Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintosios V. Š. ir nuteistojo Š. Š. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį 200 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Š. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (16 dienų), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi Š. Š. paskirtos baudos dalis atitinka 168 MGL, t. y. 8 400 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus) Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nusikalstamos veikos dalykas konfiskuoti Š. Š. priklausantys 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar galimą išplėstinį turto konfiskavimą, pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo iš Š. Š. paimtiems 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies, kuria taikytas turto konfiskavimas, įvykdymo dienos.

Š. Š. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Š. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. Š. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. Š. ir Š. Š. prašymas priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Š. Š. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis tiesiogiai siūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 10.50 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini), 600 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos prie anksčiau buvusio (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto administracinės patalpos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vyresniajam pasieniečiui E. M., atlikusiam asmens ir transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustačius, kad Š. Š. automobilyje prie keleivio priekinės sėdynės po daiktadėže esančioje rankinėje gabeno 190 010 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pinigų sumą, Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vyresniajam pasieniečiui E. M. vykstant Š. Š. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki Kalvarijos pasienio užkardos, įvykio aplinkybių patikslinimui, Š. Š. pasiūlė susitarti, ištardamas žodžius „Susitarkime“, po to tęsdamas savo nusikalstamus ketinimus, kai 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 11.00 val., jis buvo pristatytas prie (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos tarnybinių patalpų, tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistas A. K. fotografavo ir fiksavo automobilį ir jame aptiktos rankinės su pinigais turinį, o vyresniajam pasieniečiui E. M. būnant netoliese, Š. Š. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistą A. K. su pasiūlymu susitarti, ištardamas žodžius „Vyrai susitarkime“, pasiūlydamas 10 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o pristačius Š. Š. į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos tarnybines patalpas – budėtojų dalį, kur tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnysis specialistas L. K., kuris vykdė budėtojo funkcijas, ir specialistas A. K., Š. Š. kreipėsi su pasiūlymu (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams susitarti, ištardamas žodžius „Vyrai susitarkime“, pastarąjį įspėjus, jis abiejų rankų ištiestais delnų pirštais parodė du kartus ir tokiu būdu pasiūlė duoti 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o jiems nesutikus, jis abiejų rankų ištiestais delnų pirštais parodė tris kartus ir tokiu būdu pasiūlė duoti 30 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams, veikusiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose ir einantiems jiems pavestas Valstybės sienos apsaugos funkcijas, už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus už tai, kad jis (Š. Š.) būtų nesulaikytas ir paleistas, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, jis tiesiogiai siūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams.

2. Be to, Š. Š. ir V. Š. buvo kaltinami pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija) už tai, kad jie, veikdami kartu, neteisėtai praturtėjo ir nuosavybės teise kartu turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, o būtent: žinodami, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo, automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame Š. Š., jie nuosavybės teise turėjo didesnį negu 500 MGL dydžio turtą – 32 343,39 Eur grynųjų pinigų, sukauptų iš nepagrįstų pajamų šaltinių, nes Š. Š. ir V. Š. nebuvo gavę tiek teisėtų pajamų – 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuo 10.50 val. Š. Š. gabeno 190 010 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, taip pat 1 330 Eur, 40 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 1 021,21 Lenkijos zlotų, kurių bendra vertė – 212 650,98 Eur ir kuriuos rado bei paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. Š. ir Š. Š. pagal (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą neturėjo pagrįstų pajamų šaltinių 32 343,39 Eur sumai. Atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme Nr. XIV-1925 atliktus BK 189¹ straipsnio 1 dalies pakeitimus ir įvertinęs tai, kad 32 343,39 Eur suma nesiekia 900 MGL dydžio, t. y. sumos, nuo kurios pagal šiuo metu galiojančią BK 189¹ straipsnio 1 dalį asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, apygardos teismas V. Š. ir Š. Š. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo Š. Š. gynėjas advokatas A. Mažeika apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria Š. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, ir Š. Š. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį išteisinti.

4.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje Š. Š. kaltė padarius BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindžiama prieštaringais liudytojų E. M., A. K. ir L. K. parodymais, kurių detali analizė pateikiama apeliaciniame skunde. Aptaręs liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d., duotus parodymus bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išdėstytas aplinkybes, nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad žodis „susitarkime“, kurį, anot liudytojo E. M., jam ištarė Š. Š., savaime nereiškia piniginio atlygio siūlymo, todėl liudytojo E. M. prielaidomis grįstas kaltinimas, pagal kurį Š. Š. ištartas žodis „susitarkime“ buvo kvalifikuotas kaip nusikalstamas ketinimas, yra nepagrįstas. Be to, priešingai nei 2020 m. rugpjūčio 17 d. apklausoje, apklausiamas 2020 m. rugpjūčio 7 d., liudytojas E. M. neužsiminė apie tai, kad Š. Š. kyšį siūlė ir A. K.. Gynėjo vertinimu, abejotina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, šią itin svarbią aplinkybę liudytojas, būdamas teisėsaugos pareigūnas, galėjo pamiršti, o apklausą vykdęs pareigūnas apie tai nepaklausti.

4.2. Sugretinęs ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duotus liudytojo A. K. parodymus, nuteistojo gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog jokių žodžių, siūlydamas kyšį, Š. Š. jam neištarė, jį siūlė rankų pirštais, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. K. teigė priešingai ir nurodė, kad 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dydžio kyšio siūlymą Š. Š. išreiškė žodžiais, tai pakartodamas net kelis kartus. Teisiamojo posėdžio metu A. K. perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas staiga prisiminė, kad Š. Š. 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dydžio kyšio pasiūlymas jam galėjo būti išreikštas ne tik žodžiais, bet ir parodytas rankų gestais. Analogiška situacija, nuteistojo gynėjo teigimu, matoma ir įvertinus liudytojo L. K. skirtingose proceso stadijose duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. K., kaip ir A. K., apie tai, kad Š. Š. kyšio pasiūlymą būtų išreiškęs žodžiu, neužsiminė. Ši versija atsirado tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šią situaciją, nuteistojo gynėjo vertinimu, sąlygojo tai, kad liudytojai, važiuodami vienu automobiliu į teismą, pasitarė, kokius parodymus turėtų duoti teisme, tačiau pamiršo, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Šios išvados kontekste apeliantas pabrėžia ir tai, kad 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dydžio kyšio pasiūlymas nėra kasdienis įvykis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui, todėl bet koks pareigūnas tokį įvykį prisimintų net po dvejų metų ir esminėse įvykio aplinkybėse nesipainiotų.

