- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-23-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- E. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2521-304/2017, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. M. skundu kreipėsi į antstolį V. D., prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje; jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje ribojama jo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje (4–6 b. l.).
Antstolis V. D. 2017-08-29 Patvarkymu pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą, patvarkymą, pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti teismui (2–3 b. l.). Nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymu skola išieškoma iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA. Išieškojimas iš skolininko gaunamų pajamų yra galimas atliekant išskaitymus pagal CPK 736 straipsnį, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjo E. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (18–19 b. l.).
Teismas nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje areštavo pareiškėjo piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodydamas Šiaulių tardymo izoliatoriui iš skolininko gautų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš gautų lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA, nurodė, kad areštas netaikomas skolininko pinigų sumoms, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat pinigų sumoms, kurios skolininkui išmokamos kaip darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų likutis po CPK 736 straipsnio tvarka atliktų išskaitymų pagal vykdytinus vykdomuosius dokumentus.
Teismas padarė išvadą, kad antstolio veiksmai, priimant 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. 036-1483, yra teisėti. Tai, kad pareiškėjas į asmeninę sąskaitą per 9 mėnesius gavo 20 Eur, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų. Teismas nenustatė, kad antstolis netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. M. prašo išnagrinėti jo skundą, panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigoje, nustatyti konkrečią pinigų sumą, kurią pareiškėjas galėtų nevaržomai naudoti. Atskirajame skunde nurodo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 straipsnio 6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Be to, patiems suimtiesiems reikia mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius ir kt. (28 b. l.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas, kuriame nurodytas reikalavimas išieškojimą iš pajamų vykdyti vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių normomis. Jei išieškojimas iš skolininko turto būtų vykdytinas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, išieškojimas būtų praktiškai neįmanomas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į pataisos namų įstaigos sąskaitą. Antstolis V. D. vykdo ir kitas vykdomąsias bylas dėl įvairių skolų išieškojimo iš pareiškėjo (36 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. M., tarp kurių Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2014-04-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 78N-11310554-14/282 dėl 900 Lt (260,66 Eur) išieškojimo. Skolininkui gera valia nesumokėjus įsiskolinimo, antstolis V. D. 2017-05-16 išsiuntė Šiaulių tardymo izoliatoriui Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigodamas iš skolininko E. M. gaunamų pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (18 v. b. l.). Minėtame patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad areštas netaikomas pinigų sumoms, į kurias pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 739 straipsnį negali būti nukreiptas išieškojimas, o taip pat pinigų sumoms, kurios skolininkui išmokamos kaip darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų likutis po CPK 736 straipsnio tvarka atliktų išskaitymų pagal vykdytinus vykdomuosius dokumentus. Taigi, iš minėto antstolio patvarkymo matyti, kad išieškojimą antstolis nukreipė į skolininko gaunamas pajamas įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl išieškojimui iš skolininko gaunamų pajamų, kurios yra prilygintinos kitoms pajamoms, turi būti taikomos CPK normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką (CPK 733-743 straipsniai).
Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad civilinio proceso kodekso normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą, ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 p.); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 p.); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad skolininko E. M. iš kitų asmenų gaunamos pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnio dispoziciją, todėl išieškojimas iš šių pajamų yra teisėtas ir nepažeidžiantis jokių teisės normų, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas.
Iš antstolio V. D. 2017-05-16 Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, matyti, kad antstolis minėtą patvarkymą priėmė vadovaudamasis būtent aukščiau nurodytomis teisės normomis, t. y. CPK 733–743 straipsniais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis nepažeidė teisės normų nukreipęs išieškojimą į skolininko gautas lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei pagrįstai sprendė, kad antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų iš trečiųjų asmenų, tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.