- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-82-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00314-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- žemės ūkio kooperatyvo „DOBILAS“
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovui žemės ūkio kooperatyvui „DOBILAS“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė Projektų centras, uždaroji akcinė bendrovė „LEO STATYBA“, uždaroji akcinė bendrovė Tiltų ekspertų centras
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „DOBILAS“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-280-544/2014 pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „DOBILAS“ ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovui žemės ūkio kooperatyvui „DOBILAS“ dėl delspinigių priteisimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė Projektų centras, uždaroji akcinė bendrovė „LEO STATYBA“ ir uždaroji akcinė bendrovė Tiltų ekspertų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 76 042,45 Lt už atliktus statybos rangos darbus (2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra DOB Nr. 00775), 53 616,31 Lt už atliktus statybos rangos darbus (2013 m. liepos 23 d. PVM sąskaita faktūra DOB Nr. 00853), pripažinti papildomai atliktus statybos darbus būtinais ir priteisti už juos 716 553,53 Lt (2013 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra DOB Nr. 00842), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas, įgyvendindamas projektą „Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcija“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, 2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbė viešąjį pirkimą, kurio objektas – Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą. Neįvykus šiam pirkimui, atsakovas paskelbė pakartotinį pirkimą. Nors pakartotiniame projekte buvo pateikti kiti (sumažinti) darbų kiekiai, techninis projektas, brėžiniai ir kiti susiję dokumentai nebuvo pakeisti. Techniniame projekte buvo nurodyta, kad visų tipų dangos plotas tvarkomame sklype yra 4 583 kv. m. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakyme „Dėl techninio projekto tvirtinimo“ ir techninio projekto 2010 m. liepos 22 d. ekspertizės akte buvo nurodyta, kad visų tipų dangos plotas tvarkomame sklype yra 6 346 kv. m. Kartu su pirkimo dokumentais pateiktuose brėžiniuose nebuvo nurodytos dangų, statinių, gatvių eksplikacijos su galimais plotais, o pateiktuose kiekių žiniaraščiuose buvo nurodytas visiškai kitas kiekis. Į tiekėjų paklausimus atsakovas 2011 m. balandžio 1 d. rašte nurodė visus darbų kiekius žiūrėti pagal žiniaraščius. Ieškovas šiame pirkime pateikė pasiūlymą ir jį laimėjo, 2011 m. gegužės 26 d. pasirašė rangos darbų sutartį (toliau – Rangos sutartis), kurios terminas 8 mėnesiai su teise jį pratęsti dar 2 mėnesiams. Ieškovo teigimu, atsakovas pats neįsitikino, kokios apimties darbus ketino įsigyti ir, nurodydamas netikslius kiekius, suklaidino visus tiekėjus. Po Rangos sutarties pasirašymo ieškovui statybos leidimo teko laukti beveik 4 mėnesius, iki 2011 m. rugsėjo 16 d., kol buvo išduotas naujas statybos leidimas. Dar neišduotam naujam statybos leidimui, be kurio yra neįmanomi darbai, atsakovas 2011 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais fiksavo statybos darbų atsilikimą, nors statybos leidimo išdavimas priklausė nuo paties atsakovo. Ieškovo nuomone, atsakovas sąmoningai vengė nurodyti esminius parametrus – plotus, nes žinojo, kad techniniame projekte esantys netikslumai lems papildomus darbų kiekius. Gavus statybos leidimą ir atsakovui pradėjus rengti darbo projektą, paaiškėjo, kad atsakovas turi keletą techninio projekto versijų, kuriose skiriasi brėžiniai ir techninės specifikacijos. Ieškovo vertinimu, atsakovo atstovų ir techninio priežiūrėtojo UAB Tiltų ekspertų centro atstovų reikalavimai vykdyti darbus pagal nepataisytus techninio projekto brėžinius, kuriuose nepaskaičiuoti ir nenurodyti dangų plotai, laikytini nepagrįstais. Dalis techninių sprendinių buvo koreguojami rengiant darbo projektą, tačiau šiuo atveju privalėjo būti koreguojamas pats techninis projektas. Šalių ginčas kilo dėl klaidingai parengto techninio projekto sprendinių ir juose numatytų neteisingų kiekių bei viena kitai prieštaraujančių pirkimo nuostatų. Atsakovas reikalavo darbus atlikti pagal klaidingą techninį projektą ir nesutiko jį koreguoti. Atsakovui reikalaujant ieškovas atliko visą darbų kiekį, t. y. 4 583 kv. m, numatytų pirkimo dokumentuose, ir 4 627 kv. m papildomų dangos klojimo darbų. Visą darbų atlikimo laikotarpį atsakovas nesulaukė ieškovo pretenzijų dėl vykdymų darbų ir jų kokybės. Ieškovas nuolat bendradarbiavo ir tarėsi su atsakovu bei techniniu prižiūrėtoju, kuris ieškovo atliekamų darbų kiekius fiksavo pasitarimų protokoluose. Atsakovas pretenzijas pareiškė priduodant objektą, jos buvo grindžiamos klaidingu techniniu projektu ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) pastabomis, kurios buvo paremtos klaidingu techniniu projektu. Pasak ieškovo, visi darbai, kurių vertė 891 770 Lt, pagal Rangos sutartį buvo atlikti iki 2012 m. lapkričio mėn. Atsakovui priėmus ir neapmokėjus atliktų darbų akto Nr. 8 ir grąžinus aktą Nr. 9, ieškovas nebeišrašinėjo sąskaitų. Atsakovas atsisakė priimti atliktus darbus motyvuodamas tuo, kad darbai atlikti ne pagal techninį projektą. Taigi ieškovas pateikė atsakovui atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 (atliktų darbų vertė – 838 153 Lt), tačiau atsakovas apmokėjo tik septynis iš jų ir pagal atliktų darbų aktą Nr. 8 liko skolingas ieškovui 76 042,45 Lt. Kadangi po ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo ieškovui šią sumą, ieškovas šio reikalavimo atsisakė. Ieškovo teigimu, jis atliko visus darbus pagal Rangos sutartį, tačiau, atsakovui nuo 2012 m. sausio mėn. atsisakant priimti ieškovo pateikiamus atliktų darbų aktus, susidarė 53 616,31 Lt įsiskolinimas. Nors ieškovas Rangos sutartį vykdė tinkamai, atsakovas 2012 m. lapkričio 30 d. raštu ją vienašališkai nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepajėgs pabaigti darbų be trūkumų ar nuostolių atsakovui. Pasak ieškovo, pasirašius Rangos sutartį, gavus statybos leidimą ir pradėjus vykdyti darbus, paaiškėjo, kad reali darbų apimtis yra apie 9 300 kv. m, t. y. dvigubai daugiau, nei buvo numatyta pirkimo dokumentuose ir sutartyje (4 583 kv. m). Atsakovas iš karto buvo informuotas apie šias nenumatytas aplinkybes. Dėl esminių klaidų techniniame projekte atsirado papildomų darbų atlikimo ir laiko jiems atlikti poreikis, taip pat daikto žuvimo rizika. Ieškovas nuo pat pirkimo paskelbimo teiravosi atsakovo dėl netikslių darbų kiekių pirkimo dokumentuose ir prašė juos patikslinti. Atsakovas dėl šių pasikeitusių aplinkybių nuolat keitė savo nuomonę, nurodydamas atlikti visus darbų kiekius, be to, 2011 m. lapkričio 30 d. rašte pripažino, kad žinojo apie techninio projekto klaidas, tačiau tikslaus kiekio taip ir nenurodė. Pasitarimų metu atsakovui nurodžius vykdyti darbus pagal „pilnus“ kiekius ir minėtame rašte nurodžius, kad Baisogalos miestelio aikštė yra vientisas statinys bei kad statybos darbai turi būti atliekami „pilnais“ kiekiais pagal techninio projekto brėžinius, ieškovas pradėjo vykdyti papildomus darbus. Ieškovo teigimu, apie papildomai vykdomus darbus šalys žinojo. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas ketino kreiptis į CPVA dėl papildomų darbų ir svarstė kaip juos įforminti. Taigi papildomi darbai ieškovo buvo atliekami paties atsakovo užsakymu, išreikštu pateikiant ieškovui Baisogalos miestelio aikštės bendrąjį brėžinį, kuriame aiškiai matosi, kad danga turi būti padengta visa aikštė, o ne pusė jos. Būtent atsakovo patvirtinimas, kad darbai turi būti atlikti pagal bendrąjį brėžinį, o ne pagal specifikacijas ar pirkimo dokumentuose nurodytus kiekius, lėmė nenumatytų papildomų darbų atlikimą. Ieškovo vertinimu, atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo žinoti apie poreikį papildomiems darbams, konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp šalių susiformavus rangos teisiniams santykiams dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovui kyla prievolė už juos sumokėti. Atsakovo įsiskolinimas už ieškovo atliktus papildomus darbus sudaro 716 553,53 Lt.