4.3. Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje pateiktu liudytojų parodymų vertinimu, nuteistojo gynėjas pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. vykusios liudytojo L. K. apklausos metu buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 183 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. pirmasis buvo apklaustas liudytojas A. K.. Jo apklausa vyko nuo 13.01 val. iki 13.46 val. Iš karto po to, t. y. nuo 13.46 val. iki 15.07 val., buvo vykdoma liudytojo L. K. apklausa, kurio apklausos protokolas buvo surašytas į jį tiesiog perkeliant A. K. parodymus. Toks apklausos protokolo surašymo būdas iš gynybos atima galimybę analizuoti, gretinti parodymus tarpusavyje ir išskirti jų prieštaravimus ar nelogiškumus, todėl yra netinkamas BPK prasme ir kelia pagrįstų įtarimų dėl piktnaudžiavimo įrodinėjimo procese.

4.4. Aptaręs nuteistojo Š. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad vertinamo įvykio metu įvyko elementarus Š. Š. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų nesusikalbėjimas. Š. Š. pasiūlymas grąžinti jam 10 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, nes tokią pinigų sumą per valstybės sieną galima gabenti be jos deklaravimo, o vėliau ir 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, nes šie pinigai priklausė ne tik Š. Š., bet ir jo sutuoktinei, todėl per valstybės sieną jie kartu galėjo gabenti 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, galėjo būti išgirstas kaip tokio dydžio kyšio pasiūlymas, o antrankiais surakintų Š. Š. rankų pirštų mankštinimas – kaip tam tikro dydžio kyšio sumos įvardijimas.

5. Išteisintosios V. Š. gynėjas advokatas A. Mažeika apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir V. Š. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteisti 910 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5.1. Advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo grindžiamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadomis, o išteisinti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį tiek V. Š., tiek ir Š. Š. buvo tik dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusios šio straipsnio redakcijos, dėl ko, byloje nenustačius jokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, valstybei būtų užkraunama reikšminga finansinė našta ir dėl to neproporcingai apribota galimybė įgyvendinti konstitucinę pareigą efektyviai išaiškinti nusikalstamas veikas, nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Advokato teigimu, V. Š. nuo pat pradžių baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiama nepagrįstai, todėl jos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti, priešingai nei tai sprendė pirmosios instancijos teismas, turi būti kompensuotos. Motyvuodamas šią išvadą advokatas detaliai analizuoja V. Š. išteisinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį motyvus, konstatuodamas, kad jokio teisėto pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą V. Š. atžvilgiu nebuvo. Tokį teisėsaugos institucijų sprendimą lėmė klaidingi 2022 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybės mokesčių inspekcijos specialisto išvadose Nr. (12.30)AU22-13 ir (12.30)AU22-14 pateikti V. Š. ir Š. Š. pajamų paskaičiavimai, kurie buvo patikslinti 2022 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadomis Nr. (12.30)AU22-24 ir (12.30)AU22-25. Vis tik, net ir patikslintose (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadose nebuvo atsižvelgta į visas tuo metu turėtas šeimos santaupas, į Š. Š., vykdančio individualią veiklą, deklaruotas faktines sąnaudas, buvo nepagrįstai remiamasi statistiniais miesto rodikliais neįvertinant, kad V. Š. ir Š. Š. šeima gyveno kaimo vietoje, nepriskaičiuota ir 13 000 Eur lėšų, kurias šeima gavo iš A. Š., suma.

5.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad baudžiamojo proceso įstatymas nesieja pareigos kompensuoti išteisinto asmens išlaidas gynybai su tuo, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas pagrįstai, ar buvo nustatyti kokie nors neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose apibrėžtomis valstybės institucijų sąvokomis bei jų veiklos išaiškinimais, atsižvelgdamas ir į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą prokuratūros apibrėžimą, V. Š. gynėjas sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidarė paradoksali situacija, kai dėl trijų valstybės institucijų – Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, veiksmų bei netinkamų sprendimų, išteisintosios V. Š. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti buvo perkeltos ant jos pačios pečių, kas, anot išteisintosios gynėjo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje išteisintoji V. Š. ir jos gynėjas prašė tenkinti išteisintosios vardu pateiktą apeliacinį skundą ir priteisti jos prašomas proceso išlaidas. Nuteistasis Š. Š. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo vardu pateiktą apeliacinį skundą ir pagal BK 227 straipsnio 3 dalį jį išteisinti. Prokuroras prašė išteisintosios V. Š. ir nuteistojo Š. Š. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo Š. Š. ir išteisintosios V. Š. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliaciniai skundai atmetami

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas. Pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, esminių BPK pažeidimų apygardos teismas nepadarė, teisingai kvalifikavo Š. Š. veiksmus pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė jam teisingą ir proporcingą bausmę, tinkamai išsprendė Š. Š. priklausančio turto konfiskavimo ir V. Š. prašomų priteisti atstovavimo išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas klausimus.

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai.

9. Atsižvelgdama į nustatytas baudžiamojo proceso taisykles, įvertinusi tai, kad Š. Š. ir V. Š. išteisinimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas, teisėjų kolegija pasisakys tik apeliaciniuose skunduose keliamais esminiais klausimais, t. y.: dėl Š. Š. kaltės pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir dėl V. Š. prašomų priteisti atstovavimo išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas.

Dėl Š. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį

10. Nuteistasis Š. Š. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad kaltu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį Š. Š. buvo pripažintas nepagrįstai. Nurodo, kad jo kaltė grįsta nenuosekliais ir nepatikimais Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnų E. M., A. K. ir L. K. parodymais, visiškai nevertinant jų prieštaringumo. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Š. Š. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, konstatuoja, kad apygardos teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pripažįstant Š. Š. kaltu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį buvo nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, kad vadovautasi nenuosekliais, prieštaringais parodymais ar nepatikimais įrodymais, kad ignoruotos ir neaptartos kokios nors svarbios bylos aplinkybės, padarytos klaidos dėl įrodymų turinio ir pan. Tai, kad teismas kitaip vertino įrodymus, nei siūlė nuteistasis ir/ar jo gynėjas, savaime negali būti pripažįstama BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu.

11. Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

12. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439-788/2016, Nr. 2K-74-594/2024). Be to, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais, reikia ne tik įvertinti, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis asmuo veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439-788/2016, Nr. 2K-140-788/2017, Nr. 2K-81-895/202, Nr. 2K-74-594/2024). Byloje turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, Nr. 2K-78-976/2017, Nr. 2K-74-594/2024).

13. Ginčo dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Š. Š. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko iš Lietuvos į Lenkijos Respublikos teritoriją ir apie 10.50 val. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Neginčijamas ir faktas, kad (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams patikrinus Š. Š. vairuojamą automobilį, jame buvo rasta 190 010 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų suma, dėl ko Š. Š. buvo sulaikytas išsamesniam patikrinimui. Šias aplinkybes vienodai aiškino tiek Š. Š., tiek (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai E. M., A. K. ir L. K., jos nustatytos ir kitais byloje ištirtais įrodymais – 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 50–57), 2020 m. rugpjūčio 7 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 152–153), 2020 m. rugpjūčio 11 d. daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 154–157, 158–166).

14. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2019 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XIII-2584 redakcija), grynųjų pinigų sumos, be kitų atvejų, privalo būti deklaruojamos muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Iš šios teisės normos seka, kad kiekvienas asmuo, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę (taip pat ir iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką), muitinės pareigūnui pareikalavus, privalo raštu deklaruoti gabenamą arba 10 000 Eur viršijančią grynųjų pinigų sumą, arba ją atitinkančią sumą kita valiuta. Įvertinus Š. Š. iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką gabentą 190 010 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumą, 2020 m. rugpjūčio 7 d. atitikusią 210 265,07 Eur, pagrįstai spręstina, kad šiuos pinigus nagrinėjamoje situacijoje Š. Š. privalėjo deklaruoti.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes tolesnių Š. Š. veiksmų kontekste, nustatė, kad siekdamas išvengti galimos atsakomybės (teisėjų kolegijos pastaba – už tai, kad nedeklaravo iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką gabenamų pinigų), norėdamas, kad jį paleistų, Š. Š. tiesiogiai siūlė skirtingo dydžio – 10 000, 20 000 ir 30 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kyšius valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą jų neveikimą vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, t. y. už tai, kad pareigūnai nesulaikytų Š. Š. ir grąžintų jam jo vairuotame automobilyje rastus pinigus.

16. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Š. Š. savo kaltės dėl kyšio siūlymo Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams už neteisėtą jų neveikimą nepripažino ir paaiškino, kad jam priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti pinigai priklauso jo šeimai. Jis juos vežė į muitinę, norėdamas deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka. Jokio kyšio (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams nesiūlė. Žinojo, kad vienas asmuo per valstybės sieną gali gabenti 10 000 (teisėjų kolegijos pastaba – valiuta neįvardinta), jų nedeklaravęs, todėl prašė pareigūnų jam grąžinti šią pinigų sumą. Vėliau, nurodydamas, kad jo automobilyje rasti pinigai priklauso ir jo sutuoktinei, prašė grąžinti jam 20 000 (teisėjų kolegijos pastaba – valiuta neįvardinta), todėl pareigūnai galėjo netinkamai suprasti jo žodžius. Š. Š. pažymėjo, kad dėl ligos jam nuolat tirpsta rankos, todėl, būdamas surakintas antrankiais, rankas jis tiesiog mankštino, kas pareigūnams galėjo pasirodyti kaip kyšio siūlymas rankų gestais (10 t., b. l. 95–106). Teisėjų kolegija pažymi, kad kalbėdamas apie per Lietuvos Respublikos valstybės sieną leistinas gabenti pinigų sumas jų nedeklaravus nuteistasis neįvardino konkrečios valiutos (Eur ar Didžiosios Britanijos svarai sterlingai), tačiau atsižvelgiant į jam pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes bei įvertinus tai, kad be 190 010 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, gabentų automobilyje, su savimi Š. Š. turėjo 40 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 1 021,21 Lenkijos zlotų ir tik 1 330 Eur (2 t., b. l. 144–146), kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nei 10 000 Eur, nei 20 000 Eur vertinamo įvykio metu Š. Š. su savimi neturėjo. Dėl šios priežasties Š. Š. pirmiau aprašytuose parodymuose nurodytas 10 000 ir 20 000 sumas teisėjų kolegija vertina kaip nurodytas Didžiosios Britanijos svarais sterlingais.

17. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje tarp Š. Š. ir (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų įvyko elementarus nesusikalbėjimas, kurio metu pareigūnai ne taip suprato Š. Š. žodžius bei rankų gestus. Šią poziciją nuteistasis palaikė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad jokio kyšio pareigūnams nesiūlė, visi jo automobilyje gabenti pinigai buvo gauti teisėtu būdu ir priklausė jo šeimai, todėl jokio objektyvaus pagrindo siūlyti pareigūnams kyšį jis neva neturėjo.

18. Vis tik, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina. Š. Š. parodymai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra prieštaringi – pirmosios instancijos teisme apskritai neigęs bet kokias sąsajas su kyšio pareigūnams siūlymu, apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu jis iš esmės pripažino pareigūnų parodymus, kad jam vis tik buvo užduotas klausimas, ar jis siūlo kyšį, į ką jis atsakė neigiamai. Be to, nuteistojo parodymai neatitinka byloje ištirtų įrodymų, juose apibūdinamas nuteistojo elgesys nelogiškas ir neracionalus, todėl pripažinti juos patikimais nuteistojo nekaltumo įrodymais nėra pagrindo.

18.1. Darant šią išvadą visų pirma įvertintinas Š. Š. nurodytas pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Nuteistojo teigimu, automobilyje rastus pinigus jis vežė į muitinę, norėdamas juos deklaruoti įstatymo nustatyta tvarka. Minėta, kad grynųjų pinigų deklaravimas muitinėje yra būtinas tik vienu atveju, t. y. norint grynuosius pinigus išvežti iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę. Tačiau apie tolesnę savo kelionę į kitą valstybę, deklaravus gabenamus pinigus, Š. Š. neužsiminė nė vienos apklausos metu. Svarbu tai, kad versiją apie savo ketinimus deklaruoti šeimos santaupas muitinėje Š. Š. pateikė tik 2020 m. spalio 9 d. apklausos metu (3 t., b. l. 168–173), t. y. po įvykio praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams, nuteistajam ir jo gynėjui turint galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir savo parodymus suderinti su byloje jau apklaustų liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Tuo tarpu iš karto po įvykio, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu apie tai Š. Š. neužsiminė ir apskritai atsisakė pateikti bet kokius paaiškinimus apie savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos tikslą (3 t., b. l. 157–158). 2020 m. spalio 9 d. apklausos metu paklaustas, kokie buvo tolesni jo ketinimai išsiaiškinus pinigų deklaravimo tvarką muitinėje, Š. Š. paaiškino, kad tada būtų skambinęs savo sutuoktinei V. Š. ir jie kartu spręstų, ką toliau daryti su deklaruotinomis šeimos santaupomis (3 t., b. l. 168–173), analogiškos pozicijos laikydamasis ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Tačiau nuteistojo sutuoktinė V. Š., apklausiama pirmosios instancijos teisme, šias aplinkybes aiškino kiek kitaip. Jos teigimu, Š. Š. jų šeimos santaupas vežė ne į muitinę siekdamas jas deklaruoti, bet į Lenkiją, norėdamas išsiaiškinti, ar galės šiuos pinigus pakeisti, pažymėdama ir tai, kad tuo metu Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas pakilo (10 t., b. l. 95–106). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnas A. K. šią V. Š. versiją patvirtino, nurodydamas, kad paklausus Š. Š., kokiu tikslu jis vyksta į Lenkijos Respubliką, šis paaiškino, kad vyksta į Lenkijos (duomenys neskelbtini) mieste esančią valiutos keityklą, kur keičia pinigus iš svarų sterlingų į eurus, pažymėdamas, kad jis tuo užsiima nuolat (3 t. b. l. 62–64). Nors šią aplinkybę apklausiamas pirmosios instancijos teisme Š. Š. neigė, teigdamas, jog tai viso labo yra liudytojo prielaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir jo sutuoktinė pateikė analogišką Š. Š. vykimo į Lenkijos Respubliką tikslą, abejoti šiais duomenimis nėra pagrindo. Juo labiau, kad su savimi Š. Š. neturėjo jokių grynųjų pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų, būtinų deklaruojant iš Lietuvos Respublikos išvežamus grynuosius pinigus, tačiau su savimi turėjo Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) mieste veikusių valiutos keityklų sąrašą su kiekvienos į sąrašą įtrauktos valiutos keityklos kontaktiniais duomenimis – telefono numeriais ir adresais (3 t., b. l. 1–7).

18.2. Analizuojant Š. Š. parodymų turinį įvertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu teigęs, jog prašė (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų grąžinti jam 10 000, vėliau ir 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, žinodamas, kad tokią pinigų sumą jis galėjo gabenti per valstybės sieną jos nedeklaravęs, o rankų gestus jis atliko tik mankštindamas jas dėl surakinimo antrankiais, ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes nuteistasis nutylėjo. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu, kategoriškai neigdamas kyšio siūlymo pareigūnams faktą, jo nedetalizavo, teigdamas, kad apie tai pasisakys vėlesnėje tyrimo stadijoje (3 t., b. l. 157–158). Tačiau ir 2020 m. spalio 9 d. apklausos metu kyšio pasiūlymo pareigūnams aplinkybių Š. Š. nepatikslino, lakoniškai nurodydamas, kad jokio kyšio jis nesiūlė (3 t., b. l. 168–173). Versija, kad Š. Š. prašė pareigūnų grąžinti jam dalį pinigų, t. y. 10 000, vėliau ir 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o rankų gestus jis atliko dėl jų surakinimo antrankiais, atsirado tik pirmosios instancijos teisme, nuteistajam jau susipažinus su visa teismui perduodama baudžiamosios bylos medžiaga, tokiu būdu turint realią galimybę savo parodymus priderinti prie byloje esančių duomenų visumos. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Š. Š. įvardintos jo prašytos grąžinti pinigų sumos visiškai atitiko (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl jiems pasiūlyto kyšio dydžio, t. y. 10 000, vėliau 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Be to, pareigūnų parodymais nustatyta, kad dar vieną pinigų sumą, t. y. 30 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų Š. Š. pasiūlė rankų gestais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas sumenkinti šiuos pareigūnų parodymus, nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu nutylėtą aplinkybę dėl antrankiais surakintų rankų bei jų mankštinimo, ką pareigūnai, pasak nuteistojo, galėjo klaidingai suprasti kaip kyšio pasiūlymą. Vertinant šią versiją ne mažiau svarbu ir tai, kad nė vienas su Š. Š. įvykio dieną bendravęs pareigūnas nenurodė, jog surakinus Š. Š. rankas antrankiais, nuteistasis būtų sakęs apie savo patiriamus nepatogumus ar prašęs nuimti antrankius dėl tariamo rankų tirpimo, priešingai, šiuos nuteistojo teiginius jie nuosekliai ir kategoriškai paneigė nurodydami, kad nuteistasis daug kartų ir net įkyriai reiškė savo prašymą susitarti, siūlydamas pinigus, t. y. kyšį (pareigūnų parodymai detaliau dar bus aptarti).

18.3. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę (pvz., iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką), gali gabenti 10 000 Eur neviršijančią pinigų sumą jos nedeklaravęs. Tačiau vertinamu atveju Š. Š. gabeno grynuosius pinigus ne eurais, o Didžiosios Britanijos svarais sterlingais, kurių 10 000 suma įvykio dieną atitiko 11 066 Eur, o 20 000 suma – 22 132 Eur. Todėl nuteistojo pasiūlymas pasienio pareigūnams grąžinti jam 10 000 Eur, o vėliau ir 20 000 Eur, kai jis gabeno ne eurus, o Didžiosios Britanijos svarus sterlingus, kurių 10 000 ir 20 000 suma keliais tūkstančiais viršijo per valstybės sieną galimą gabenti grynųjų pinigų kiekį eurais, yra ne tik neįtikinanti, bet ir nelogiška.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad Š. Š. parodymus paneigia ir Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų – E. M., A. K. ir L. K. parodymai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai detalūs, nuoseklūs ir vieni kitus atitinkantys bei papildantys, todėl pagrindo jais netikėti nėra. Iki vertinamo įvykio liudytojai E. M., A. K. ir L. K. nepažinojo nuteistojo Š. Š., apie jokius tarpusavio konfliktus nei liudytojai, nei nuteistasis Š. Š. neužsiminė, todėl pagrindo nutylėti bylai reikšmingas aplinkybes ar melagingai apkalbėti Š. Š. jie neturėjo.

20. Apeliacinio skundo argumentų apie šių liudytojų parodymų vertinimą kontekste galima sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiais, jog gretinant liudytojų E. M., A. K. ir L. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus su jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis, juose galima įžvelgti tam tikrų skirtumų, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, jie nėra esminiai, todėl liudytojų parodymų patikimumo nemenkina. Teismų praktikoje vertinant liudytojų parodymų patikimumą nereikalaujama, kad visose apklausose jų parodymai būtų visiškai tapatūs. Skirtingose proceso stadijose duodami liudytojų parodymai gali skirtis tarpusavyje dėl įvairiausių priežasčių – apklausos laiko, asmeninių apklausiamo asmens savybių, pvz. gebėjimo prisiminti bylai reikšmingas aplinkybes, jam užduodamų klausimų konstrukcijos ir pan. Dažnai liudytojai apklausiami ir parodymus duoda nenumatant visų galimo ginčo dėl skirtingų ir, ypač iš pirmo žvilgsnio, neesminių įvykio aplinkybių aspektų, todėl tam tikri parodymų skirtumai gali būti visiškai suprantami ir pateisinami Todėl vien tik mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose, jei jie visiškai sutampa dėl tam tikrų esminių ir svarbiausių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti jų nepatikimumą.

21. Pirmasis su Š. Š. bendravęs ir jo vairuojamą automobilį patikrinęs (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnas buvo E. M.. Jo teigimu, sustabdžius Š. Š. automobilį, šis paaiškino, kad važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Paklausus, ar automobiliu jis gabena ką nors draudžiamo, šis atsakė neigiamai. Patikrinus automobilį, keleivio vietoje po daiktadėže buvo rasta juodos spalvos rankinė. Paklausus, kas joje, Š. Š. nurodė, kad pinigai, apie 50 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Išsikvietė pamainos viršininką (teisėjų kolegijos pastaba – liudytoją A. K.) ir buvo nuspręsta asmenį pristatyti į užkardą. Jam (E. M.) ir Š. Š. važiuojant į užkardą, šis siūlė susitarti. Tikslios kyšio sumos nenurodė. Konkrečią siūlomo kyšio sumą – 10 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų Š. Š. įvardino tik tuo metu, kai šalia jau buvo pamainos viršininkas (teisėjų kolegijos pastaba – liudytojas A. K.). Buvo įspėtas, kad už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė (10 t., b. l. 83–88). Vertinant tokius liudytojo E. M. parodymus matyti, kad kalbėdamas apie esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir nuteistojo pasiūlymą susitarti, t. y. duoti kyšį, šis liudytojas buvo visiškai nuoseklus ir tokie jo parodymai visiškai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 48–49, 52–53).

21.1. Apeliaciniame skunde, gretinant E. M. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. apklausose duotus parodymus, pastebima, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausoje E. M. papasakojo apie iki vertinamo įvykio su kolegomis A. K., M. L. ir E. R. vykusius pokalbius ir tai, jog jie aptarinėjo įtarimą keliantį ir į Lenkijos Respubliką važinėjantį automobilį „VW Passat B5“, kurio vairuotojas gali gabenti kontrabandą, todėl buvo nuspręsta šį automobilį patikrinti (teisėjų kolegijos pastaba – buvo kalbama būtent apie Š. Š. vairuojamą automobilį) (3 t., b. l. 48–49). Skunde taip pat teigiama, kad kitos apklausos metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 17 d. apklausos metu, liudytojas apie tai neužsiminė. Be to, šios apklausos metu E. M. pažymėjo, kad jam ir Š. Š. nuvykus į užkardą ir prie jų prisijungus liudytojui A. K., nuteistasis Š. Š. dar kartą pasiūlė susitarti; liudytojui A. K. paklausus, ar šis siūlo kyšį, nuteistasis Š. Š. atsakė, kad kyšio jis nesiūlo, tik nori susitarti, kad už 10 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų jį paleistų (3 t., b. l. 52–53), ko 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu liudytojas E. M. nebuvo paminėjęs.

21.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo argumentai sureikšminant atskiras neesminių aplinkybių detales nagrinėjamoje byloje niekaip nepaneigia nuosekliai ir tvirtai liudytojo nurodytų esminių aplinkybių apie tai, kad po 190 010 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų suradimo Š. Š. siūlė susitarti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas atidžiai įvertinti teisme duotus liudytojo parodymus ir įsitikinti jų patikimumu, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė jo parodymus, duotus tiek 2020 m. rugpjūčio 7 d., tiek ir 2020 m. rugpjūčio 17 d., ir turėjo pagrindą visus liudytojo parodymus vertinti kaip patikimus ir nekeliančius abejonių (liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir dar kartą paaiškino visas esmines įvykio aplinkybes: atsakydamas į proceso dalyvių klausimus dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausoje nurodyto jo, A. K., M. L. ir E. R. pokalbio turinio apie įtartiną automobilį, E. M. paaiškino, kad ankščiau nei Š. Š., nei jo vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo zonoje jis pats asmeniškai nematė; tai, kad į Lenkijos Respubliką važinėja įtarimą keliantis automobilis „VW Passat B5“, kurio vairuotojas gali gabenti kontrabandą, jam buvo nurodę kolegos (tą patvirtino ir liudytojas A. K., kurio parodymai dar bus aptarti); 2020 m. rugpjūčio 17 d. apklausos metu nurodė du Š. Š. kyšio siūlymo epizodus, o 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausoje apie tai, kad Š. Š. siūlė 10 000 kyšį A. K., neužsiminė, nes tuo metu, kai E. M. ir Š. Š. buvo vieni, Š. Š. kyšį siūlė tik vieną kartą. Atsižvelgiant į visa tai, liudytojo E. M. parodymai pripažįstami patikimu įrodymų šaltiniu byloje ir vertinami kitų byloje nustatytų duomenų kontekste.

22. Apeliantas teigia, kad nuteistojo Š. Š. pasakyta frazė „susitarkime“, neįvardijant konkrečios kyšio sumos, nebuvo susijusi su piniginio atlygio pasiūlymu. Teisėjų kolegija tokią gynybos poziciją vertina kaip nepagrįstą ir paneigtą ne tik jau aptartais liudytojo E. M. bei kitų pareigūnų parodymais, bet ir objektyviomis įvykio aplinkybėmis bei jų kontekstu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Š. Š. iš Lietuvos į Lenkijos Respublikos teritoriją gabeno daug kartų 10 000 Eur viršijančią grynųjų pinigų sumą (190 010 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), todėl jos deklaravimas muitinėje buvo privalomas. Sprendžiant iš nuteistojo paaiškinimų, jam apie tai tikrai buvo žinoma. Tačiau, priešingai nei teigia gynyba, liudytojas E. M. aiškiai nurodė, kad tikrinant nuteistojo automobilį ir paklausus Š. Š., ar automobiliu jis gabena ką nors draudžiamo, nuteistasis atsakė neigiamai ir apie automobilyje turėtus pinigus neužsiminė. Taigi, jis sąmoningai siekė nutylėti apie turimus pinigus ir išvengti jų deklaravimo. Nustatytų aplinkybių kontekste asmens, kuris suvokia savo pareigą deklaruoti vežamus pinigus, savo veiksmų neteisėtumą bei gresiančią atsakomybę (bent abstrakčiai suprantant apie galimą baudžiamąją atsakomybę bei galimą pinigų sulaikymą), pasiūlymas susitarti, vėliau nurodant ir konkrečias pinigų sumas (10 000, 20 000, 30 000), visiškai pagrįstai įvertintas kaip konkretaus piniginio atlygio siūlymas už neteisėtą pareigūno neveikimą, siekiant išvengti galimos atsakomybės ir neprarasti turėtų pinigų.

23. Šią išvadą patvirtina ir tolesni Š. Š. veiksmai, nustatyti liudytojų A. K. ir L. K. parodymais. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai buvo pastebėję, jog iš Lenkijos į Lietuvą dažnai važiuoja tas pats nieko negabenantis automobilis, todėl buvo nuspręsta patikrinti šią transporto priemonę jai išvykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 2020 m. rugpjūčio 7 d. E. M. pranešė, kad patikrinus šį automobilį rado nedeklaruotus pinigus. E. M. buvo liepta su automobilio vairuotoju atvykti į užkardą. E. M. informavo, kad vykstant iki užkardos, automobilio vairuotojas jam siūlė susitarti, kad būtų paleistas. Fotografuojant automobilyje rastus pinigus, vairuotojas pasakė „duodu 10 000 jums ir jūs manęs nematėte“. Perspėjo, kad tokie veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau automobilio vairuotojas toliau įkyriai siūlė susitarti. Nuvedus asmenį į tarnybines patalpas, kur sėdėjo L. K., jis žodžiu pasakė, kad duos 20 000, į ką sureagavo L. K., patikindamas vairuotoją, kad už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė. Tuomet asmuo rankomis parodė 30. Po šio vairuotojo veiksmo apie įvykį buvo pranešta užkardos vadovybei (10 t., b. l. 83–88). Analogiškas aplinkybes, kiek jos susijusios su užkardoje nuteistojo Š. Š. atliktais veiksmais, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas L. K.. Jo teigimu, į užkardą atvežtas Š. Š. pasiūlė A. K. 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kyšį žodžiu, į ką jis sureagavo pasiūlydamas liautis, nes tokie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Po to, Š. Š. rankų gestais pasiūlė 30 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kyšį (10 t., b. l. 83–88). Iš tokių A. K. ir L. K. parodymų matyti, kad, atvykęs į užkardą ir bendraudamas su A. K., Š. Š. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė liudytojui E. M. išreikšto susitarimo pobūdį – už piniginį atlygį paleisti Š. Š., patikslinant ir tokio atlygio dydį.

24. Gretinant E. M., A. K. ir L. K. parodymų visumą pastebima ir tai, kad dėl esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių jie sutapo tiek tarpusavyje, tiek atitiko ir patvirtino liudytojo E. M. nurodytas aplinkybes (liudytojas A. K. patvirtino E. M. nurodytas aplinkybes dėl sustabdytos ir patikrintos transporto priemonės, joje rastų pinigų, Š. Š. pasiūlymo susitarti važiuojant į užkardą ir 10 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kyšio pasiūlymo A. K., o L. K. paantrino A. K., jog būdamas užkardoje Š. Š. iš pradžių pasiūlė 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kyšį, o liepus Š. Š. liautis, rankų gestais pasiūlė 30 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kyšį). Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo netikėti tokiais pareigūnų A. K. ir L. K. parodymais ir juos vertina kaip patikimus nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, įrodymus.

25. Gynybos argumentai apie atskiras paminėtų liudytojų parodymų detales apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (pvz. apie kyšio pasiūlymo išraišką žodžiais ar gestais), niekaip nesudaro pagrindo A. K. ar L. K. parodymus vertinti kaip nepatikimus. Sprendžiant Š. Š. kaltės klausimą pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, esminė aplinkybė, kurią būtina nustatyti – ar Š. Š. siūlė pareigūnams piniginį atlygį už neteisėtą jų neveikimą. Tiek A. K., tiek L. K. tvirtai ir aiškiai nurodė, kad Š. Š. siūlė kyšį pareigūnams ne kartą ir įkyriai, be kita ko, vis didindamas siūlomo kyšio sumas, kol, net po kelių įspėjimų dėl už tokius veiksmus gresiančios baudžiamosios atsakomybės, Š. Š. toliau nesiliaujant, apie tokius jo veiksmus buvo pranešta (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadovybei ir Š. Š. buvo sulaikytas. Liudytojai A. K. ir L. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu vienodai paaiškino Š. Š. elgesio siūlant kyšį aplinkybes, o tokio jo elgesio aplinkybių kontekste, kai kyšis buvo siūlomas ne kartą, nesiliaujant ir net įkyriai, pasiūlymo išraiška gestais ir/ar žodžiais dėl apklausų laiko ir konteksto vertintina kaip neesminė. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kiek jie susiję su skirtingose proceso stadijose duotų A. K. ir L. K. parodymų vertinimu, įvardijant tariamą esminį jų prieštaravimą dėl kyšio pasiūlymo būdo – rankų gestais ar žodžiu, atmestini ir kaip hiperbolizuoti ir neturintys reikšmės sprendžiant Š. Š. kaltės klausimą pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.

26. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo spręsti, kad apklausiant liudytoją L. K. buvo pažeisti BPK 183 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Kaip nustatyta BPK 183 straipsnio 3 dalyje, „liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. <...>“. Pagal BPK 179 straipsnio nuostatas „atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. <...> Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. <...> Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. <...>“.

26.1. Paminėtų teisės normų kontekste analizuojant 2020 m. rugpjūčio 17 d. liudytojo A. K. apklausos protokolo turinį matyti, kad jame nurodyti visi privalomi apklausos protokolo rekvizitai – apklausos data (2020 m. rugpjūčio 17 d.) ir vieta ((duomenys neskelbtini)), jos pradžios (14.30) ir pabaigos (15.00) laikas, apklausoje dalyvavę asmenys (vyriausioji tyrėja M. Š., L. K.), protokolas pasirašytas tiek jį surašiusios vyriausios tyrėjos (elektroniniu parašu), tiek ir apklausiamo L. K. (originaliu parašu). Kaip to reikalaujama BPK 183 straipsnio 3 dalyje, L. K. parodymai surašyti pirmu asmeniu, jų turinys aiškus ir abejonių nekelia. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvu, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. liudytojo L. K. apklausos protokolas buvo surašytas į jį perkeliant anksčiau tą pačią dieną apklausto liudytojo A. K. parodymus, nes sugretinus L. K. ir A. K. 2020 m. rugpjūčio 17 d. apklausos protokolų turinį matyti, kad nors dėl dalies aplinkybių jie sutampa, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, jie nėra tapatūs. Skirtingai nei A. K. apklausos protokole, A. K. apklausoje buvo paminėtas Š. Š. vairuoto automobilio valstybinis numeris, kurio L. K. neprisiminė, įvardinta Š. Š. gabenta pinigų suma, užfiksuotos aplinkybės dėl 10 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dydžio Š. Š. kyšio pasiūlymo, kas L. K. apklausos protokole nefiksuota. Be to, L. K. nurodė tolesnius savo veiksmus po to, kai Š. Š. jau buvo sulaikytas – apie įvykį pranešė tiesioginiam savo vadovui S. M., informavo Varėnos pasienio rinktinės budėtoją, kas nepaminėta A. K. apklausoje. Vertinti tokius aptariamų liudytojų parodymus kaip identiškus, net jei kai kurios parodymų detalės sutampa, negalima. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad visi paminėti liudytojai buvo apklausti teisme, parodymus jie davė teisiamuosiuose posėdžiuose betarpiškai dalyvaujant gynybai, jų parodymai jau aptarti ir nekelia jokių abejonių. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neva identiškų liudytojų A. K. ir L. K. apklausų nei liudytojų parodymų teisėtumo, nei nuteistojo kaltės nepaneigia.

27. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija neabejoja liudytojų E. M., A. K. ir L. K. parodymais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas jais vadovavosi pagrįstai. Nuteistojo keliamos versijos nepasitvirtino ir buvo paneigtos. Esant visiems pirmiau aptartiems duomenims, sutikti su apeliaciniame skunde pateikta ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta apelianto versija, kad pareigūnai, vykdami į teismą susitarė dėl duodamų parodymų, atmestina kaip deklaratyvi. Analogiškai vertintini ir nuteistojo teiginiai, jog pasienio pareigūnų patalpose buvo filmuojamas laukas ir vidaus patalpos, todėl filmuota medžiaga, neva turėjusi patvirtinti jo keliamas versijas, privalėjo būti pateikta ir nagrinėjamu atveju. Remiantis E. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, tokio pobūdžio vaizdo fiksavimo kameros jų tarnybinėse patalpose buvo įrengtos maždaug prieš vienerius metus, o nagrinėjamo įvykio metu jų ten nebuvo, pažymėdamas ir tai, kad monitoriai tarnybinėse patalpose (kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, matė Š. Š.) – tai užkardos stebėjimo kameros, kuriose matomas tik transporto priemonių saugojimo aikštelės ir tarnybinės aikštelės vaizdas. Šiuos E. M. parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir L. K..

28. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstos byloje ištirtais įrodymais, kurių visuma įvertinta teisingai, nuteistojo gynybinė versija paneigta liudytojų parodymais ir kitais teisėtai gautais bylos įrodymais, todėl Š. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo atmestini. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepasisakė dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apygardos teismo išvadomis ir neįžvelgdama jokio pagrindo peržiūrėti teismo nuosprendžio šiais klausimais, plačiau dėl to nepasisako.

Dėl V. Š. patirtų atstovavimo išlaidų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procese

29. Nagrinėjamoje byloje V. Š. buvo kaltinama pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, tačiau skundžiamu nuosprendžiu dėl šios nusikalstamos veikos tiek ji, tiek Š. Š. buvo išteisinti, konstatuojant, kad ši nusikalstama veika nebuvo padaryta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nei V. Š., nei Š. Š. šios skundžiamo nuosprendžio dalies neginčija, dėl V. Š. ir Š. Š. išteisinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija pasisakys tik tiek, kiek tai svarbu sprendžiant apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl proceso išlaidų advokatui, kuris gynė išteisintosios interesus dėl jai pareikštų kaltinimų.

30. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išteisintoji V. Š. prašė priteisti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jos patirtas atstovavimo išlaidas už advokato A. Mažeikos jai suteiktas teisines paslaugas, atitinkančias 910 Eur. Pagal byloje pateiktas sąskaitas – faktūras, šios išlaidos susidarė dėl advokato kelionių maršrutu (duomenys neskelbtini) į 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžius ir dalyvavimo juose, advokato konsultacijos, pasirengimo baigiamosioms kalboms ir pasirengimo 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžiui (10 t. b. l. 144, 146, 148). Apygardos teismas šį išteisintosios prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad išteisinamasis nuosprendis V. Š. ir Š. Š. atžvilgiu buvo priimtas tik dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusios BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcijos, kuria buvo padidintas MGL dydis, nuo kurio asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė, kad tokiu atveju, be kita ko, nenustačius jokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, valstybei būtų užkraunama reikšminga finansinė našta ir dėl to neproporcingai apribota galimybė įgyvendinti konstitucinę pareigą efektyviai išaiškinti nusikalstamas veikas, nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu V. Š. gynėjas nesutinka ir prašo priteisti V. Š. jos objektyviai patirtas ir pagrįstas 910 Eur atstovavimo išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad apygardos teismo sprendimas nepriteisti V. Š. prašomų atstovavimo išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas yra teisingas, nors tokio sprendimo argumentai, akcentuojant valstybės institucijų elgesio teisėtumą, patys savaime nepaneigia išteisintojo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą.

32. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime taip pat pažymėta, kad iš paminėtų Konstitucijos straipsnių bei konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

33. Siekiant įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, buvo priimti BPK pakeitimai ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka“. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas.

34. Detalesni ir/ar kiti specifiniai reikalavimai, sprendžiant klausimą dėl išteisintajam priteistinų atstovavimo išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas, BPK 106 straipsnio 3 dalyje nėra numatyti, todėl apygardos teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, o V. Š. buvo išteisinta tik dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, patys savaime nesudaro pagrindo atmesti išteisintosios prašymą dėl jos patirtų išlaidų už gynėjo suteiktas teisines paslaugas.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant V. Š. pateikto prašymo pagrįstumą, visų pirma būtina įvertinti tiek jau minėtoje konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek ir BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodytą ir teismų diskrecijai paliktą patirtų proceso išlaidų būtinumo ir pagrįstumo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams sulaikius Š. Š. Lenkijos – Lietuvos pasienio ruože, jam priklausančiu automobiliu gabenant nedeklaruotus pinigus, neturint jokių jų pagrindimo dokumentų ir dėl to (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnams siūlant kyšį, t. y. dėl Š. Š. neteisėtų veiksmų. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Š. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (3 t., b. l. 154–156). Atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, Š. Š. gynė advokatas Tomas Liutauras Petkauskas (4 t., b. l. 87), o 2021 m. rugpjūčio 11 d. jį pakeitė advokatas A. Mažeika, informuodamas, kad jis sudarė susitarimą ikiteisminio tyrimo metu ginti Š. Š., pateikdamas ir šį susitarimą patvirtinantį advokato orderį (3 t., b. l. 189, 190).

36. Šiame dėl neteisėtų Š. Š. veiksmų pradėtame baudžiamajame procese V. Š. pirmą kartą buvo apklausta kaip liudytoja 2020 m. spalio 13 d. Šioje apklausoje V. Š. gynėjas nedalyvavo, apklausa truko vos 18 min., duoti išsamius parodymus šios apklausos metu V. Š. atsisakė. Papildomai ji kaip liudytoja buvo apklausta 2021 m. lapkričio 5 d. Minėtos apklausos metu ji pasinaudojo teise neduoti parodymų ir neatsakyti į klausimus prieš savo šeimos narį – sutuoktinį Š. Š.. Ši apklausa užtruko vos vieną minutę, apklausoje dalyvavo tik tyrėja M. Š. ir V. Š.. Nei advokatas A. Mažeika, kuris tuo metu jau gynė išteisintosios vyrą nuteistąjį Š. Š. ir kurio suteiktos paslaugos yra apmokėtos prašomomis priteisti išlaidomis, nei joks kitas advokatas apklausoje nedalyvavo (3 t., b. l. 108, 112, 113).

