Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Edvervita“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus kooperacijos prekyba“, Ž. U., uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, biudžetinė įstaiga Valstybinis studijų fondas, antstolė V. D., antstolis J. P., antstolė B. T., antstolis Z. Z., antstolis G. J., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja E. V. prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriaus kandidatūrą skirti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) įstatymo 4 straipsnio 7 dalies tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjai E. V. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta E. G., patvirtinta 240 Eur suma per mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos ir 121 Eur suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą.

3. Teismas nurodė, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo.

4. Teismas nustatė, kad iš skolininkės išieškotinos sumos sudaro: 1) 1715,25 Eur (išieškotojas – UAB „Vilniaus kooperacijos prekyba“); 2) 16 Eur, 32 Eur, 30 Eur, 16 Eur, 23 Eur, 23 Eur ir 17,83 Eur (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos), 3) 159,89 Eur ir 707,39 Eur (išieškotojas – UAB „Mano būstas Baltija“), 4) 450 Eur (išieškotojas – Ž. U.), 5) 217,22 Eur ir 610,62 Eur (išieškotojas – UAB „Klaipėdos vanduo“); 6) 251,53 Eur (išieškotojas – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“); 7) 20,45 Eur ir 7517,88 Eur (išieškotojas – Danske Bank A/S Lietuvos filialas); 8) 1831,34 Eur (išieškotojas – AB „Klaipėdos energija“); 9) 438 014,22 Eur (išieškotojas – UAB ,,B2 Impact“). Pagal Antstolių informacinės sistemos registro išraše esančius duomenis iš viso neužbaigtose vykdomosiose bylose bendra išieškotina suma iš pareiškėjos siekia 451 653,62 Eur, t. y. viršija 25 MMA.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (VĮ Registrų centro pažyma) bei transporto priemonių (Kelių transporto priemonių registro pažyma), o išrašas iš turimos sąskaitos Luminor Bank AS patvirtina, kad joje esančių lėšų likutis yra 1218,07 Eur; AB „Swedbank“ AB „Šiaulių bankas“ ir AB SEB banke pareiškėja aktyvių sąskaitų neturi. Pareiškėja turi reikalavimo teisę į 579,24 Eur ir 8 595,64 Eur sumas iš Ž. M.. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. buvo paskirta 243,10 Eur socialinė pašalpa bei ai nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. skirta 191,10 Eur per mėnesį būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Duomenų apie kitas gaunamas pajamas ar išmokas byloje pateikta nėra.

6. Teismas nurodė, kad pagrindinė pareiškėjos nemokumo priežastis – vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus, išduotus 2009–2020 metais (vykdomosiose bylose Nr. 0091/20/00223, Nr. 0004/21/02562, Nr. 0004/21/03495, Nr. 0010/18/04136, Nr. 0004/21/03304, Nr. 0004/21/03199, Nr. 0004/21/04233, Nr. 0004/21/03962, Nr. 0091/17/00340, Nr. 0091/15/01309, Nr. 0172/15/01396, Nr. 0172/14/02187, Nr. 0172/14/01234, Nr. 0010/14/01659, Nr. 0005/12/00335, Nr. 0010/10/02881, Nr. 0075/10/00102 ir Nr. 0014/16/07122); paskutinė vykdomoji byla pradėta 2020 m. balandžio 14 d.

7. Įvertinęs pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykį, teismas konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis) ir nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, t. y. šiuo požiūriu vertino, kad pareiškėja nėra nesąžininga, taip pat nenustatė, kad pareiškėja siektų savo padėtį bloginti ar jos negerinti. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvė būtų pareiškėja, bankroto byla. Teismas vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei pačios pareiškėjos, nei kreditorių interesų, nes pareiškėja ir toliau liktų nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „B2 Impact“ (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.

9. Argumentuoja, kad teismas, konstatuodamas, jog nepaisant aplinkybės, kad žmogus pagal įstatymą yra nemokus (jo skolos viršija 25 MMA), turi būti vertinama, ar žmogus neturės galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Be to, teismas turi atlikti pareiškėjos nemokumo priežasčių analizę bei perspektyvas įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kiek laiko, teismo paskaičiavimu, galėtų trukti skolų padengimas, t. y. nenurodytas laikotarpis, per kurį pareiškėja turėtų atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kad pareiškėjas neturi galimybių per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais, šio termino nenurodė, nepagrindė skaičiavimais, dėl to galėjo būti neteisingai nustatyta ir įvertintina pareiškėjos finansinė padėtis, taip pat jos objektyvios galimybės per protingą terminą įvykdyti skolinius įsipareigojimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, kaip vienas iš didžiausių pareiškėjos kreditorių, buvo sumažinęs skolinį reikalavimą iki 13143,00 Eur ir pateikęs pasiūlymą pareiškėjai pasirašyti naują susitarimą dėl likusios skolos padengimo.

10. Pažymi, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Be to, asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Mano, kad nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjos elgesį, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jos sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

11. Pažymi, kad nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad pareiškėja tiesiog vengė tartis su didžiausiu kreditoriumi įtakodama savo nemokumo būklę, nebandė tartis su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo ir skirti bent dalį pajamų kreditorių reikalavimams vykdyti. Pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams nuosekliai tik didėjo, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik kreditorius rodė iniciatyvą ir bendravo su pareiškėja, darė reikšmingas nuolaidas ir siekė padėti pareiškėjai atkurti mokumą. Pareiškėjos pasyvumas ir nenoras vykdyti skolinius įsipareigojimus laikytinas nesąžiningu ir yra atskiras (savarankiškas) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, juo labiau, kad sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pažymi, kad jei pareiškėja įsidarbindavo, tai tik trumpam, daugiausiai vykdė individualią veiklą, o ją vykdydama įmokų ir toliau skolai dengti neskirdavo, į asmenines banko sąskaitas lėšų nebuvo gaunama.

12. Teismas privalo tinkamai ištirti bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, vertinti nemokumo priežastinį ryšį nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo pradžios, todėl turi būti vertinama visa situacija, ne vien tik 3 paskutinieji metai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai nedirbant ar nesiekiant geriau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką jos nemokumui ir ženkliai prisidėjo prie turtinės padėties blogėjimo. Per visą laikotarpį nuo nemokumo būklės atsiradimo iki pareiškimo dėl bankroto bylos teisme priėmimo pareiškėja nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais.

13. Nurodo, kad nors pareiškėja teigia dėl ligos turėjusi pasiimti akademines atostogas ir negalinti dirbti, tačiau 2025 m. sausio 7 d. medicininiame pažymėjime Nr. 25-046-19-1 nurodyta, kad pareiškėja yra sveika, jai nėra nustatytas netekto darbingumo lygis, nėra nustatyti apribojimai dirbti, dėl kurių būtų apsunkintos pareiškėjos darbo galimybės. Pareiškėjos nurodyta psichologinė sveikatos būklė negali būti pripažinta esmine vertinant jos negalėjimą susirasti darbo ir nedirbti ilgą laikotarpį. Pareiškėja galėjo ir gali ieškoti darbo, atitinkančio jos sveikatos būklę, taip pat esant pagrindui kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau to per visą šį laikotarpį sąmoningai to nepadarė.

14. Mano, kad pareiškėja siekia tik skolų mokėjimo išvengimo ir jų nurašymo. Iškėlus bankroto bylą mokumas būtų atkurtas tik nurašant pareiškėjos skolas, o tai pažeistų kreditorių interesus, neužtikrintų subalansuoto kreditorių reikalavimų tenkinimo siekiant teisingos skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjos elgesys pastaruosius trejus metus buvo pasyvus ir vertintinas kaip sąmoningas siekis visais įmanomais būdais išvengti atsiskaitymų su kreditoriais. Be to, teismas patvirtino 240 Eur sumą per mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui ir 121 Eur sumą, kurią fizinio asmens administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, nors pareiškėjos pajamas iš viso sudaro 243,10 Eur gaunama socialinė išmoka. Pareiškėja ne tik negalės tenkinti kreditorinių reikalavimų, bet net negalės sumokėti bankroto administratorės atlyginimo ir bylos administravimo kaštų.

15. Viena iš fizinio asmens bankroto bylos sąlygų išmokyti asmenį tinkamai elgtis su finansais, sudaryti tinkamas sąlygas atkurti mokumą, grįžti į aktyvią darbo rinką, nebūti našta valstybei. Pareiškėja nepateikė jokių aiškių įrodymų, kaip didins pajamas, kokie jos siekiai darbo rinkoje, nepateikė susitarimų dėl galimo įdarbinimo bei kitų reikšmingų aplinkybių, įrodančių siekį atkurti mokumą, o ne nurašyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškime nėra nurodyta, kokių priemonių mokumui atkurti pareiškėja ketina imtis.

16. Pareiškėja E. V. atsiliepimu atskirojo skundo prašo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

17. Nurodo, kad apeliantės kreditinis reikalavimas sudaro 238 443,74 Eur, tačiau kreditorius nėra „originalus“ kreditorius. Reikalavimo teisę į skolą jis nusipirko iš AB Swedbank banko už pareiškėjai nežinomą sumą. Bankas jai buvo suteikęs 180 000 Eur kreditą nekilnojamam turtui pirkti, kreditas buvo apdraustas. Nutraukus kredito sutartį ir vykstant išieškojimui buvo perimtas jos nuosavybės tiese turėtas 4 kambarių butas, realizuotas kredito draudimas, taip pat eilę metų antstoliai vykdymo proceso metu iš jos išieškodavo tam tikras sumas, be to, iki kredito sutarties nutraukimo mokėjo bankui kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas.