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 32 103,73 Lt delspinigių ir 9 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad Rangos sutarties 4.1 punkte buvo numatytas konkretus darbų pabaigos terminas – 8 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe šį terminą praleisti dar 2 mėnesiams. Atsakovo teigimu, ieškovas nėra užbaigęs visų darbų per nustatytą terminą, todėl pagal Rangos sutarties 11.4 punktą privalo mokėti atsakovo 0,02 proc. delspinigius nuo bendros sutarties kainos už kiekvieną uždelstą pabaigti darbus dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino – priteisė atsakovui iš ieškovo 32 103,73 Lt delspinigių ir 9 proc. metinių procesinių palūkanų, nutraukė bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą dėl 76 042,45 Lt priteisimo, ieškovui atsisakius šio reikalavimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl konkurso sąlygų ir pirkimo objekto apibrėžimo pirkimo dokumentuose teismas nurodė, kad tiek ieškovas (tiekėjas), tiek atsakovas (perkančioji organizacija) yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekiant pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibūdinimas buvo pakankamas, kad ieškovas, kaip profesionalus statybų verslo dalyvis, suvoktų, jog konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai objekte tiekėjui turi paaiškėti pačiam apžiūrėjus objektą, vietoje įvertinus darbų apimtis, teikiant užsakovui pasiūlymus, taip pat dalyvaujant užsakovo surengtame pasitarime darbų kiekiams ir apimčiai išsiaiškinti bei patikslinti, be to, kad darbų apimtys iki galo paaiškės konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį. Pagal konkurso sąlygas, jose esant nurodytam konkrečiam apibrėžtam rekonstruotinam objektui – visai ir į atskirus rekonstrukcijos objektus neskaidomai Baisogalos miestelio centrinei aikštei, nustatyti rekonstrukcijos darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą buvo būtent konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Ieškovo argumentus dėl pirkimo dokumentų netinkamumo, neišsamumo ir atsakovo nerūpestingumo, nesąžiningumo ir tiekėjų klaidinimo teismas pripažino nepagrįstais bei neatitinkančiais pirkimo dokumentų turinio.
Dėl Rangos sutarties kainos, jos padidinimui būtinų priežasčių, aplinkybių ir sąlygų bei reikalavimo sumokėti už papildomus darbus teismas pažymėjo, kad ieškovas savo pasiūlyme patvirtino, jog sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, kad siūlomi pirkti darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, prisiima riziką už visas išlaidas, kurias privalėjo įskaičiuoti į kainą, ir pasiūlė perkamų darbų kainą – 891 770 Lt. Ieškovas įsipareigojo už fiksuotą 891 770 Lt sutarties kainą pagal atsakovo pateiktą rekonstrukcijos projektą atlikti visus rekonstravimo darbus, įskaitant darbo projekto parengimą. Teismas pažymėjo, kad prie Rangos sutarties nebuvo priedo – sąmatos su atliktinų darbų kiekiais ir kainomis. Pagal Rangos sutarties 1.1 punktą minėtą rangos sutarties dalyką sudarantys darbai turėjo būti atlikti pagal techninį projektą ir įkainotą veiklos sąrašą. Rangos sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutarties kaina jos galiojimo metu nekeičiama, išskyrus šiame punkte nurodytas išimtis: dėl PVM tarifo pasikeitimo, dėl infliacijos ar defliacijos. Jeigu iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant sutartį, bet turėjo ir galėjo numatyti ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita. Esant tokioms Rangos sutarties sąlygoms, teismas padarė išvadą, kad ja buvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos. Šalys neginčijo fakto, kurį patvirtina ir rašytiniai įrodymai, kad ieškovo pasiūlyme nurodyta kaina buvo įvertinta kaip neįprastai maža (15 proc. mažesnė, nei kitų tiekėjų), tačiau ieškovas ją pagrindė mažesnėmis išlaidomis darbuotojų pervežimams ir apgyvendinimui, medžiagų tiekėjų pastovumu, karjero išteklių naudojimu. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip apdairus, atidus ir rūpestingas verslininkas, turėjo pagrįstai suabejoti ir ypač atidžiai įvertinti, kodėl kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos yra žymiai didesnės. Ieškovas darbus pradėjo 2011 m. birželio 13 d., o dėl darbų kiekių galimų neatitikčių į atsakovą kreipėsi 2011 m. lapkričio 23 d. raštu, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po Rangos sutarties pasirašymo. Pagal Rangos sutarties 15.7 punktą sutarties keitimas buvo galimas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, tačiau nė viena sutarties šalis šiuo klausimu nesikreipė į tarnybą. Kadangi šalių bendradarbiavimas dėl Rangos sutarties keitimo buvo nerezultatyvus, teismo vertinimu, ieškovas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė rangos sutartį dėl papildomų darbų, arba turėjo lūkestį, jog jam bus atlyginta dėl neatitikčių projektinėje dokumentacijoje atliktų darbų vertė ir kad tai bus laikoma papildomais darbais, o ne į fiksuotą sutarties kainą įeinančiais darbais. Ieškovas iš esmės turėjo suprasti, kad atsakovas neketina keisti Rangos sutarties, ją laiko teisėta, taip pat neketina keisti (didinti) nei fiksuotos kainos, nei darbų apimties, kadangi tvirtino, jog ieškovas, laimėjęs konkursą, įsipareigojo atlikti visus rekonstravimo darbus už fiksuotą kainą. Susidarė situacija, kai ieškovas Rangos sutarties vykdymo metu suprato (turėjo suprasti), kad papildomi darbai nebus tokiais laikomi ir darbų kainų nebus keičiama, tačiau darbus toliau tęsė, o po to pateikė reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad Rangos sutartis buvo sudaryta vykdant viešąjį pirkimą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tokios sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus atvejį, kai yra gautas Viešųjų pirkimo tarnybos sutikimas.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 53 616,31 Lt skolos už atliktus statybos darbus teismas nurodė, kad atsakovas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sumokėti šią sumą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų tinkamai atlikęs ir perdavęs atsakovui darbų, kurių vertė 53 616,31 Lt. CPVA, atlikusi projekto patikrinimą vietoje, nustatė, kad dalis ieškovo atliktų statybos darbų neatitinka techninio projekto. Tai patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai yra su esminiais trūkumais. Ieškovas trūkumų neištaisė. Pasak teismo, atsakovas neneigia savo pareigos sumokėti šią sumą, kai tik bus ištaisyti nustatyti defektai ir atlikti darbai perduoti atsakovui bei gautos lėšos iš CPVA.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius teismas nurodė, kad Rangos sutartyje nustatytas terminas ieškovui atliktu visus sutartus darbus pasibaigė 2012 m. kovo 31 d., ieškovas darbų iki šio termino pabaigos neatliko, yra užfiksuoti konkretūs darbų trūkumais, todėl atsakovas pagrįstai priskaičiavo ieškovui 32 103,73 Lt delspinigių už laiku neatliktus darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl teisės normų, nustatančių esminius principus (pagrindines taisykles) šalių (iki)sutartiniuose santykiuose, netinkamo taikymo. Pirkimo objektas apibrėžtas konkurso sąlygų 9 punkte. Ši sąlyga vienašališkai nustatyta ir viešai išreikšta bei aiškiai apibrėžia pirkimo objektą, nustatydama darbų apimtis. Jokie kiti šio teisės norminio akto ar kito teisės akto, įskaitant technines specifikacijas, punktai negalėjo teisėtai išplėsti apibrėžtos darbų apimties. Konkurso sąlygų 33 punkte nurodomi tik kainos, kurią pasiūlyme nurodo tiekėjas, apskaičiavimo parametrai – turi būti atsižvelgta į techniniame projekte nurodytą darbų apimtį, kainos specifikacijos reikalavimus, bet ne atsakovo galimybė keisti darbų apimtis, ypač po Rangos sutarties pasirašymo. Ieškovas pasiūlytą kainą apskaičiavo pagal minėtą 9 punktą. Pačioje Rangos sutartyje negalėjo būti nustatomi kriterijai, kurie iš esmės keistų konkurso sąlygose aiškiai išreikštą pasiūlymą pirkti apibrėžtų plotų darbus. Priešinga išvada iškreiptų viešojo pirkimo esmę. Nors ieškovas ieškiniu ir neginčijo Rangos sutarties 1.1 punkto teisėtumo, akivaizdu, kad jame negalėjo būti numatyti kitokie reikalavimai dėl dangos plotų, negu nustatyti konkurso sąlygų 9 punkte. Skundžiamas sprendimas neatitinka protingumo principo, nes pagal jį pirkimą laimėjęs ieškovas pats susiklaidino ir veikė prieš savo paties interesus, t. y. siekė nuostolių. Ieškovas nuolat informuodavo atsakovą apie poreikį atlikti papildomus darbus ir prašė pakoreguoti techninį projektą.
2. Dėl teismo neįvertinimo, kad perkančioji organizacija turi pareigą nustatyti aiškias viešojo pirkimo sąlygas ir jai tenka su tuo susiję neigiami teisiniai padariniai. Nagrinėjamu atveju darbų plotai konkurso sąlygose buvo apibrėžti aiškiai ir tinkamai, tačiau darbų apimtys buvo aiškiai neapibrėžtos. Už tai yra atsakingas tik atsakovas. Jis neįrodė, kad pakartotiniame konkurse jis nesumažino visų tipų dangų ploto nuo 6 346 kv. m iki 4 583 kv. m. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bendras visų rūšių dangos plotas projekte sudaro 9 385 kv. m, nes jis atspindi užfiksuotus faktinius darbų poreikius. Atsakovas, nustatydamas aiškias konkurso sąlygas, veikė nerūpestingai ir neapdairiai, nepagrįstai Rangos sutartyje padidino darbų apimtis, tai pareikalavo ieškovo resursų padidėjimo. Teismas netaikė tinkamų standartų atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, todėl neteisingai išsprendė bylą.
3. Dėl tinkamo santykio tarp pirkimo objekto (darbų apimties) ir kainos nenustatymo. Visos abejonės dėl konkurso atskirų, ypač esminių, sąlygų aiškinimo tenka tokias sąlygas nustačiusiai perkančiajai organizacijai. Tiekėjai kainos skaičiavimus atlieka pagal konkurso sąlygas. Teismas nepagrįstai mano, kad tiekėjas, o ne perkančioji organizacija privalo atskleisti visus pirkimo trūkumus. Byloje nenustatyti ieškovo nesąžiningi ar neapdairūs veiksmai. Atsakovo nustatyta siurprizinė sąlyga dėl darbų kiekio neatitiko sąžiningo ieškovo lūkesčių. Ieškovas nuosekliai teikė pretenzijas atsakovui dėl sumokėjimo už papildomus darbus, tačiau vis tiek užtikrino viešąjį interesą – rekonstravo miestelio aikštę. Pagal konkurso sąlygas atsakovas privalėjo pateikti ieškovui suderintą techninį projektą. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas techninis projektas neatitiko teisės aktuose jam keliamus reikalavimus. Ieškovas tik po Rangos sutarties pasirašymo pamatė esmines techninio projekto klaidas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas tęsė papildomus darbus supratęs, kad atsakovas už juos vis tiek nemokės, patvirtina, jog ir ieškovas laikė šiuos darbus pagrindiniais. Ieškovas nuolat teikė atsakovui pretenzijas, į kurias atsakovas nereagavo, tačiau ieškovas, kaip profesionali ir sąžininga statybos įmonė, pabaigė visus darbus, nes pagrįstai tikėjosi iš atsakovo sąžiningo atlygio už atliktus darbus.
4. Dėl įrodinėjimo naštos netinkamo paskirstymo ir įrodymų netinkamo vertinimo, lėmusio bylos baigtį. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas lėmė tai, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, privalėjo įrodyti, jog tinkamai įvykdė savo pareigas ir nesuklaidino ieškovo dėl darbų apimties ir kainos, o ieškovas turėjo įrodyti, kad atlikti papildomai darbai buvo būtini tam, kad projektas būtų realiai įgyvendintas ir už juos atsakovui turi sumokėti ieškovo nurodytą kainą pagal jo skaičiavimus. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai suteikė pranašumą atsakovui, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pirkimo ir Rangos sutarties objekto aiškaus apibrėžimo.
5. Dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę ir delspinigių priteisimo, netinkamo taikymo. Teismas tiksliai nenustatė, kokia atliktų darbų dalis laikoma pagrindiniais darbais, apmokamais pagal Rangos sutartyje fiksuotą kainą, o kokia laikoma papildomais darbais, apmokamais pagal šalių susitarimą, nes padarė neteisingą išvadą, kad visi darbai turėjo būti atlikti pagal Rangos sutartį. Dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad, pasibaigus Rangos sutartyje numatytam terminui, darbai nebuvo užbaigti ir tai atsitiko tik dėl ieškovo kaltės. Atsakovo priešieškinio reikalavimo pagrįstumas turėjo būti vertinamas minėtų pirkimo objekto ir sąlygų tikslaus nurodymo aplinkybių kontekste. Atitinkamai, atmetus priešieškinį, byloje esančių įrodymų visuma tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl 53 613,31 Lt skolos priteisimo. Tai, kad CPVA nėra pripažinusi šių išlaidų tinkamomis finansuoti, dar nereiškia, jog nustatyti darbų trūkumai yra realūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Rangos sutarties vykdymo metu pakeitė techninę specifikaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl pirkimo objekto aprašymo pirkimo dokumentuose ir Rangos sutartyje. Teismas tinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, vispusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pirkimo objektas buvo, o vėliau tai tapo ir Rangos sutarties dalyku, Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės vientisi ir į atskiras dalis neskaidomi rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl Rangos sutarties dalyko keitimo po to, kai buvo pradėti statybos darbai, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Teismas teisingai konstatavo, kad Rangos sutarties galiojimo laikotarpiu techninis projektas tikslintas ar koreguotas nebuvo, pirkimo objekto apibūdinimas pirkimo dokumentuose buvo pakankamas, pirkimo objektas (Rangos sutarties dalykas), pasibaigus pirkimo procedūroms ir sudarius Rangos sutartį, nebuvo keičiamas, todėl atmestini apelianto argumentai, susiję su atsakovo prievolės atlikti techninio projekto pakeitimus, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pirkti papildomus darbus, nevykdymu.
2. Dėl reikalavimo keisti Rangos sutarties kainą pagrįstumo. Apeliantas neįrodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradusi būtinybė atlikti papildomus darbus ir dėl to keisti Rangos sutarties kainą. Jis neįrodė, kad vykdė papildomus, pirkimo objekte nenumatytus darbus, o, neįrodęs pagrindo keisti sutarties kainą, turėjo vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis.
