Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ ieškinys atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Leo statyba“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tiltų ekspertų centras“ paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstumo. Ieškovas ŽŪK „Dobilas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 76 042,45 Lt (22 023,41 Eur) už atliktus statybos rangos darbus pagal 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą DOB Nr. 00775, 53 616,31 Lt (16 397,22 Eur) pagal 2013 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą - faktūrą DOB Nr. 00853; pripažinti papildomai atliktus statybos darbus būtinais ir priteisti už juos 716 553,53 Lt (207 528,25 Eur) pagal 2013 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą - faktūrą DOB Nr. 00842; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo 1 745,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai ir 23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; grąžino atsakovei į teismo depozitinę sąskaitą 2016 m. lapkričio 4 d. pervestus 75 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovai į 2016 m. lapkričio 18 d. 10 val. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį ieškovo atstovams pranešta tinkamai (9 t., b.l. 173). Ieškovo atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos, jie nepranešė teismui, dėl kokių priežasčių neatvyko į teismo posėdį. Iš ieškovo negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti ar bylą nagrinėti iš esmės ieškovo atstovams nedalyvaujant. Atsakovės atstovai neprašo priimti sprendimo už akių. Teismas sprendė, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas byloje turi tris atstovus – advokatus S. K., D. B. ir A. B.. Apie bylos nagrinėjimo posėdžio laiką nebuvo pranešta nei D. B., nei A. B.. Byla nėra skaitmenizuota, todėl apelianto atstovai – D. B. ir A. B. – niekaip negalėjo sužinoti apie bylos nagrinėjimą.Advokatas S. K. nuo 2016 m. lapkričio 9 d. sirgo, nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. gulėjo ligoninėje. Apie tai, jog advokatas S. K. serga ir negalės dalyvauti teismo posėdyje, teismą informavo kontoros teisininkė telefonu. S. K. iki teismo posėdžio pradžios negalėjo pateikti dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, nes medicininę pažymą ligoninė išrašo tik išleidimo dieną. Teismas, žinodamas S. K. neatvykimo priežastį, turėjo ją pripažinti svarbia, juolab, kad kitiems apelianto atstovams apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Teismas privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti, o ne ieškinį palikti nenagrinėtu. Teismas skundžiamojoje nutartyje neaptarė, ar visų apelianto atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios, neanalizavo jų neatvykimo priežasčių CPK 146 straipsnio vertinimo kriterijais. Tai, kad neatvykusios šalies atstovo darbuotoja informavo teismą telefonu, jog atstovas serga, nėra kliūtis priimti nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau taip teismas gali nuspręsti tik pripažinęs neatvykimo priežastis nesvarbiomis. Teismas šių priežasčių neanalizavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus apeliantui (jo atstovui advokatui S. K.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą tais atvejais, kuomet ieškovas/jo atstovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, taip pat kai iki teismo posėdžio pradžios buvo pateikęs prašymą atidėti dėl tam tikrų priežasčių bylos nagrinėjimą, bet teismas nepripažįsta prašyme nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1, 2 d.). Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Byloje nustatyta, kad į 2016 m. lapkričio 18 d. paskirtą teismo posėdį apeliantas (jo atstovas) neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas rašytinis prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys apelianto atstovo neatvykimą į teismą. Apeliantas šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija, taip pat iš esmės neginčija, jog apie teismo posėdį jo atstovui S. K. buvo pranešta tinkamai. Nurodo, kad byloje turi tris atstovus: advokatas S. K. į teismo posėdį neatvyko dėl ligos (apie tai teismas informuotas telefonu), kitiems atstovams - advokatui D. B. ir A. B. apie bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pranešta. Apelianto teigimu, dėl to teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti, o ne ieškinį palinkti nenagrinėtą. Kaip minėta, neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nėra svarbi priežastis (žr. nutarties 8 punktas), todėl ši aplinkybė nėra lemiama išvadai, kad ginčijama nutartis turėtų būti naikinama. Juolab, kad teismui ne tik nebuvo pateikti jokie rašytiniai prašymai, paaiškinimai ar dokumentai, bet ir apelianto nurodomas teiginys, jog teismas apie atstovo ligą buvo informuotas telefonu, nėra pagrįstas jokiais tai patvirtinančiais duomenimis. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto atstovas S. K., kaip profesionalus teisininkas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus bei nepakankamai bendradarbiavo su teismu. Iš bylos duomenų matyti, kad pastaruoju metu būtent jis vienas atstovavo apeliantą teismo posėdžiuose. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo pranešti apie teismo posėdį kitiems atstovams nėra pagrįsti, be to, jie nepagrįsti ir iš esmės - iš bylos duomenų matyti, kad advokatui D. B. ir buvo pavesta atstovauti tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o advokatas A. B. yra nurodęs, jog šioje apelianto neatstovaus (9 t., b.l. 198, 199). Taigi, formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, kai nei apeliantas, nei jo atstovas paskirtu laiku į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neteikė dokumentų patvirtinančių neatvykimo priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Kita vertus, nors ir pripažįstama, kad formalus procesinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą nagrinėjamu atveju egzistavo, tačiau procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, ieškinio palikimas nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Visos civilinį procesą reglamentuojančios normos, įskaitant ir CPK 246 straipsnio 1 dalį, numatančią ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties padarinius, turi būti aiškinamos ne formaliai, bet ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). <....> kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).Nagrinėjamą bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau antrą kartą, o ieškinys teisme gautas dar 2013 m. birželio 25 d. Be to, nagrinėjant bylą po kasacijos, joje atlikta statybos ekspertizė. Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis šios bylos proceso eigoje anksčiau būtų naudojęsis netinkamai ar jomis piktnaudžiavęs, kliudęs greitam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui (CPK 7 str.). Todėl įvertinus bylos proceso eigą, bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų. Šioje situacijoje, kai ieškinys paliktas nenagrinėtu, apeliantas privalėtų iš naujo su ieškiniu kreiptis į teismą ir proceso dalyviai pakartotinai būtų priversti atlikti procedūras, be kita ko, ir tas, kurios šioje byloje jau atliktos. Tai neabejotinai dar labiau didintų ginčo išsprendimo trukmę, proceso dalyvių ir teismo išlaidas, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 str.).Todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartimi prioriteto suteikimas formaliems aspektams nagrinėjamu atveju paneigia esminius civilinio proceso principus (CPK 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 14 str.), dėl ko jos nėra pagrindo pripažinti pagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas, tikėtina, būtų buvęs atidėtas net ir atvykus šalims, nes tokį prašymą buvo pateikęs į teismo posėdį kviestas ekspertas (9 t., b.l. 188). Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl pirmiau nurodytų motyvų neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu dėl jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg formalus bei neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.