18. Nelaiko savęs nesąžininga, nes visas turėtas turtas jau buvo išieškotas, o kai turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, visuomet iš jų vyko išieškojimas. Žalingų įpročių neturi, teista nėra, per pastaruosius trejus metus jokių sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus ar dariusių įtaką jos nemokumui, nesudarė. Pagrindinė nemokumo priežastis – vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus, išduotus 2009–2020 metais. Paskutinė vykdomoji byla pradėta 2020 m. balandžio 14 d., taigi per pastaruosius penkerius metus jokių naujų išieškojimų nepradėta, visą gyvenimą dirbo, o šiuo metu dar mokosi, todėl negalėtų būti abejojama jos nesąžiningumu.

19. Nepagrįsti kaltinimai, kad ji vengė tartis su didžiausiu kreditoriumi ir su juo nebendradarbiavo. Skolą iki 13 143 Eur suinteresuotas asmuo pasiūlė sumažinti, kai gavo pranešimą apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą, o iki tol jokių pasiūlymų ir jokių galimybių tartis nebuvo. Teigia, kad per protingą terminą neturi jokių galimybių grąžinti susidariusias skolas, kurios neužbaigtose vykdomosiose bylose siekia 451 653,62 Eur. Jai (duomenys neskelbtini) metai, serga (duomenys neskelbtini), prižiūri savo neįgalią globos reikalaujančią garbingo amžiaus motiną, jokio turto ir santaupų neturi, pajamos itin mažos. 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu jai nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens kompensaciją bei tos pačios sprendimu skirta socialinė pašalpa. Mano, kad teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Taigi, fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

24. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-155-823/2022).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu šio įstatymo tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Be to, pažymima, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/202).

27. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022).

28. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

29. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjos skolos viršija 25 MMA, kad pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykis sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nemokumą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), kaip sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šių aplinkybių formalaus konstatavimo nepakanka fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tokios pareiškėjos būklės susidarymo priežasčių ir tolesnio pareiškėjos elgesio atitikimo sąžiningumo kriterijui. Apeliantė pareiškėjos kreditorė UAB „B2 Impact“ argumentuoja, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, t. y. pareiškėja nelaikytina sąžininga FABĮ požiūriu. Kaip minėta, šioje teisės normoje įtvirtinta, kad nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ir dėl bankrutuoti siekiančio asmens neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent šiuo aspektu pareiškėjos elgesys sąžiningumo požiūriu pirmosios instancijos teisme liko nevertintas.

30. Byloje esantys kreditorės UAB „B2 Impact“ elektroniniai laiškai pareiškėjai patvirtina, kad kreditorė 2019, 2024 ir 2025 m., t. y. dar gerokai iki pareiškėjos kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, siūlė jai apsvarstyti įvairias skolos mokėjimo galimybes, sutiko daryti nuolaidas ir nurašyti dalį skolos, sudaryti mokėjimų grafiką ir nustatyti naują atsiskaitymo terminą, siūlė sumažinti skolą iki 13 143 Eur. Vis dėlto, pareiškėja į siūlymus atsakydavo necenzūriniais žodžiais arba nurodydavo, kad bankrutavo, arba nereaguodavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos elgesys (neveikimas), nebendradarbiavimas su kreditore pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą nutartį nebuvo vertinamas sąžiningumo ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto požiūriu, taip pat nevertinta, ar toks pareiškėjos neveikimas turėjo įtakos jos nemokumui, nors sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realių pastangų, dėtų grąžinti skolas. Be to, pareiškėja kreditorės UAB „B2 Impact“ nelaiko „tikra“, „originalia“ kreditore, kadangi ji reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš kitų pareiškėjos kreditorių įsigijo reikalavimo teisę į ją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad kreditorės reikalavimo teisė būtų nuginčyta, tuo tarpu, pareiškėjai neigiant savo įsipareigojimus šiai kreditorei, tokia pozicija taip pat vertintina sąžiningumo požiūriu.

31. Pažymėtina, jog byloje dviprasmiški duomenys dėl kreditorės UAB „B2 Impact“ reikalavimo teisės, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorės reikalavimas sudaro 438 014,22 Eur, tačiau kreditorė siūlė pareiškėjai sumažinti skolą iki 13 143 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslinga patikslinti kreditorės reikalaujamą sumą, kadangi tai gali turėti esminės įtakos nustatant pareiškėjos nemokumą, t. y. iš visų teismo nurodytų 451 653,62 Eur kreditinių reikalavimų sumos, būtent 438 014,22 Eur sudaro UAB „B2 Impact“ reikalavimas.

32. Be to, FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Pareiškėja nurodė, kad 2006 metais paėmė 600 000 Lt (apie 173 772 Eur) kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti ketindama imtis kirpyklų verslo. Ji buvo vieniša motina, auginantį nepilnametį sūnų, jos motina susirgo psichikos liga, reikėjo ją prižiūrėti, dėl to jai pasidarė per sunku, jautėsi išsekusi ir kirpyklos neįrengė, o grąžinti paskolos nepavyko, santaupų, kredito draudimo išmokos ir pajamų neužteko. Nemokumą sukėlė tai, kad ilgą laiką yra be darbo, nuo 2020 m. sausio 4 d. yra registruota užimtumo tarnyboje, turi bedarbio statusą, pajamas sudaro socialinė pašalpa, be to, mokosi, tačiau dėl ligos turėjo pasiimti akademines atostogas. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad pagrindinė pareiškėjos nemokumo priežastis yra vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus, išduotus 2009–2020 metais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad antstolių vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai yra pareiškėjos nemokumo pasekmė, o ne priežastis. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos nurodytų, jos teigimu, nemokumą lėmusių priežasčių ir aplinkybių, nesiaiškino, kodėl susidarė pareiškėjos įsiskolinimai ir kitiems kreditoriams, kas juos lėmė, ar pareiškėjos elgesys ir veiksmai buvo nukreipti išvengti ar sumažinti turimas skolas, ar, priešingai, jas didino.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

34. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytas kreditas, kurio ji nepajėgė grąžinti, pareiškėjos teigimu, paimtas 2006 metais, taigi, nėra aišku, kodėl per 20 metų pareiškėja jo negrąžino, ar siekė jį grąžinti, ar dėjo pastangas, tais pat nėra nustatyta, kokia šio kredito dalis grąžinta. Be to, šio kredito suma, kaip minėta sudaro apie 173 772 Eur, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos įsiskolinimų suma yra 451 653,62 Eur, tačiau nesiaiškino skolų susidarymo priežasčių ir kilmės, nors vertinant skolininko sąžiningumą, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti ir nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme.

35. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo patvirtinta 240 Eur suma per mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui, iš esmės atitinka pareiškėjos gaunamų pajamų – socialinės pašalpos – dydį ir niekaip neužtikrina kreditorių interesų. Nors ši suma patvirtinta iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pažymėtina, kad apeliantė pagrįstai argumentuoja, kad pareiškėja nenurodo ir nepateikia jokių duomenų apie tai, ar ir kaip ketina gauti daugiau pajamų, kokius veiksmus atlieka ar atliks siekdama uždirbti pajamų. Priešingai, pareiškėjos pateiktais duomenimis, ji nedirba nuo 2020 m. sausio 4 d., tačiau nedetalizuoja nedarbo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suaugusiam žmogui praktiškai neįmanoma ilgą laiką išgyventi gaunant vien tik socialinę pašalpą, abejotina, ar pareiškėja atskleidė tikrąją savo turtinę padėtį, ypač įvertinus byloje esančius duomenis apie pareiškėjos vykdytą individualią veiklą, iš kurios, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2005 iki 2016 m. sudarė 0 Lt / Eur, 2017 m. sudarė tik 162,33 Eur, 2018 m. 40,09 Eur, 2022 m. 238,63 Eur, 2023 m. 139,30 Eur, 2024 m. 60,61 Eur.

36. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, tačiau nenurodė informacijos apie savo turimą profesiją, kvalifikaciją ir darbo patirtį. Nors pareiškėja teigia negalinti dirbti dėl sveikatos būklės, dirbanti pagal galimybes, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjai būtų apribotos galimybės susirasti darbą ir dirbti, o pareiškėjos pateikti duomenys apie sveikatą yra prieštaringi. Viena vertus, pareiškėja pateikė 2024 m. birželio 19 d. medicininį pažymėjimą, jog dėl ligos, pažymėtina, jog nekonkretizuotos, jai reikalinga suteikti akademines atostogas, kita vertus, 2024 m. gruodžio 30 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozė pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau 2025 m. sausio 7 d. medicininiame pažymėjime duota išvada, kad pareiškėja yra sveika ir gali globoti ir slaugyti motiną.

37. Įvertinus neišsiaiškintų reikšmingų aplinkybių apimtį pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teisme turėtų būti išsiaiškintos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, sudarančios pagrindą iškelti arba atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kurios nebuvo išsiaiškintos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi, nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą tokia apimtimi apeliacinės instancijos teismas iš esmės turėtų pasisakyti dėl pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų aspektų, tokiu būdu pakeistų pirmosios instancijos teismą ir būtų paneigta šalių teisė į apeliaciją. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo esmės, o tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai E. V. grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.