Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3. Nurodė, kad ieškovas ieškinį reiškia Švedijos Karalystėje registruotam juridiniam asmeniui, ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą, todėl įvertintina, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją šioje byloje (CPK 782 str.).

4. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalė ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinį daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

5. Nuo 2015 m. sausio 10 d. Europos Sąjungos valstybėms narėms taikytinos jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas Nr. 1215/2012).

6. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant II skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį reiškia dėl pripažinimo sąžiningu automobilio įgijėju ir valdytoju, automobilio grąžinimo. Atsižvelgiant į Reglamento 1215/2012 2-7 skirsniuose numatytas specialiosios jurisdikcijos taisykles, suteikiančias ieškovui teisę reikšti ieškinį teisme ne pagal atsakovo buveinės vietą, ir pateikto ieškinio pobūdį, nenustatyta, jog būtų pagrindas spręsti, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją šioje byloje. Byloje nėra pateikta duomenų, jog tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas spręsti ginčus Lietuvos Respublikos teismuose. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys turi būti reiškiamas kompetentingam Švedijos Karalystės teismui.

8. Konstatavus, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos šioje byloje, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, turintį tarptautinį elementą, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Žemesnės instancijos teismas

15. Atsižvelgiant į pareikštą ieškinio reikalavimą, darytina išvada, kad ginčas kilęs dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį turtą (automobilį) ir kilusiam ginčui taikytinos daiktinės teisės normos.

16. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byla yra su tarptautiniu elementu, nes ieškovas yra Lietuvos pilietis ir ieškinį yra pareiškęs atsakovei Švedijos draudimo bendrovei. Kadangi tiek Lietuva, tiek Švedija yra Europos Sąjungos valstybės narės, todėl ginčo teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Reglamento 1215/2012 nuostatomis. Šis reglamentas nustato jurisdikcijos taisykles civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinas Europos Sąjungos valstybėms narėms. Pagal Reglamento 1215/2012 81 straipsnį šis reglamentas privalomas visas ir pagal Sutartis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse, be to, turi viršenybę prieš nacionalines normas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių, nustatytų Lietuvos nacionalinėje teisėje, taikymo nagrinėjamu atveju.

17. Laikytinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje ir 2 punkte įtvirtintas alternatyvias teismingumo taisykles.

18. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.

19. Vertinant pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuotina, kad jis nėra pareikštas dėl ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, jame neginčijamas sutarties sudarymas, vykdymas ir pan. Be to, ieškovas ieškinyje atsakovu nurodęs užsienio draudiką, kuris, remiantis kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, nėra ieškovo sudarytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šalis. Todėl šiuo atveju Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta alternatyvioji teismingumo taisyklė netaikytina.

20. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinyje nėra pareikštas reikalavimas atlyginti žalą dėl to, kad ieškovas negali savo vardu įregistruoti automobilio Lietuvos Respublikoje, neįrodinėjamos žalos susidarymo aplinkybės ir jos dydis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte nustatyta alternatyvi teismingumo taisyklė.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitos alternatyvios jurisdikcijos taisyklės, nustatytos Reglamento Nr. 1215/2012 7-9 straipsniuose bei 4-7 skirsniuose, reguliuojančiuose teismingumą bylose, kylančiose iš draudimo, vartojimo ar darbo teisinių santykių bei išimtinį teismingumą, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikomos, nes nurodytų taisyklių taikymas neatitinka byloje nustatyto kilusio ginčo pobūdžio. Nors ieškinys pareikštas draudimo kompanijai, tačiau jame nėra remiamasi draudimo sutartimi, todėl ieškinys negali būti laikomas kaip kilęs iš draudimo santykių.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turi būti reiškiamas vadovaujantis bendrąja teismingumo taisykle, įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje, t. y. pagal atsakovės buveinės vietą. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikomasi ir kitų teismų, nagrinėjančių analogiškus ginčus (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-259/2020).

23. Konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2021 m. liepos 16 d. nutartį, tinkamai taikė tarptautinio teismingumo taisykles spręsdamas ieškovo pareikšto ieškinio teismingumo klausimą ir pagristai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,