Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-731-440/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-24
Bylos Nr.: e2A-731-440/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00753-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“, uždarajai akcinei bendrovei „Auksesija“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-731-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00753-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.10; 2.1.6; 2.5.3; 2.5.8.1; 2.5.9.2; 3.1.3.3; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-25-284/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Noble Group“ ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksesija“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas išnagrinėjęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Noble Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vėjelis“ 46180,83 Lt lėšų sumą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Auksesija“ pagal žodinį susitarimą dėl vilkiko pirkimo, 2013-08-08 bankiniu pavedimu pervedė 43000,00 Lt į UAB „Vėjelis“ atsiskaitomąją sąskaitą. UAB Vėjelis“ gavusi pinigus savo įsipareigojimo neįvykdė ir atsisakė pinigus grąžinti. 2014-07-02 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovė parėmė UAB „Auksesija“ reikalavimo teisę į UAB „Vėjelis“ negrąžintą pinigų sumą bei kreipėsi į atsakovę su raginimu sumokėti pinigus, tačiau atsakovė pinigus grąžinti atsisakė. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės ir UAB „Auksesija“ nebuvo sudaryta jokių rašytinių susitarimų bei atsakovė neatliko jokių žadėtų veiksmų, UAB „Auksesija“ pervesta atsakovei 43000,00 Lt suma laikytina kaip atsakovės be pagrindo įgytas turtas ir ji privalo būti grąžinta ieškovei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis LR CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, atsakovei kyla pareiga ne tik grąžinti nurodytą sumą, bet ir apmokėti 5 procentų palūkanas už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, skaičiuotiną nuo 2013-08-08 iki 2014-07-04, kurios sudaro 1970,83 Lt.

Atsakovė UAB „Vėjelis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui. Pareiškė priešieškinį, vėliau pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2014-07-02 tarp UAB „Auksesija“ ir UAB „Noble Group“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Auksesija“ perleido reikalavimo teisę UAB „Vėjelis“ atžvilgiu UAB „Noble Group“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-08 UAB „Auksesija“ į UAB „Vėjelis“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 43000,00 Lt pagal žodinį šių įmonių susitarimą, kad UAB „Vėjelis“ tarpininkautų dėl dviejų vilkikų pirkimo iš Anglijos. UAB „Auksesija“ direktorius R. R. prašė, kad UAB „Vėjelis“ jo surastas transporto priemones nupirktų savo vardu, o po to šias transporto priemones perleistų UAB „Auksesija“. Atsakovė 2014-08-09 pervedė 12300,00 Eur sumą iš savo banko sąskaitos į Barclays Bank PLC esančią firmos „Kingdom Trucks LTD“ sąskaitą, kurią buvo nurodžiusi UAB „Auksesija“. Vėliau paaiškėjo, kad šie pervesti pinigai buvo išgryninti, o UAB „Auksesija“ surastas pardavėjas dingo, vilkikai įgyti nebuvo. Nepavykus atgauti į Anglijos banką pervestų lėšų, UAB „Auksesija“ iš atsakovės pradėjo reikalauti grąžinti pervestą sumą kaip neva be pagrindo gautą turtą. 2014-07-02 UAB „Noble Group“ ir UAB „Auksesija“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Auksesija“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Vėjelis“ negrąžintą pinigų sumą. Atsakovė su UAB „Auksesija“ jokių sutarčių dėl vilkikų pirkimo ar tarpininkavimo sudariusi nebuvo. Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes UAB „Auksesija“ sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Vėjelis“, šalys nesilaikė LR CK 6.102 straipsnyje numatyto reikalavimo, t.y. jog draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Atsakovės nuomone pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsirado „Kingdom Trucks LTD“, todėl reikalavimas UAB „Vėjelis“ atžvilgiu negaliojantis, o UAB „Auksesija“ nėra ir nebuvo kreditorius, to nepatvirtina jokia sutartis ar kitas susitarimas bei kiti įrodymai. Taip pat nurodė, kad reikalavimo perleidimo sandoris prieštarauja ir UAB „Auksesija“ kaip pelno siekiančio subjekto tikslams gauti pelną, nes reikalavimo perleidimo sutartyje nenurodyta reikalavimo perleidimo kaina, todėl šį reikalavimo perleidimo sandorį galima laikyti neatlygintiniu sandoriu, nes reikalavimas buvo perleistas nemokamai.

