Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., gimusi (duomenys neskelbtini) Utenoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, našlė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. 2024 m. kovo 22 d., apie 16.11 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jos kraujyje yra 2,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios N. P. kaltė vairavus motorinę transporto priemonę būnant neblaiviai, kai jai nustatytas didesnis, nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Vis dėlto, teismo vertinimu, neblaivumo laipsnis – 3,87 promilės, N. P. inkriminuotas nesilaikant teisės principo, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, reikalavimų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamosios N. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl iš N. P. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jai inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą nenumatyta, nagrinėjamu atveju tai persipina su administracine atsakomybe, todėl atitinkama aplinkybė iš N. P. pareikšto kaltinimo taip pat šalintina.

A. P. prašo perduoti N. P. jo atsakomybei pagal laidavimą.

N. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą; pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką; atlygino Vilniaus miesto savivaldybei dėl jai priklausančios vaikų žaidimų aikštelės įrangos apgadinimo padarytą 792,55 Eur žalą. N. P. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą; nežiūrint senatvės pensijos amžiaus ir sveikatos problemų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, darbe apibūdinama teigiamai, neteista, per pastaruosius penkerius metus du kartus bausta administracine tvarka, už nusižengimus, susijusius su transportu – įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarytą 2019 m. lapkričio 3 d., ir kelio ženklų (rezervuota stovėjimo vieta ir galiojimo zona į abi puses) reikalavimų nesilaikymą, padarytą 2023 m. birželio 6 d., kurie nėra šiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo. Visa tai N. P. asmenybę, jos elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo apibūdina visumoje teigiamai ir leidžia daryti išvadą apie daugiau atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, todėl yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

A. P. yra įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą, dirba darbininku, darbe apibūdinamas teigiamai, neteistas, per pastaruosius penkerius metus tris kartus baustas administracine tvarka, už nusižengimus, susijusius su transportu, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 19 d., paskirtas baudas sumokėjo. Visa tai A. P. asmenybę taip pat apibūdina iš esmės teigiamai. A. P. yra N. P. sūnus, jie gyvena kartu, tarpusavio ryšį apibūdino, kaip tamprų, palaikantį. A. P., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į N. P. poelgį, kita vertus, akcentavo norą ir pastangas jai padėti, kad tai daugiau nepasikartotų. Savo ketinimus A. P. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą. A. P. yra brandaus amžiaus, turintys pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų N. P. daryti teigiamą įtaką. N. P. patikino įsiklausanti, vertinanti A. P. nuomonę. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl N. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją A. P. atsakomybei pagal laidavimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis); prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą; atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato; užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos (5 dalis).

A. P. įsipareigojo įmokėti užstatą, prašo jo dydį nustatyti iki 1 000 Eur, tai argumentuoja pareiga išlaikyti vaikus, o prokurorė prašo užstato dydį nustatyti iki 3 000 Eur, tai argumentuoja dideliu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ar be, skirtingai, didesnę reikšmę turi ne padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kurį akcentuoja prokurorė, o atsitiktinis jos pobūdis ir visumoje teigiamas N. P. asmenybės vertinimas, nes užstatas yra ne jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaina, o garantija. Be to, įsipareigojimas įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą yra aplinkybė, rodanti A. P. ketinimų rimtumą ir patvirtinanti jo tinkamumą būti laiduotoju. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. P. atleistina be užstato.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas); turto konfiskavimas (7 punktas).

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikoma šio kodekso uždraustos veikos priemonė (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis); kai konfiskuotiną turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis).

Prokurorė prašo N. P. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą, tai argumentuoja dideliu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu. N. P. ir jos gynėjas prašo uždraudimo naudotis specialia teise neskirti arba nustatyti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, taip pat neskirti turto konfiskavimo – vietoje šios baudžiamojo poveikio priemonės skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tai argumentuoja teigiamu N. P. asmenybės vertinimu, tuo, kad teisė vairuoti ir transporto priemonė jai reikalinga dėl judumo ir kitų sveikatos problemų bei darbo, didele automobilio verte.

Pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Teismo vertinimu, analogiškas aiškinimas tinkamas sprendžiant ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo klausimą, nes šiuo aspektu tarp jų nėra skirtumo. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Byloje esantys medicininiai dokumentai pagrindžia, kad N. P. turi sveikatos problemų dėl kojos, į teisiamąjį posėdį ji atvyko su ramentais. Kita vertus, iš šių dokumentų taip pat matyti, kad neseniai N. P. atlikta kojos operacija, gydymas dar nebaigtas, todėl pagal dabartinę padėtį spręsti apie šią N. P. sveikatos problemą, jos judumą ateityje negalima. Kitos N. P. sveikatos problemos su tuo iš esmės nesusijusios, todėl didesnės reikšmės sprendžiamu klausimu neturi. Paminėtina ir tai, kad sostinėje yra išvystytas susiekimas viešuoju transportu, įskaitant pavežimo paslaugas, todėl N. P. poreikiai gali būti lengvai užtikrinti.

Kalbant apie teisės vairuoti ir transporto priemonės reikalingumą darbui, N. P. apklausiama teisme parodė, kad jai dažnai darbo reikalais tenka vykti į kitus miestus. Kita vertus, vien tai, kad BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, 2K-207-139/2016, 2K-252-677/2015). Teismo vertinimu, analogiškas aiškinimas tinkamas tiek nagrinėjamai nusikalstamai veikai, tiek sprendžiant ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimą, skyrimo klausimą, nes šiuo aspektu tarp jų taip pat nėra skirtumo. Kartu pastebėtina, kad N. P. yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, be to, sostinėje galima rasti daug kitų darbų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu, todėl jos siekis išlaikyti konkrečią darbo vietą sprendžiamu klausimu nėra lemiantis.

Bendrai pažymėtina, kad bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2023, 2K-283-942/2020, 2K-114-628/2019).

Sutiktina, kad automobilio vertė didelė, VšĮ „Emprekis“ duomenimis sudaro 18 930 Eur, tačiau turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 15 punktas). Kaip alternatyvą turto konfiskavimui gynyba prašo N. P. skirti 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pagrindu nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos tikslas – užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą, todėl prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra nesusijusi su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu. Kita vertus, tai galima vertinti kaip prašymą konfiskuojant turtą vietoje automobilio paėmimo valstybės nuosavybėn išieškoti jo vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tačiau pažymėtina, kad pirmiausia tam turi būti rimtas pagrindas, nes kasacinės instancijos teismo praktika formuojama ta linkme, jog ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju pagal bendrą taisyklę kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-303/2022; 2K-182-303/2022; 2K-18-719/2022; 2K-112-942/2021; 2K-288-788/2020), be to, teismo vertinimu, tokio (500 Eur) ar panašaus dydžio pinigų sumos, kaip 18 930 Eur vertės automobilio paėmimo valstybės nuosavybėn alternatyvos, išieškojimas būtų aiškiai neteisingas ir neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o sumokėti didesnę pinigų sumą N. P. neturi galimybių, nes, kaip pati apklausiama teisme parodė, pragyvenimui jai lieka apie 400 Eur per mėnesį.

Minėta, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra labai didelis, – ne tik buvo sugadintas svetimas turtas, bet ir kilo realus pavojus kitų žmonių sveikatai ar net gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Tai nusveria atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, visumoje teigiamą N. P. asmenybės vertinimą ir kitas gynybos nurodytas aplinkybes, rodo didelę prevencinių tikslų svarbą, visuomenės interesą į saugumą iškelia aukščiau N. P. interesų, reikalauja ir pateisina griežtesnių baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Atsižvelgiant į tai, N. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas atitinkantis vidurkį, ir turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinis automobilio paėmimas valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

N. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, N. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, N. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jos konfiskuoti automobilį „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priverstinai neatlygintinai paimant jį valstybės nuosavybėn.

N. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu N. P. paskirtą procesinę prievartos priemonę – galimam turto konfiskavimui užtikrinti laikiną, nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. spalio 2 d., jos nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą, visiškai apribojant nuosavybės teisę, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo. Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje (laikomi vokuose prie 1 ir 2 t. bylos viršelių).

N. P. išaiškinti, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.