37. Advokatas A. Mažeika kaip išteisintosios gynėjas į procesą įstojo tik 2022 m. birželio 7 d. (3 t., b. l. 132) Tačiau jau iki tol V. Š. savarankiškai teikė įvairius skundus dėl Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų veiksmų sulaikant šeimos pinigus ir atliekant jos vyro baudžiamąjį persekiojimą (3 t., b. l. 115, 119, 4 t., b. l. 167–168). Įtarimai pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį V. Š. buvo pareikšti tik 2022 m. birželio 7 d., praėjus metams ir devyniems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (jos vyro atžvilgiu dėl papirkimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo) ir jau po 2022 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados dėl Š. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (12.30) AU22-13 įvertinimo (3 t., b. l. 133–134). Sprendžiant išteisintosios patirtų proceso išlaidų būtinumo ir pagrįstumo klausimą pastebėtina ir tai, kad advokatas A. Mažeika jau pirmųjų procesinių veiksmų su išteisintąja metu žinojo jos gynybai aktualias bylos aplinkybes (tiek, kiek jam buvo leista), o jo teisinės paslaugos ir gynybos apimtis, ginant išteisintąją, sutapo su jos vyro gynyba, tačiau buvo siauresnė, nes nuteistasis Š. Š., be kaltinimų dėl neteisėto praturtėjimo, buvo kaltinamas ir dėl papirkimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas A. Mažeika tik išteisintosios interesus apimančias teisines paslaugas suteikė tik apklausiant V. Š. įtariamąja (advokatas dalyvavo įtariamosios V. Š. apklausoje, tačiau ši apklausa truko vos 15 minučių, jos metu jokių išsamių parodymų apie jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimo padarymo aplinkybes V. Š. nenurodė, akcentuodama tik tai, ką nurodė ir jos vyras, t. y. kad paminėtoje specialisto išvadoje atlikti jos šeimos pajamų ir turto paskaičiavimai yra netikslūs (3 t., b. l. 135).

38. Tiek jau minėti, tiek ir kiti bylos duomenys apie tolesnę proceso eigą (įskaitant ir bylos teisminį nagrinėjimą), teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad jokie papildomi ir esminiai advokato A. Mažeikos veiksmai ir suteiktos paslaugos, vykdant išimtinai vien tik V. Š. gynybą, byloje iš esmės nebuvo vykdomi. Jie, nagrinėjamoje situacijoje įvertinus Š. Š. pareikštų įtarimų pobūdį ir platesnę jų apimtį, nebuvo būtini. Visi advokato A. Mažeikos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atlikti procesiniai veiksmai buvo pradėti atlikti ir tęsti bei būtini iš esmės vykdant Š. Š. gynybą, kuris, nepaisant jo išteisinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, vis tik buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.

39. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro tiek atidžiai įvertinusi visas advokato A. Mažeikos sąskaitas ir gynybos išlaidas sudarančias konkrečias paslaugas, detalizuotas šios nutarties 30 pastraipoje, tiek įvertinusi visą bylos medžiagą ir konkrečius advokato dalyvavimo procese aspektus, aiškiai rodančius, kad realiai advokato dalyvavimas neišvengiamai ir neginčijamai buvo būtinas pirmiausia ne išteisintajai, o jos vyrui nuteistajam Š. Š.. Tą iliustruoja ir 2023 m. balandžio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolas, aiškiai rodantis, kad visa gynyba buvo nukreipta į nuteistąjį (teisiamojo posėdžio metu teisėjui pasiteiravus, ar bus prašymų tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą, advokatas A. Mažeika, pateikdamas pasiūlymus dėl posėdžio tvarkos, nurodė, kad pirmiausia būtų tikslinga apklausti Š. Š. dėl neteisėto praturtėjimo, vėliau apklausti specialistą ir vėliau pereiti prie kyšio siūlymo taip arba nesureikšminant, arba pamirštant, jog procese kaltinimai pareikšti ir išteisintajai (apie V. Š. ir jos apklausą gynėjas pasisakė tik po teismo priminimo, t. y. teisėjui pasiteiravus, ar nereikėtų apklausti V. Š., advokatas nurodė, kad „tai galima ir ją apklausti“ (10 t., b. l. 95–106)). Išteisintosios gynybos būtinumo aspektu pastebėtina ir tai, jog išteisintosios gynėjo baigiamojoje kalboje, išsakytoje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, advokatas A. Mažeika akcentavo tik Š. Š. nepagrįstai pareikštus kaltinimus, apie V. Š. užsimindamas tik vieną kartą bendrame kontekste su Š. Š. (10 t., b. l. 150–156). Visa tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju advokato A. Mažeikos gynyba byloje buvo nukreipta ne į V. Š., bet į jos sutuoktinį Š. Š. ir jokių papildomas išlaidas pagrindžiančių veiksmų iš advokato A. Mažeikos nereikalavo.

40. Vis tik, nepaisant šių aplinkybių, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Š. Š., be kita ko, kaltintas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, prašė jam priteisti 945 Eur atstovavimo išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas, o pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, kaip ir jos sutuoktinis, išteisinta V. Š. – vos 35 Eur mažesnio dydžio, t. y. 910 Eur, atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl proceso išlaidų yra aiškiai dirbtinis (pvz. lyginant gynėjo sąskaitas nuteistajam ir išteisintajai pastebėtina, kad visos vykimo į teismą išlaidos nurodytos tik išteisintajai išrašytose sąskaitose ir nenurodytos sąskaitose, išrašytose nuteistajam (t. 10, b. l. 139–142, 144–149)). Visų minėtų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinusi BPK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias proceso dalyvis gali, bet neprivalo pasikviesti pageidaujamą gynėją (jokių būtiną V. Š. gynėjo dalyvavimą baudžiamajame procese patvirtinančių aplinkybių, nustatytų ir BPK 51 straipsnio 1 dalyje, nėra), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje konkrečioje situacijoje sprendimas netenkinti prašymo dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo buvo pagrįstas ir teisingas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismo išvada yra sąlygota tik šios konkrečios bylos ir konkrečių gynybos aspektų kontekste (išteisintoji buvo kaltinta kartu su savo sutuoktiniu, kuris, be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas; tas pats advokatas, kaip išteisintosios gynėjas, į procesą įstojo vėliau, nei gindamas nuteistąjį; jokie savarankiški gynybos veiksmai ginant išteisintąją nebuvo būtini ir pan.).

42. Išteisintosios V. Š. ir nuteistojo Š. Š. gynėjas advokatas A. Mažeika apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 210 Eur dydžio atstovavimo išlaidas už V. Š. suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir 350 Eur – už Š. Š. suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus – 2023 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitas faktūras Nr. 923 ir 925 bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl proceso išlaidų priteisimo išteisintajam taikytinos ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-153-696/2015, Nr. 2K-143-696/2017 ir kt.). Nagrinėjamoje situacijoje byla buvo nagrinėjama pagal išteisintosios V. Š. ir nuteistojo Š. Š. gynėjo apeliacinius skundus, kuriuose reiškiami reikalavimai, kaip jau minėta, pripažinti nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tenkinti ir prašymų dėl proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išteisintosios V. Š. ir nuteistojo Š. Š. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus atmesti.