Ieškovė UAB „Noble Group“ su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Auksesija“ turėjo teisę perleisti ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Vėjelis“ be pagrindo įgytą turtą. Pažymėjo, jog ieškovės argumentai dėl reikalavimo perleidimo teisės sutarties neatlygintinumo yra nepagrįsti, kadangi 2014-07-02 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. NOBLE/VEJ/14/07/02 1.4. p. buvo numatyta, kad pradinis kreditorius reikalavimo teisę naujajam kreditoriui perleidžia atlygintinai, o sutarties priede nustatytos apmokėjimo sąlygos.

Atsakovė UAB „Auksesija“ su patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Vėjelis“ nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus pervedė Jungtinėje Karalystėje registruotam juridiniam asmeniui UAB „Auksesija“ darbuotojų nurodymu ir kad vilkikai buvo perkami UAB „Auksesija“ naudai per UAB „Vėjelis“, siekiant susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Į bylą pateikti įrodymai, kurių atsakovė UAB „Vėjelis“ neginčijo, patvirtino, kad apie reikalavimo perleidimą skolininkas UAB „Vėjelis“ buvo informuotas. Taip pat UAB „Vėjelis“ neginčijo aplinkybių, kad UAB „Auksesija“ atliko 43000,00 Lt tarpbankinį pavedimą bei pateikė dokumentus, kad šias ginčo lėšas apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. Pažymėjo, kad atsakovei UAB „Vėjelis“ neginčijant nurodytų faktų, reikalavimas panaikinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį yra bandymas užvilkinti procesą ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o išreikšta nuomonė dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties prieštaravimo atsakovės UAB „Auksesija“ veiklos tikslams LR CK 1.82 straipsnio pagrindu, patvirtina atsakovės norą nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015-03-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Vėjelis“ 13374,89 skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13374,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 300,92 Eur žyminio mokesčio ir 920,07 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės UAB „Noble Group“ naudai bei 10,77 Eur išlaidų į valstybės pajamas. Teismas pažymėjo, kad byloje visuma nustatytų duomenų, šalių paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad tarp UAB „Auksesija“ ir UAB „Vėjelis“ vadovų dėl vilkikų pirkimo iš Anglijos buvo tik žodinis susitarimas. Jokie rašytiniai dokumentai pasirašyti nebuvo. Šalys tiek teismo posėdžio metu, tiek byloje esantis UAB „Auksesijos“ ir UAB „Vėjelis“ susirašinėjimas, o taip pat liudytojo G. G. parodymai teismo posėdžio metu patvirtino, kad su Anglijos įmonės „Kingdom Trucks LTD“ atstovais dėl vilkikų pirkimo tarėsi būtent UAB „Auksesija“ darbuotojas G. G., ir byloje esantys bankiniai pavedimai patvirtina, kad UAB „Auksesija“ ir UAB „Vėjelis“ vadovų žodinio susitarimo pagrindu UAB „Auksesija“ pervedė atsakovui UAB „Vėjelis“ ginčo sumą, kurią pastaroji gavo. Vilkiko (ar vilkikų) pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, žodinis susitarimas tarp UAB „Auksesija“ ir UAB „Vėjelis“ vadovų buvo sudarytas abipusio pasitikėjimo ir šių įmonių vadovų draugystės pagrindu. Kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį teismas atmetė UAB „Auksesija“ argumentus, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad 43000,00 Lt suma atsakovei UAB „Vėjelis“ buvo perduota kaip paskola. Teismas sprendė, kad UAB „Auksesija“ neįrodė, kad atsakovė UAB „Vėjelis“ buvo įsipareigojusi šiuos pinigus grąžinti, be to tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė paskolos sutartis. Atsakovės UAB „Vėjelis“ argumentus, kad vilkikų pirkimo santykiuose UAB „Vėjelis“ buvo kaip tarpininkas bei, kad tarp UAB „Vėjelis“ ir UAB „Auksesija“ buvo nerašytinė bendradarbiavimo sutartis, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikė pagrindo išvadai, kad tarp UAB „Auksesija“ ir UAB „Vėjelis“ susiklostė paslaugų teikimo (LR CK 6.716 straipsnis) ar pavedimo (LR CK 6.756 straipsnis) teisiniai santykiai. Teismas remdamasis bylos duomenimis vertino, kad atsakovė UAB „Vėjelis“ nebuvo įsipareigojusi pagal UAB „Auksesija“ užsakymą suteikti nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o UAB „Auksesija“ sumokėti už suteiktas paslaugas. Taip pat UAB „Vėjelis“ nebuvo įpareigota UAB „Auksesija“ vardu ir lėšomis sudaryti vilkikų pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu - Anglijos įmone „Kingdom Trucks LTD“ (CK 6.756 str. 1 d.). Taip pat nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo UAB „Vėjelis“ ir UAB „Auksesija“ tarpusavio santykius kvalifikuoti kaip komercinio atstovavimo teisinių santykių, kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimus UAB „Vėjelis“ neatitiko prekybos agento teisinio statuso. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB „Vėjelis“ buvo nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė funkcija - už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam UAB „Auksesija“ sudarant sutartį su Anglijos įmone „Kingdom Trucks LTD“ dėl vilkikų prikimo ar UAB „Vėjelis“ sudaryti sutartį UAB „Auksesija“ vardu ir jo sąskaita. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu negalima UAB „Vėjelis“ ir UAB „Auksesija“ siejusį susitarimą vertinti ir kaip jungtinės veiklos sutartį. Bylos duomenys patvirtino, kad šių atsakovų susitarimo esmė, tikslas ir siekis nebuvo susijęs su ketinimu kooperuojant šių dviejų juridinių asmenų turtą ir/ar nematerialines vertybes plėtoti tam tikrą veiklą ar siekti bendro tikslo. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis teismas vertino, kad abiejų atsakovų vadovai tarėsi dėl UAB „Vėjelis“ vardu įgytinų vilkikų iš Anglijos įmonės tam, kad, vilkikus įgijęs UAB „Vėjelis“, vėliau vieną jų parduotų atsakovui UAB „Auksesija“. Iš byloje esančio 2013-08-08 bankinio pavedimo teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Auksesija“, pervesdama ginčo sumą atsakovei UAB „Vėjelis“, šią sumą įvardijo kaip avansinį mokėjimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei šalių paaiškinimus teismas vertino, kad UAB „Auksesija“, pervesdama avansą, siekė vilkiko pirkimo - pardavimo sutarties su atsakovu UAB „Vėjelis“ sudarymo bei padarė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo tarp UAB „Vėjelis“ ir UAB „Auksesija“ susiklosčiusius ikisutartinius teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Vėjelis“ įsipareigojo parduoti UAB „Auksesija“ vieną vilkiką po to, kai UAB „Vėjelis“ įgis du vilkikus iš Jungtinės Karalystės įmonės „Kingdom Trucks LTD“, o UAB „Auksesija“ įsipareigojo vilkiką nupirkti. Kadangi byloje ginčo dėl UAB „Auksesija“ 2013-08-08 pervestos atsakovei UAB „Vėjelis“ dalies vilkiko kainos – 43000,00 Lt, o UAB „Vėjelis“ gavus šias lėšas, nebuvo, teismas šios ginčo lėšas pripažino UAB „Auksesija“ sumokėtas atsakovei UAB „Vėjelis“ kaip avansą už iš atsakovės UAB „Vėjelis“ ketinamą įsigyti vilkiką (LR CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Tačiau vilkiko atsakovė būsimam pirkėjui UAB „Auksesija“ neperdavė, kas patvirtino, jog vilkiko pirkimo - pardavimo sandoris nesudarytas (CK 6.309 str. 1 d.). Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtino UAB „Vėjelis“ išreikštą valią prisiimti dvigubo vilkikų pirkimo - pardavimo sandorio įsipareigojimus: būti vilkikų pirkimo - pardavimo sandorio su Anglijos įmone „Kingdom Trucks LTD“ šalimi – pirkėja, pervesti šiai užsienio įmonei avansinį mokėjimą už vilkikus, vėliau juos (ar vieną jų) perleisti UAB „Auksesija“. Taigi, atsakovas UAB „Vėjelis“ prisiėmė riziką dėl sandorių vykdymo ar neįvykdymo padarinių. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai ir visa bylos medžiaga sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Auksesija“ 43000,00 Lt sumokėjo atsakovui UAB „Vėjelis“ kaip avansą už ketinimą įsigyti vilkiką iš atsakovo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, vadovaujantis LR CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda „Kingdom Trucks LTD“, bet ne UAB „Vėjelis“, kadangi atsakovė 43000,00 Lt pervedė Anglijos įmonei „Kingdom Trucks LTD“, o pastaroji lėšas gavo, kadangi atsakovė neįrodė, kad nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalo šiuos pinigus grąžinti UAB „Auksesija“, ir kad negalėjo jų perduoti įmonei „Kingdom Trucks LTD“ (LR CK 6.241 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu nesant jokių rašytinių sutarčių dėl vilkikų pirkimo nei su UAB „Auksesija“, nei su užsienio įmone, buvo pagrindas išvadai, kad atsakovė UAB „Vėjelis“ žinojo, jog visiškai be jokio teisinio pagrindo į savo sąskaitą iš UAB „Auksesija“ gautą avansinį mokėjimą ne tik kad turėjo grąžinti UAB „Auksesija“, tačiau jo negalėjo pervesti dar kitai įmonei,- šiuo atveju įmonei „Kingdom Trucks LTD“. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad 43000,00 Lt ginčo suma iki ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo buvo jau perleista, taip pat pati atsakovo UAB „Vėjelis“ vadovė I. N. pripažino, kad ginčo sumos nėra grąžinusi nei UAB „Auksesija“, nei ieškovui. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes teismas vertino, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Auksesija“ negalėjo turimos ir galiojančios teisės perleisti į šią ginčo sumą ieškovei. Vertindamas patį atsakovės UAB „Vėjelis“ ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį, kuriuo perleista reikalavimo teisė, teismas pažymėjo, kad jis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat atmetė kaip neįrodytus atsakovės UAB „Vėjelis“ teiginius, jog ginčijamas reikalavimo teisės perleidimo sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.82 straipsnio pagrindu, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie ginčijamos atlygintinos reikalavimo teisės perleidimo sutarties prieštaringumą privataus juridinio asmens UAB „Auksesija“ interesams ir tikslams, bei jokių duomenų, kad šio asmens vadovas - UAB „Auksesija“ direktorius R. R. 2014-07-02 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. NOBLE/VEJ/14/07/02 sudarė neteisėtai, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vėjelis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Noble Group“ ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės UAB „Vėjelis“ priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, neobjektyvus, priimtas vienpusiškai ir tendencingai įvertinus byloje esančius įrodymus, neatsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus, atsakovės bei liudytojų paaiškinimus. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad atsakovė UAB „Vėjelis“ realiai nėra įgijusi jokio turto. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad subjekto, kuriam turi būti pervedami pinigai („Kingdom Trucks LTD“), banko sąskaitą, kitus rekvizitus apeliantei nurodė UAB „Auksesija“. Taigi, UAB „Vėjelis“ savo pareigą pervesti pinigus už vilkikus yra įvykdžiusi. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo I. B. parodymų, kad „Kingdom Trucks LTD“ neatsisako perduoti transporto priemonių, tačiau UAB „Auksesija“ darbuotojas G. G., kuris buvo įgaliotas pargabenti transporto priemones į Lietuvą, dėl nežinomų priežasčių atsisako šias transporto priemones perimti ir parvežti į Lietuvą. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Vėjelis“ vengtų ar atsisakytų transporto priemonių atvežimo į Lietuvą atveju jas perduoti UAB „Auksesija“.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas tarp šalių kilusiam ginčui spręsti ir nepagrįstai nenustatė, kad atsakomybė už gautus pinigus ir neperduotas transporto priemones nagrinėjamu atveju tenka ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, kuriam buvo pervesti pinigai - firmai „Kingdom Trucks LTD“. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą „Kingdom Trucks LTD“ vietoje UAB „Vėjelis“. Minėtas juridinis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą ir trečiuoju asmeniu, nors sprendimas šioje byloje gali turėti esminės įtakos „Kingdom Trucks LTD“ teisėms ir pareigoms ateityje (LR CPK 37 straipsnis, 47 straipsni).Teismas visiškai nevertino UAB „Auksesija“ veiksmų iki ir po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo sąžiningumo ir protingumo aspektu. Įvertinus visumą aplinkybių, byloje esančius įrodymus, taip pat tai, jog dėl UAB „Auksesija“ kaltės transporto priemonės nebuvo atgabentos į Lietuvą, apeliantės nuomone UAB „Auksesija“ reikalavimo perleidimo momentu reikalavimo teisės UAB „Vėjelis“ atžvilgiu neturėjo. Tokiu būdu, sudarant 2014-07-02 reikalavimo perleidimo sutartį, buvo pažeista įstatymo nuostata, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (LR CK 6.102 straipsnis). Be to perleidžiant ieškovei reikalavimo teisę, sutarties šalys nesilaikė ir LR CK 1.137 straipsnio 3 dalies reikalavimų, draudžiančių įgyvendinti savo teises tokiomis priemonėmis, kurios be pagrindo suvaržytų kitų asmenų teises ir darytų žalą jų interesams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Noble Group“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai ir visa bylos medžiaga sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Auksesija“ 43000,00 Lt sumokėjo atsakovui UAB „Vėjelis“ kaip avansą už ketinimą įsigyti vilkiką iš atsakovės. O kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo įgyti turtą (LR CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „Auksesija“ ir UAB „Vėjelis“ santykiai privalo būti kvalifikuoti kaip be pagrindo įgyto turto santykiai, todėl atsakovė UAB „Vėjelis“ turi be teisinio pagrindo gautus 43000,00 Lt grąžinti.

2. Reikalavimas į procesą įtraukti „Kingdom Trucks LTD“ užvilkintų procesą, todėl jo įtraukimas ne tik, kad būtų buvęs netikslingas, tačiau ir akivaizdžiai būtų žalingas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo neveikimo šioje vietoje yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.

3. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris, kuriuo perleista reikalavimo teisė, atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei teismo išaiškinimus, atsakovės UAB „Vėjelis“ apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo tenkino pilna apimtimi, o atsakovės UAB „Vėjelis“ priešieškinį dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė kaip neįrodytą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad ieškovė byloje pateiktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis įrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė UAB „Vėjelis“ su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė „Kingdom Trucks LTD“. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl apeliantės nurodytų motyvų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą bei vertino byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus LR CPK nustatytus atvejus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Taip pat pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (LR CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, šalių pateiktus procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei sprendžia, jog šalių elgesys, pateikti rašytiniai įrodymai - elektroniniai susirašinėjimai, 2013-08-08 bankinis pavedimas dėl 43000,00 Lt pervedimo atsakovei, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra avansinis mokėjimas, 2013-07-22 UAB „Vėjelis“ įgaliojimas G. G. surasti ir UAB „Vėjelis“ vardu nupirkti du DAF markės vilkikus, 2013 m. bendradarbiavimo sutartis (nors ir šalių nepasirašyta, tačiau leidžianti iš dalies įvertinti šalių valią dėl vilkikų įsigijimo) patvirtina, kad tarp UAB „Auksesija“ ir UAB „Vėjelis“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl vilkiko įsigijimo iš UAB „Vėjelis“ ir 43000,00 Lt suma atsakovei UAB „Vėjelis“ buvo sumokėta kaip avansas už vilkiką, kurį atsakovė UAB „Vėjelis“ turėjo ateityje įsigyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo sumą kvalifikavus kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teisėjų kolegijos vertinimu ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose bei faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad „Kingdom Trucks LTD“ rekvizitus jai nurodė UAB „Auksesija“ darbuotojas, kadangi, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė G. G. (UAB „Auksesija“ darbuotojui) pati buvo suteikusi įgaliojimą surasti ir UAB „Vėjelis“ vardu nupirkti du DAF markės vilkikus, todėl aplinkybė, kad vilkikų pardavėjo duomenis šis asmuo nurodė apeliantei neturi jokios teisinės reikšmės bei neįrodo jokių ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo I. B. parodymų, kad „Kingdom Trucks LTD“ neatsisako perduoti transporto priemonių, tačiau UAB „Auksesija“ darbuotojas G. G., kuris buvo įgaliotas pargabenti transporto priemones į Lietuvą, dėl nežinomų priežasčių atsisako šias transporto priemones perimti ir parvežti į Lietuvą, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir pareiga įrodinėti, įrodymų nepateikimas per nustatytą terminą sukelia ir tam tikrus padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis. Todėl visas bylos aplinkybes turi įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, turi įvertinti bylos faktus. Konkrečiu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių liudytojo I. B. nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-03-02 teismo posėdžio metu liudytojas I. B. nurodė, kad jam bendraujant su „Kingdom Trucks LTD“, šis klientas atsakinėjo ir į elektorinius laiškus, tačiau byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius nėra pateikta. Remiantis išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prievolė apeliantei grąžinti iš UAB „Auksesija“ gautą avansą atsirado ikisutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusiems santykiams taikytinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normos ir ginčo suma ieškovei priteistina kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Be to paminėtina, kad konkrečiu atveju negali būti taikoma apeliantės nurodyta LR CK 6.239 straipsnio norma, kadangi ji reglamentuoja situaciją, kai pareiga grąžinti turtą pereina trečiajam asmeniui tuo atveju, jei be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju apeliantė 43000,00 Lt sumą pervedė „Kingdom Trucks LTD“ su tikslu įsigyti transporto priemonę siekiant ekonominės naudos, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais šie atsakovės veiksmai negali būti prilyginami neatlygintinam turto perdavimui. Taip pat paminėtina, kad aplinkybė, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į užsienio valstybės teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėtų „Kingdom Trucks LTD“ veiksmų, pinigines lėšas užsienio valstybės subjektui pervedė be jokių rašytinių sutarčių, suteikia pagrindo spręsti kad apeliantė dėl savo nerūpestingumo neįgyvendino savo teisių taip, kad išvengtų nuostolių, tokiu būdu veikė savo interesais ir savo rizika ir turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad be atsakovės principinio įsitikinimo, kad ji neturi pareigos grąžinti iš UAB „Auksesija“ gauto avanso, atsakovė konkrečiai nenurodė bei neįrodė, kokie faktiniai duomenys bei byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia jos teiginius apie ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išdėstyti teismo motyvai ir teisės normos, kuriais remiantis buvo patenkintas ieškovės reikalavimas, o atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai yra pagrindo išvadai, kad pirmosoios instancijos teismas tinkamai aiškino nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą bei ikisutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju jos yra taikytinos ir nenukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos, o atsakovės motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakove „Kingdom Trucks LTD“ vietoje UAB „Vėjelis“, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal LR CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (LR CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir šiuo atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas. Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (LR CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (LR CPK 45 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ginčo pobūdį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad kvalifikavus 43000,00 Lt sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Dėl „Kingdom Trucks LTD“ neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodekse numatyto trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (LR CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (LR CPK 47 straipsnis), turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turi turėti galimybę įgyvendinti šias įstatymo įtvirtintas procesines teises įstodami į teisminį ginčo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009). Nagrinėjamu atveju įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į tai, kad konkrečiu atveju ginčo dalykas buvo susijęs su reikalavimu priteisti iš apeliantės lėšas, kurias ji gavo kaip avansą už būsimą vilkiko perdavimą UAB „Auksesija“, į tai, kad byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl vilkikų perdavimo natūra bei vadovaudamasi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai vertino, jog teismo sprendimas neturės įtakos „Kingdom Trucks LTD“ teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių susijusių su „Kingdom Trucks LTD“, vertino tik pinigų perdavimo atsakovei UAB „Vėjelis“ faktą, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad sprendimas ateityje gali turėti įtakos „Kingdom Trucks LTD“ teisėms ir pareigoms. Be to paminėtina, kad pati apeliantė 2014-12-01 teismo posėdžio metu pareiškusi prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti „Kingdom Trucks LTD“ nurodė, jog jeigu reikėtų išversti bylos dokumentus į anglų kalbą, tai būtų atsakovei didelės išlaidos, prašymų liudytoju apklausti minėtą asmenį nereiškė, kas patvirtina poziciją, kad „Kingdom Trucks LTD“ įtraukimas į bylą nebūtų užtikrinęs proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų tinkamo įgyvendinimo bei nepagrįstai užvilkinęs bylos nagrinėjimą.

Apeliantės argumentus, kad 2014-07-02 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. NOBLE/VEJ/14/07/02 yra negaliojanti tuo pagrindu, kad UAB „Auksesija“ elgesys prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei, kad sudarant minėtą sutartį buvo pažeista įstatymo nuostata, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra LR CK 6.101-6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (LR CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. LR CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (LR CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal išvardytus aspektus, reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad 43000,00 Lt ginčo suma iki ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo jau buvo perleista, grąžinta UAB „Auksesija“ ar ieškovei, bei sprendė, kad konkrečiu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Auksesija“ negalėjo turimos ir galiojančios teisės perleisti į ginčo sumą ieškovei. Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Taip pat pat apeliantė nepateikė jokių rašytinių duomenų, pagrindžiančių jos argumentus, kad būtent dėl UAB „Auksesija“ nesąžiningumo transporto priemonės nebuvo pristatytos į Lietuvą, todėl juos teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai neįrodytus ir deklaratyvius (LR CPK 178 straipsnis).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė įrodė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės UAB „Vėjelis“ apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius