarkos nepažeidė, ištyrus ir įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir minėtus nukentėjusiojo, paties nuteistojo, liudytojų V. Ž. ir A. N. parodymus akivaizdu, kad savo neteisėtais veiksmais K. K. sukėlė baimę nukentėjusiajam P. Š. ir liudytojui V. Ž., sukėlė neigiamas emocijas liudytojui A. N.. Nukentėjusysis P. Š. nurodė, kad įvykio metu jis patyrė išgąstį ir baimę, į bendrąjį pagalbos centrą skambino būtent dėl to, kad buvo sužalotas, manydamas, kad jam gali būti suduota ir daugiau smūgių, nes jį sužalojęs vyriškis lipo per jo namo tvorą. Dėl įvykio buvo iškviesti ir atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas V. Ž. nurodė, kad jis, išgirdęs grasinimus ir pamatęs, kaip nepažįstamas vyras suduoda smūgius P. Š., labai išsigando, ėmė galvoti, kokių veiksmų imsis, jei vyriškiai peršoks tvorą, buvo nusprendęs pasiimti metalinį strypą, ir, jeigu reikės, gintis – duoti ir negalvoti, ar viršijo būtinosios ginties ribas, jam buvo kilusi mintis apeiti iš kitos pusės ir „tvoti kaltinamajam, po to kviesti policiją“. Po patirto streso grįžęs į namus jis gėrė širdies lašus. Liudytojas A. N. teisiamajame posėdyje be kita ko nurodė, kad jam K. K. elgesys nepatiko, tai – įstatymo pažeidimas. Pastebėtina, kad ir pats nuteistasis K. K. teisiamajame posėdyje sutiko, kad jis viešoje vietoje elgėsi netinkamai: „koliojo“ P. Š., vadino jį mentu, aferistu, taksi vairuotojas ir S. L. galėjo girdėti, kaip jis keikėsi, be to, jis mojavo rankomis, taip elgdamasis norėjo išlieti neapykantą P. Š..

20. Liudytojo A. N. parodymus, kad fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo P. Š., taip pat liudytojų V. Ž., R. N., L. P. parodymai, specialisto išvados, specialisto paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Iš bylos matyti, kad liudytojas A. K. įvykio nematė (3 t., b. l. 4–5), taigi, jo parodymai K. K. kaltę nei patvirtina, nei paneigia. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas S. L. yra nuteistojo K. K. draugas, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pastarojo parodymus kaip jo siekį padėti K. K. išvengti atsakomybės ir šiais parodymais rėmėsi tiek, kiek jie neprieštaravo kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Aplinkybė, ar asmuo įvykio metu buvo blaivus, šiuo atveju nėra esminė sprendžiant jo kaltės klausimą. Be to, byloje ir nenustatyta, kad nusikalstamą veiką nuteistasis būtų padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, ir pagrįstai pripažino K. K. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tenkinti apelianto prašymą ir jį pagal BK 284 straipsnį išteisinti nėra teisinio pagrindo.

22. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

23. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

24. Nukentėjusysis P. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš K. K. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 48).

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nuspręsdamas priteisti nukentėjusiajam iš kaltininko neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų K. K. veiksmų ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir išgyveno neigiamas emocijas, patyrė išgąstį, baimę, kitus nepatogumus, jam buvo sukelta įtampa, stresas, dėl pablogėjusios sveikatos jis vartojo vaistus. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių bei jų lokalizaciją, padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, yra senatvės pensininkas), vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas civilinio ieškinio išsprendimui aplinkybes, įskaitant ir K. K. turtinę padėtį, ir nukentėjusiojo prašomą priteisti 1 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 500 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dar labiau mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį net ir įvertinus tai, kad K. K. gyvena kartu su savo neįgalia motina, kuriai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (3 t., b. l. 75, 77) ir ją prižiūri, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau tai K. K. nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė.

27. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos.

28. Kadangi Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už P. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 82,05 Eur (2 t., b. l. 55–56, 59–60), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš K. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 82,05 Eur už nukentėjusiajam P. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį ar jį keisti nuteistojo K. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasNijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus