- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2068-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03216-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 18“
- Atsakovas
- H. B., S. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 18“ ir atsakovų H. B., S. B. bei V. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 18“ ieškinį atsakovams S. B., V. B. ir H. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius jų naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini): 1) 1 metro atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sienos išmontuoti (nugriauti) metalinius stulpus, įbetonuotus į betoninę atraminę sienelę, skiriančią žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio, ir ant šių metalinių stulpų sumontuotą segmentinę metalo tinklo tvorą; žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio skiriančią betoninę atraminę sienelę sužeminti (nugriauti) 70 centimetrų nuo jos viršaus, o tą dalį, kurios aukštis nesiekia 70 centimetrų, nugriauti iki žemės paviršiaus; žemės sklype (duomenys neskelbtini), nukasti išlyginamąjį žemių sluoksnį, suformuojant nuolydį iki aukščio, kuris susidarys sužeminus (nugriovus) betoninę atraminę sienelę; užtaisyti (užaklinti) betoninės atraminės sienelės apačioje esančią ertmę lietaus nuotekų ištekėjimui; 2) pašalinti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos į gruntą įkastus plastikinį lietaus nuotekų surinkimo vamzdį ir plastikinį lietaus nuotekų surinkimo trapą; įrengti (pratęsti) betoninį lietaus nuotekų surinkimo lataką nuo tarpo tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mūrinio priestato ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jį įrengiant (pratęsiant) išilgai 1 metro pločiu nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos iki sužemintos (nugriautos) betoninės atraminės sienelės, skiriančios žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio; įrengto (pratęsto) betoninio lietaus nuotekų surinkimo latako pabaigoje, ties sužeminta (nugriauta) betonine atramine sienele, skiriančia žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio, ne mažesniu, kaip 50 centimetrų atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos įrengti 20 centimetrų skersmens lietaus nuotekų surinkimo trapą, iš jo nuotekas 20 centimetrų diametro vamzdžiu po sužeminta (nugriauta) betonine atramine sienele ir (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu nuvedant į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį; 3) atsakovams per teismo sprendime nurodytą terminą savavališkos statybos padarinių nepašalinus, leisti juos pašalinti ieškovei, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
3. Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
4. Ieškovė ir atsakovai pateikė teismui tvirtinti civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį, nurodydami, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ ir atsakovų S. B., H. B. ir V. B. 2021 m. spalio 14 d. sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą Nr. e2-828-584/2021 nutraukė, priteisė iš ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ atsakovams S. B., V. B. po 312,50 Eur ir H. B. 509,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ 48,39 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas gavo šalių prašymą dėl taikos sutarties civilinėje byloje patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Susipažinęs su taikos sutarties turiniu, teismas konstatavo, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, taikos sutartyje nurodyta, kad šalims yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, todėl sprendė, kad taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina, ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 56,25 Eur (75 Eur x 75 % = 56,25 Eur) (CPK 42 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 294 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. Todėl kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 94 straipsnio 2 dalis taikoma, pirma, kai šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, antra, kai šalys sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-274-1075/2019). Ginčo atveju, taikos sutartyje šalims geruoju neišsprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šis taikos sutartimi paliktas spręsti teismui (2021 m. spalio 14 d. taikos sutarties 5 punktas).
8. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
Atsiliepimas
9. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų procesinis elgesys laikytinas tinkamu, šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovė (mirusi), gavusi ieškinį, pateikė atsiliepimą, šalys pateikė dubliką, tripliką. Tiek ieškovė, tiek atsakovai dėjo visas pastangas, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, dalyvavo mediacijos procese, bylos nagrinėjimo metu buvo pasiektas taikus susitarimas ir ginčo šalys pasirašė taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad ieškovė už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė T. B. (mirusi) už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2 000 Eur, atsakovas H. B. už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 60,50 už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Šalims sudarius taikos sutartį, teismas, vertindamas jos turinį nustato, jog ieškovės reikalavimų tenkinta 25 procentai, o pagal atsakovų atsiliepimo argumentus 75 procentai. Todėl teismas sprendė, kad atsakovams S. B., V. B. ir H. B. turėtų būti priteista 1 500 Eur išlaidų (iš sumokėtų 2 000 Eur iki T. B. mirties), t.y. kiekvienam po 500 Eur. Apsprendžiant priteistinų ieškovės išlaidų dydį, iš atsakovų turėtų būti priteista 562,50 Eur, t.y. po 187,50 Eur iš kiekvieno. Atsižvelgus į tai, kad reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra priešpriešiniai, teismas sprendė, kad atliktinas įskaitymas ir atsakovams iš ieškovės priteistina po 312,50 Eur kiekvienam. H. B. byloje turėjo savo atstovą, todėl patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 60,50 už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 759,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei 562,50 Eur, atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 196,88 Eur.
11. Teismas nustatė, kad 10,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Įvertinęs priteistinas šių išlaidų dalis, teismas sprendė, kad iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 7,86 Eur, tačiau minėtą sumą išskaičius į grąžintiną žyminį mokestį, ieškovei grąžintina 48,39 Eur. Iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistos, nes mažesnės už minimalias.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta iš ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 18“ priteisti atsakovams S. B. ir V. B. po 312,50 Eur ir H. B. 509,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio reikalavimų, dėl kurių taikaus išsprendimo buvo susitarta vienos ar kitos šalies naudai, mastą ir proporcijas, taip pat nepagrįstai paskirstė dalį atsakovo H. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginti ieškovė neprivalėjo.
12.2. Ieškovė ieškiniu reiškė tokius reikalavimus: 1) nugriauti tvorą 1 metro atstumu nuo daugiabučio namo sienos; 2) sužeminti betoninę atraminę sienelę 70 cm; 3) nukasti išlyginamąjį žemių sluoksnį suformuojant nuolydį; 4) užtaisyti ertmę lietaus nuotekų ištekėjimui; 5) pertvarkyti lietaus nuotekų surinkimo sistemą. Taikos sutartimi šalys atitinkamai susitarė: 1) vietoj tvoros nugriovimo 1 metro atstumu nuo daugiabučio namo sienos atsakovai įsipareigojo įrengti varčią, kas iš esmės prilygintina šio ieškinio reikalavimo patenkinimui, nes buvo pasiektas ieškovo norimas rezultatas patekti iki daugiabučio namo sienos (taikos sutarties 2 p.); 2) nuo reikalavimo sužeminti betoninę atraminę sienelę 70 cm ieškovas atsisakė, kas prilygintina šio ieškinio reikalavimo atmetimui (taikos sutarties 1 p.); 3) nuo reikalavimo nukasti išlyginamąjį žemių sluoksnį suformuojant nuolydį ieškovas atsisakė, kas prilygintina šio ieškinio reikalavimo atmetimui (taikos sutarties 1 p.); 4) reikalavimą užtaisyti ertmę lietaus nuotekų ištekėjimui atsakovai įvykdė (taikos sutarties 3 p.); 5) nors dėl reikalavimo pertvarkyti lietaus nuotekų sistemą susitarta, kad ją pertvarkys ieškovas savo sąskaita, įvertinus, kad ji yra atsakovų žemės sklype, be to, atsakovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ji įrengta teisėtai ir dėl jos pertvarkymo nesutinka, darytina išvada, kad tokiu būdu taikos sutartimi pasiektas tarp šalių kompromisas vertintinas kaip dalinis šio ieškinio reikalavimo patenkinimas (taikos sutarties 4 p.). Apibendrinus, taikos sutartimi pasiektas rezultatas prilygintinas kaip dviejų ieškinio reikalavimų patenkinimas (1, 4 p.), dviejų ieškinio reikalavimų atmetimas (2, 3 p.) ir vieno ieškinio reikalavimo tenkinimas iš dalies (5 p.). Todėl taikos sutarties sąlygų pagrindu iš esmės susitarta dėl 50 proc. ieškiniu reikštų reikalavimo patenkinimo ir likusių 50 proc. atmetimo. Taigi, atlikus šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, nei vienai iš šalių neturėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
12.3. Atsakovų pusės turėtos bylinėjimosi išlaidos viršija ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo H. B. turėtų papildomų advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios neturėtų būti priteisiamos iš ieškovės. Mirus pradinei atsakovei T. B., į bylą įstojusio papildomo advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su susipažinimu su byla ir konsultacijomis (kas jau buvo padaryta kitos advokatės iki naujo advokato įstojimo), negali būti priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš priešingos šalies. Be to su H. B. atstovaujančiu advokatu nei viename teismo posėdyje byla iš esmės nebuvo nagrinėjama, o buvo sudaryta taikos sutartis. Todėl tik dalis išlaidų nuo 1 000 Eur sumos, apimanti dalyvavimą mediacijos procese ir atstovavimą teisme bylos nenagrinėjant iš esmės, galėtų būti priskirta prie bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš priešingos šalies. Tokia suma, įskaitant 60,50 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, be kita ko, nesusijusį su byloje nagrinėjamais klausimais, neturėtų viršyti 250 Eur. Įvertinus tai, atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršytų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nei vienos iš šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos iš kitos šalies.
Atsiliepimas
13. Atsakovas H. B. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė atskirajame skunde neteisingai nurodo taikos sutartimi patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas. Taikos sutarties tekstas įrodo, kad ieškovė pripažįsta, jog jos reikalavimai yra nepagrįsti. Taikos sutarties pirmame punkte ieškovė pripažino, kad atsakovų betoninė atraminė sienelė, skirianti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio, ir tvora ant jos įrengtos teisėtai ir ieškovė dėl to daugiau pretenzijų atsakovams nereikš. Montažinė klojinių montavimo skylė sienutės apačioje irgi įrengta teisėtai. Servitutas aptarnauti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), nenustatytas, todėl atsakovų geranoriškas skylės atraminėje sienelėje užtaisymas ir sutikimas metalinėje tvoroje įrengti 1 m. varstomą varčią, negali būti pripažintas ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimu. Taikos sutartyje ieškovė pripažįsta, kad visus darbus, įvardintus ieškinio reikalavimo antroje dalyje, įsipareigoja atlikti pati savo lėšomis pagal jos pačios parengtą brėžinį Nr. 0223-01-TPD-SP-B.02, nors ieškinyje siekė atsakovus įpareigoti tai padaryti.
13.2. Ieškovė nepagrįstai sumenkina atsakovo H. B. advokato vaidmenį byloje, nes atsakovo advokatas aktyviai dalyvavo taikinant šalis, parengė kelis taikos sutarties variantus, lankėsi ginčo objekte. Taigi, atsakovo H. B. išlaidos advokato pagalbai turi būti atlygintos. Būtent ieškovės iniciatyva bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikta spręsti teismui.
Atsiliepimas
14. Atsakovai S. B. ir V. B. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti atsakovų S. B., V. B. bei H. B. atskirąjį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovė atskirajame skunde neteisingai nurodo taikos sutartimi patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas. Ieškovei taikos sutartimi pripažinus, kad atsakovų betoninė atraminė sienelė, skirianti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio, ir tvora ant jos įrengtos teisėtai ir ieškovė dėl to daugiau pretenzijų atsakovams nereikš, ieškovė iš esmės pripažino savo ieškinio nepagrįstumą. Taikos sutarties 2-ame punkte nurodytą ieškinio reikalavimą atsakovai sutiko atlikti savo sąskaita tik todėl, kad baigtųsi visi ginčai su ieškove, kuri atsakovams yra užvedusi dvi civilines bylas ir dvi administracine bylas. Be to, pripažinus betoninės atraminės sienutės teisėtumą, ieškovė pati negalėtų atlikti jokių šio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio ardymo ar montavimo darbų. Taigi, pirmas ieškinio reikalavimas buvo visiškai nepagrįstais ir už jį bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovų.
14.2. Antrasis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl lietaus nuotekų sistemos taip pat buvo nepagrįstas, nes ieškovė vykdė savo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), renovaciją pagal savo užsakymu parengtą projektą, kuriame buvo numatyta lietaus nuotekų sistemos įrengimas. Todėl tai, ką ieškovė turėjo įsirengti pati savo lėšomis negali būti laikoma kaip taikos sutartyje pasiektas kompromisas dėl antrojo ieškinio reikalavimo. Taikos sutartimi atsakovai nėra įpareigoti atlikti jokių ieškinio reikalavimuose nurodytų darbų ir tai turėjo būti įvertinta sprendžiant tarp šalių išlaidų priteisimo klausimą.
15. Atskirajame skunde atsakovai S. B., V. B. ir H. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovams S. B., V. B., H. B. kiekvienam po 666,67 Eur ir 1 060,50 Eur H. B. bylinėjimosi išlaidų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijų šalims sudarius taikos sutartį. Iš teismo patvirtinto taikos sutarties teksto akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai, susiję su atraminės sienelės ir ant jos pastatytos segmentinės metalo tinklo tvoros nugriovimu/išmontavimu, kurios šiuo metu priklauso atsakovams, visiškai nepagrįsti. Atsakovai sutiko savo lėšomis įrengti varstomą metalo tinklo dalį tik dėl to, kad išvengti tolimesnių ginčų su ieškove ir apsaugoti savo nuosavybę, nes ieškovė jos nesaugotų. Atsakovai montažinę skylę betoninėje atraminėje sienutėje taip pat užtaisė dėl to, kad ši sienutė yra atsakovų turtas ir tik atsakovai turi teisę tvarkyti savo turtą.
15.2. Antrasis ieškinio reikalavimas buvo susijęs su įpareigojimu atsakovams įrengti ieškovei lietaus nuotekų sistemą, tačiau taikos sutartimi ieškovė šiuos darbus įsipareigojo atlikti pati pagal jos pačios parengtą brėžinį Nr. 0223-01-TPD-SP-B.02. Šis brėžinys susijęs su ieškovės jau atlikta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), renovacija. Ieškovė, renovacijos metu atlikdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos apšiltinimą, pati nevykdė savo pačios brėžinio Nr. 0223-01-TPD-SP-B.02 ir būtent šioje taikos sutartyje atsakovai sutiko, kad ieškovė atliktų visus darbus, kurie ir buvo numatyti jos parengtame renovacijos projekte.
15.3. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog šioje byloje buvo pateikti visiškai nepagrįsti ieškovės reikalavimai. Dėl šių priežasčių atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti atlygintos visiškai, o ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti atlygintos.
Atsiliepimas
16. Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atsakovų atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovai atskirajame skunde iš savo pusės analizuoja priežastis, dėl kurių jie sutiko vietoj tvoros nugriovimo 1 metro atstumu nuo sienos įrengti varčią, taip pat teikia vertinimus, kodėl jie nusprendė ją įrengti, tačiau visa tai neturi įtakos taikos sutartyje įtvirtinam rezultatui ir nuo jo priklausančiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Visos taikos sutarties sąlygos yra bendrų šalių tarpusavio nuolaidų rezultatu, todėl absoliučiai atribotas jų vertinimas nebūtų teisingu, juo labiau, kad taikos sutarties sąlygose nėra akivaizdžios nei byloje reikštų ieškinio reikalavimų, nei teiktų atsikirtimų į juos persvaros.
16.2. Taikos sutartyje įrašas, kad ieškovas sutinka, jog atsakovų betoninė atraminė sienelė ir tvora ant jos pastatyti teisėtai, padarytas atsakovų pageidavimu, neturintis nieko bendra su ieškinio reikalavimų atsisakymu, nes ieškovas neprašė nugriauti visos tvoros, o tik jos dalį 1 metro atstumu nuo sienos. Taip pat atsakovai užtaisė ertmę betoninėje atraminėje sienelėje, nes ieškovas prašė ieškiniu, nurodydamas, kad per ją leidžiamos lietaus nuotekos plauna ieškovo administruojamą daugiabutį namą. Nors atskirajame skunde atsakovai šią ertmę jau vadina montažine skyle, tačiau tai nekeičia to, kad šis ieškinio reikalavimas atsakovų įvykdytas, nuo ko ir priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
16.3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad lietaus nuotekų sistemos darbus jau pateikdamas ieškinį turėjo atlikti pats ieškovas. Ginčas dėl šio ieškinio reikalavimo vyko ne dėl to, kas šiuos darbus turėtų atlikti, o tai, ar atsakovų žemės sklype esantys lietaus nuotekų tinklai jų buvo įrengti teisėtai. Atsakovai nurodė, kad šie darbai buvo atlikti teisėtai ir lietaus nuotekų sistemos pertvarkyti nereikia. Todėl atsakovams sutikus, kad šie darbai turi būti atlikti, o ieškovui sutikus juos atlikti savo sąskaita, dėl šio ieškinio reikalavimo išsprendimo tarp šalių susitarta iš dalies vienos, iš dalies kitos šalies naudai. Ir būtent tai turi reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Todėl ta aplinkybė, kad taikos sutartyje buvo numatyta šį ieškinio reikalavimą išspręsti įrengiant lietaus nuotekų sistemą pagal ieškovės parengtą brėžinį neturi teisinės reikšmės skirstant bylinėjimosi išlaidas, nes būtent toks lietaus nuotekų sistemos įrengimas tenkino bylos šalis sudarant taikos sutartį dėl minėto ieškinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šalims sudarius taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Tiek ieškovės tiek atsakovų atskirieji skundai iš esmės grindžiami tomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, šalims sudarius taikos sutartį, dėl ko netinkamomis proporcijomis paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. CPK 94 straipsnio 1 dalies norma numato, kad nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodyta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, ir lemiamą reikšmę turi šalių procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo priimtas, nes šalys ginčą išsprendė abipusių nuolaidų būdu sudarydamos taikos sutartį. Todėl sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad jokios teisinės reikšmės neturi taikos sutartimi patenkintų ar nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalis, nes lemiamą reikšmę turi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šiuo atžvilgiu, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė taikytiną teisės normą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui spręsti, tačiau vertindamas patenkintų ir nepatenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas pagal šalių sudarytą taikos sutartį, netinkamai motyvavo byloje priimtą procesinį sprendimą paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl ir visi atskirųjų skundų argumentai, susiję su patenkintų ar nepatenkintų ieškinio reikalavimų vertinimu sudarius taikos sutartį, nenagrinėtini kaip neturintys teisinės reikšmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, pažymi, kad iš ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškovė įgyvendindama teisę kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iš esmės siekė įvykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) renovaciją ir pašalinti kliūtis, kurios trukdė efektyviam daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos procesui. Vienas iš būtinų darbų – lietaus nuotekų sistemos atnaujinimas arba įrengimas. Tuo tikslu ieškovė suformavo ieškinio reikalavimus dėl esamos lietaus nuotekų sistemos atnaujinimo, įpareigojant atsakovus tai atlikti ieškovės pageidaujamu būdu, taip pat ir išardant dalį atsakovams nuosavybės teise priklausančio objekto – betoninės atraminės sienutės. Taikos sutartimi bylos šalys susitarė dėl minimalaus poveikio atsakovams priklausančiam objektui. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė ieškiniu galėjo reikšti ir mažesnės apimties reikalavimus reikalingam tikslui – lietaus nuotekų sistemos, aptarnaujančios daugiabutį namą, įrengimui - pasiekti.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų procesinis elgesys laikytinas tinkamu, šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi pareikštų ieškinio reikalavimų tikslingumo vertinimas. Nustačius, kad ieškovas savo tikslus bei teisėtus interesus galėjo įgyvendinti reikšdamas ir mažesnės apimties reikalavimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atlygintina ketvirtadalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir trys ketvirtadaliai atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes nepaneigta galimybė, jog šalys būtų galėjusios susitarti ir greičiau dėl abipusiai priimtino rezultato ieškovei reiškiant mažesnės apimties reikalavimus. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai motyvavo parinktas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcijas, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą.
23. Nepagrįstas ir tas ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad atsakovo H. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai turėtų būti mažinamos, nes pradinės atsakovės T. B. advokatė jau buvo susipažinusi su byla ir atlikusi kitus pasiruošimo bylai veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poreikį atsakovui H. B. tapti bylos šalimi lėmė objektyvi aplinkybė – pradinės atsakovės, atsakovo H. B. motinos, mirtis. Dėl šių priežasčių H. B. perėmė procesines teises ir pareigas, todėl galėjo jas įgyvendinti naudodamasis jam CPK numatytomis teisėmis, taip pat ir teise turėti savo atstovą. Naujai į bylą įsitraukęs atstovas negali perimti ankstesnio atstovo sukauptų žinių apie bylą, būtinas asmeninis pasirengimas, todėl objektyvios aplinkybės, nulėmusios būtinybę atsakovui H. B. tapti bylos šalimi ir naudotis atstovo pagalba, negali būti laikomos kliūtimi nevertinti dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų vien dėl to, kad pradinę atsakovę byloje atstovavo kitas advokatas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis patikslinus jos motyvus paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atmetus šalių atskiruosius skundus, turi būti išspręstas jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimus į atskiruosius skundus atlyginimo klausimas. Įrodymus, pagrindžiančius savo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą rengimą, pateikė tik atsakovai S. B. ir V. B.. Atsakovai pateikdami atsiliepimą į ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ atskirąjį skundą nurodė, kad išlaidos advokato pagalbai sudaro 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija galimo priteisti maksimalaus įkainio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), taip pat įvertinęs tinkamą šalių procesinį elgesį ir parengto procesinio dokumento kokybę, sprendžia, jog atsakovams iš ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ priteistina 150 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, t. y. kiekvienam po 75 Eur atsižvelgiant į atsakovų atstovės prašymą (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 18“, juridinio asmens kodas 301733567, atsakovams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.