3. Dėl reikalavimo priteisti 53 616,31 Lt skolos. Neatlikęs darbų, neištaisęs darbų trūkumų, neperdavęs darbų Rangos sutartyje nustatyta tvarka, ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į 53 616,31 Lt vertės darbų kainą, todėl toks ieškovo reikalavimas pagrįstai buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcija“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, paskelbė viešąjį pirkimą (toliau – pirkimas arba konkursas), kurio objektas pagal konkurso sąlygų 9 punktą buvo Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą (tvarkomo sklypo plotas – 16 756 kv. m, apželdintas tvarkomo sklypo plotas – 3 556 kv. m, visų dangų tvarkomame sklype plotas – 4 583 kv. m, tvarkomos Maironio gatvės ilgis – 225 m, tvarkomos Laisvės al. ilgis – 70 m, tvarkomos Mokyklos gatvės ilgis – 78 m, fontano įrengimas, vandentiekio tinklų ilgis – 44 m, lietaus nuotekų tinklų ilgis – 308 m, apšvietimo tinklų ilgis – 800 m, 0,4 kV oro linijos iškėlimas 135 m) (t. 2, b. l. 29–46). Techniniame projekte (konkurso sąlygų 2 priedas) taip pat buvo nurodyta, kad visų tipų dangos plotas tvarkomame sklype yra 4 583 Lt (t. 3, b. l. 14, t. 4, b. l. 7), tačiau Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakyme „Dėl techninio projekto tvirtinimo“ ir techninio projekto 2010 m. liepos 22 d. ekspertizės akte buvo nurodyta, kad visų tipų dangos plotas tvarkomame sklype yra 6 346 kv. m (t. 1, b. l. 27–28, 29–30). Atsakovas, atsakydamas į tiekėjų paklausimus dėl konkurso sąlygų paaiškinimo, 2011 m. balandžio 1 d. raštu informavo tiekėjus, kad visus darbų kiekius žiūrėti pagal žiniaraščius (t. 1, b. l. 26). Ieškovas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis su UAB „LEO STATYBA“, šiame pirkime pateikė pasiūlymą Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbus atlikti už 891 770 Lt (su PVM) (t. 3, b. l. 89–93). Ieškovui laimėjus konkursą, atsakovas 2011 m. gegužės 26 d. sudarė su juo rangos sutartį Nr. 2011-246 (toliau – Rangos sutartis) (t. 1, b. l. 31–38). Pagal Rangos sutarties 1.1 punktą (sutarties dalykas) rangovas (ieškovas) savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą techninį projektą ir įkainotą veiklos sąrašą įsipareigojo atlikti Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbus, įskaitant darbo projekto parengimą, t. y. pagal techninį projektą atlikti rekonstrukcijos darbus, parengti darbo projektą ir perduoti darbų rezultatą užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei juos apmokėti. Rangos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad minėtų rekonstrukcijos darbų kaina yra 891 770 Lt (su PVM).
Ieškovo teigimu, pradėjęs vykdyti rekonstrukcijos darbus, jis pastebėjo, kad techniniame projekte yra klaidų dėl nurodyto darbų kiekio, t. y. dangų ploto, nes faktiškai vietoj nurodytų 4 583 kv. m reikėtų pakloti apie 9 300 kv. m dangų. Ieškovas apie šias esmines neatitiktis techniniame projekte informavo atsakovą ir techninį prižiūrėtoją. Pasak ieškovo, iš atsakovo konkliudentinių veiksmų supratęs, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, t. y. kad darbai turi būti atlikti ne pagal pirkimo dokumentuose nurodytus kiekius, bet pagal bendrąjį brėžinį, ieškovas atliko ne tik 4 583 kv. m dangų klojimo darbų, numatytų pirkimo dokumentuose, tačiau ir 4 627 kv. m papildomų dangų klojimo darbų. Ieškovas ieškiniu šiuos papildomus darbus prašė pripažinti būtinais ir priteisti už juos iš atsakovo 716 553,53 Lt. Ieškovo nuomone, atsakovas neapdairiai ir nerūpestingai vykdė pirkimą, nesąžiningai nuslėpė techninio projekto klaidas dėl dangų plotų ir taip suklaidino visus tiekėjus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktos konkurso sąlygų turinio analizės pagrindu padaryta išvada, kad pirkimo objekto apibūdinimas tiekėjams buvo pakankamai aiškus ir suprantamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas (tiekėjas, rangovas), būdamas profesionalus tiek viešųjų pirkimų, tiek statybos rangos teisinių santykių subjektas, turėjo teisę prašyti paaiškinti pirkimo sąlygas. Iš atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2011 m. balandžio 1 d. posėdžio, kuriame buvo svarstomi tiekėjų paklausimai, protokolo matyti, kad ieškovas nebuvo pateikęs jokio paklausimo dėl konkurso sąlygų paaiškinimo (t. 3, b. l. 94–95). Iš tiesų, nepaisant techniniame projekte nurodytų darbų apimčių, pagal konkurso sąlygų 13 punktą tiekėjai, siekdami nustatyti tikslias būtinų atlikti darbų apimtis, savo galimybes, riziką, potencialias išlaidas ir išsiaiškinti kitas svarbias aplinkybes, ruošiant pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti darbų vykdymo vietą. Atsakovo 2011 m. kovo 31 d. susitikimo protokolas patvirtina, kad visi konkurse dalyvaujantys tiekėjai apžiūrėjo darbų vykdymo vietą, susitikimo metu jokių paklausimų ir pasiūlymų negauta (t. 6, b. l. 94). Konkurso sąlygų 12 punkte numatyta, kad tiekėjai atsako už rūpestingą visų pirkimo dokumentų išnagrinėjimą, įskaitant techninę specifikaciją ir vėlesnius konkurso sąlygų paaiškinimus ir papildymus; tiekėjui laimėjus konkursą, nebus priimtas joks jo reikalavimas, grindžiamas klaidomis ar praleidimais, pakeisti pasiūlymo sumą arba sąlygas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turėjo suvokti, kad konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai statybų objekte turėtų paaiškėti pačiam apžiūrėjus statybos objektą, vietoje įvertinus darbų apimtis, teikiant atsakovui pasiūlymus, dalyvaujant atsakovo surengtame susitikime dėl darbų kiekių ir apimčių nustatymo. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų, kad, konkurso sąlygose esant nurodytam konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui – visai ir į atskirus rekonstrukcijos objektus neskaidomai Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštei, nustatyti rekonstrukcijų darbų tikslias apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą buvo būtent tiekėjų užduotis ir rizika.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirkimo objektas buvo apibrėžtas išimtinai konkurso sąlygų 9 punkte. Kaip minėta, šiame punkte nurodyta, kad pirkimo objektas yra Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą, skliaustuose detalizuojant tvarkomo sklypo, apželdinto tvarkomo sklypo, visų tipų dangų plotus, tvarkomų gatvių ir inžinerinių tinklų ilgius, kt.). Visų pirma, iš šio apibrėžimo matyti, kad įvairiomis dangomis numatyta padengti ne tik pačią aikštę, bet ir gatves. Antra, pagal konkurso sąlygų 12 ir 13 punktus vertindami rekonstravimo darbų apimtis, prieš pateikiant kainos pasiūlymus, tiekėjai turėjo vadovautis ne tik konkurso sąlygų 9 punkte pateiktu pirkimo objekto apibrėžimu, bet ir techniniu projektu (konkurso sąlygų 10 p.), be to, atsižvelgti į tai, kad pagal konkurso sąlygų 16 punktą pirkimo objektas yra vientisas ir į atskiras dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas gali būti teikiamas tik visai darbų apimčiai. Ieškovas, atidžiai susipažinęs ir įvertinęs techninį projektą, turėjo galimybę pakankamai tiksliai įvertinti dangų plotus. Pažymėtina, kad techninis projektas turi būti vertinamas kaip vientisas dokumentas, t. y. kartu su brėžiniais. Techninį projektą parengęs trečiasis asmuo UAB Projektų centras 2012 m. gegužės 7 d. rašte dėl techninio projekto sprendinių išaiškino, kad ieškovo akcentuojamas 4 583 kv. m dangų plotas apima tik techninio projekto Sklypo plano dalyje (SP-1) nurodytus dangų plotus (reprezentacinė miesto aikštė, ramaus poilsio aikštė, universali poilsio zona), tačiau neapima techninio projekto Susisiekimo dalyje (S-1) nurodytų dangų plotų (Mokyklos g., Laisvės al., Maironio g.) (t. 7, b. l. 82). Apeliantas teigia, kad atsakovas neturėjo teisės keisti darbų apimčių, ypač po Rangos sutarties pasirašymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas niekada ir nekeitė dangų plotų. Atsakydamas į ieškovo pastabas dėl dangų ploto, atsakovas prašė vadovautis techniniu projektu, kuris, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu nebuvo tikslintas ar koreguotas. Taigi ieškovas, pagal Rangos sutartį atlikęs visus dangos klojimo darbus, nepagrįstai dalį jų laiko papildomais darbais, nes pirkimo objekto apibrėžimas apėmė visus ieškovo faktiškai atliktus dangos klojimo darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė techninio projekto koregavimo būtinybės dėl jo nurodomų nenumatytų papildomų darbų.
Pripažinus, kad pirkimo objektas buvo apibūdintas pakankamai aiškiai (atsižvelgus į tai, kad patys tiekėjai teikdami kainos pasiūlymus turėjo įvertinti atliktinų darbų apimtis), atmestini apelianto argumentai, kad visos abejonės dėl konkurso sąlygų tenka tokias sąlygas nustačiusiai perkančiajai organizacijai (atsakovui). Apeliantas yra teisus teigdamas, kad byloje nenustatyti jo nesąžiningi veiksmai. Kita vertus, minėtas ieškovo elgesys konkurso vykdymo metu aiškiai parodo, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, įvertindamas atliktinų darbų apimtis, savo galimybes ir numatomas išlaidas. Dėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis nuolat teikė atsakovui pastabas ir pretenzijas dėl būtinų papildomų darbų, pažymėtina, jog atsakovas savo elgesiu Rangos sutarties vykdymo metu (t. y. nesutikdamas, kad šie darbai laikytini papildomais, reikalaudamas vykdyti darbus pagal esamą techninį projektą, jo brėžinius) nedavė suprasti ieškovui, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir kad atsakovas prisiėmė pareigą juos apmokėti. Šiuo atveju ieškovas negalėjo turėti jokių, kaip jis nurodo, sąžiningų lūkesčių tikėtis atlygio už atliktus darbus, kurių atsakovas niekada nepripažino papildomais.
Minėta, kad pagal Rangos sutarties 2.1 punktą ieškovas už 891 770 Lt (su PVM) įsipareigojo atlikti Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbus, įskaitant darbo projekto parengimą. Vadovaujantis Rangos sutarties 2.2 punktu, nurodyta kaina sutarties galiojimo metu nekeičiama, išskyrus atvejus dėl PVM tarifo pakeitimo arba infliacijos ar defliacijos pokyčio. Rangos sutarties 2.4 punktu šalys patvirtino, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas (ieškovas) neturi teisės reikalauti padengi jokių kitų išlaidų, viršijančių bendrą sutarties kainą. Tuo atveju, jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs konkurso sąlygų ir Rangos sutarties turinį, pagrįstai konstatavo, kad šalys buvo susitarusios dėl fiksuotos darbų kainos ir faktinę darbų kiekių neatitikčių riziką prisiėmė ieškovas. Pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį, jeigu rangos sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atliktų būtinų išlaidų. Akivaizdu, kad šalys, nustačiusios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Rangos sutartis buvo sudaryta vykdant viešąjį pirkimą, pagrįstai taikė ne tik CK rangos teisinius santykius reglamentuojančias, bet ir Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas dėl sutarties kainos keitimo. Pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Analogiška nuostata įtvirtina Rangos sutarties 15.7 punkte. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju į Viešųjų pirkimo tarnybą nebuvo kreiptasi. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai teigia, kad situacija, kai būtų leidžiama keisti pirkimo sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas neįrodė įstatyme arba Rangos sutartyje numatytų išimtinių, nuo jo valios nepriklausančių svarbių aplinkybių, kurioms esant galima būtų keisti Rangos sutartyje nustatytą fiksuotą kainą. Atsakovui nesutikus keisti Rangos sutarties kainą, o ieškovui pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį neatsisakius sutarties, ieškovas turėjo vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, t. y. atlikti visus minėtus darbus už paties pasiūlytą fiksuotą kainą.
Atsakydama į apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai nenustatė, kokia ieškovo atliktų darbų dalis laikytina pagrindiniais darbais, apmokamais pagal Rangos sutartyje nustatytą fiksuotą kainą, o kokia laikytina papildomais darbais, apmokamais pagal šalių susitarimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šio santykio ir negalėjo nustatyti, nes buvo padaręs pagrįstą išvadą, kad visi ieškovo atlikti darbai buvo atlikti pagal Rangos sutartį už joje nustatytą fiksuotą kainą.
Apeliantas nesutikimą su skundžiamo sprendimo dalimis, kuriomis atmestas ieškovo kitas reikalavimas dėl 53 613,31 Lt skolos už darbus, atliktus pagal Rangos sutartį, priteisimo ir patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 32 103,73 Lt delspinigių priteisimo, grindžia aplinkybe, kad pats atsakovas Rangos sutarties vykdymo metu pakeitė techninę specifikaciją (darbų kiekius). Taigi apeliantas iš esmės pripažįsta pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškovo atliktų darbų, už kuriuos ieškovas prašė atlyginimo, trūkumų neištaisymo ir vėlavimo atlikti darbus, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas Rangos sutarties vykdymo metu pakeitė techninę specifikaciją (darbų kiekius). Šie apelianto argumentai atmestini, nes byloje jau nustatyta, kad atsakovas jokių techninio projekto (techninės specifikacijos) pakeitimų Rangos sutarties vykdymo metu nebuvo atlikęs. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl ieškovo reikalavimas dėl 53 613,31 Lt skolos priteisimo laikytinas nepagrįstu, o atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 32 103,73 Lt delspinigių priteisimo – pagrįstu. Apeliantui nepateikus priešingų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas patyrė 2 008,60 Lt (581,73 Eur) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą apmokėti (t. 7, b. l. 159–163). Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188726247) iš ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „DOBILAS“ (j. a. k. 171403314) 581,73 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.