- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2-1833-241/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00736-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,AO Manufaktūra“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „AO Manufaktūra“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Audata“.Ieškovė R. Š. kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti paskirtą BUAB „AO Manufaktūra“ bankroto administratorę UAB ,,Audata“. Ieškovė nurodė, kad paskirta bankroto administratorė yra šališka ir turinti suinteresuotumą bankroto procedūrų eiga. Paaiškino, kad BUAB „AO Manufaktūra“ bankroto administratorė administruoja ir bankrutuojančią UAB „Unigela“. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Unigela“ ieškinį atsakovei UAB „AO Manufaktūra“ dėl skolos priteisimo ir mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymėjo, kad BUAB „Unigela“ yra BUAB „AO Manufaktūra“ debitorė. Be to, BUAB „Unigela“ yra pareiškusi ieškinius teisme ir kitiems BUAB „AO Manufaktūra“ debitoriams (UAB „Askila“, UAB „Koroza“ ir kt.). Ieškovės teigimu, bankroto administratorė UAB „Audata“, atstovaudama skirtingus interesus turinčioms šalims, dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai ir nešališkai ginti visų kreditorių ir įmonės interesų. Bankroto administratorė, neatskleisdama teismui savo teisinio suinteresuotumo, kurio turėti jis negali, galimai pažeidė Bankroto administratoriaus elgesio kodekso normas. Tai ieškovei kelia abejonių teismo paskirtos administratorės nešališkumu, bendradarbiavimu ir sąžiningumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašyme nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad bankroto administratorius negali tinkamai ir nešališkai atlikti pavestų įmonės administravimo funkcijų, ginti įmonės kreditorių ir įmonės interesus. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog administratorė UAB „Audata“ yra šališka ir suinteresuota bankroto procedūrų eiga, kad ji gali pažeisti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas dėl to, jog administruoja ir BUAB „Unigela“, kuri yra BUAB „AO Manufaktūra“ debitorė. Teismas nurodė, kad siekiant nesutrikdyti bankroto procedūrų eigos, nedidinti administravimo procedūrų kaštų, neužtęsti bankroto bylos nagrinėjimo, nepažeisti kreditorių, įmonės ir viešojo intereso, ieškovės prašymas atmestinas.Teismas pažymėjo, kad administratoriaus kandidatūra buvo atrinkta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Byloje nėra duomenų, kad parinkta administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalies normoms. Teismas konstatavo, kad Įmonių bankroto įstatymas nenumato apribojimų bankroto administratoriui vienu metu administruoti dviejų įmonių bankroto procedūras, kurias sieja debitoriniai ir kreditoriniai teisiniai santykiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino įrodymų, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3630-467/2016 pagal ieškovės BUAB „Unigela“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Audata“, ieškinį atsakovei UAB „AO Manufaktūra“ dėl skolos priteisimo ir mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Be to, BUAB „Unigela“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Audata“, yra pareiškusi ieškinius teisme ir kitiems BUAB „AO Manufaktūra“ debitoriams (UAB „Askila“, UAB „Koroza“ ir kt.). Ieškinio pateikimas savaime preziumuoja, kad yra materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Todėl neaišku, kurį reikalavimą palaikys administratorė civilinėje byloje Nr. e2-3630-467/2016 atstovaudama abiems bylos šalims – ieškovei BUAB „Unigela“ ir atsakovei BUAB „AO Manufaktūra“.BUAB „Unigela“ ieškinio dėl skolos priteisimo, pareikšto atsakovei BUAB „AO Manufaktūra“, suma yra itin didelė (49 410,84 Eur), palyginus su BUAB „AO Manufaktūra“ esančiais kreditoriais (7 862 Eur) ir debitoriais (7 223,85 Eur). Patenkinus šį ieškinį, BUAB „Unigela“ būtų pagrindinis kreditorius UAB „AO Manufaktūra“ bankroto byloje, galėtų spręsti visus klausimus išskirtinai BUAB „Unigela“ ir administratoriaus naudai. Bankroto administratorė UAB „Audata“, atstovaudama skirtingus interesus turinčioms šalims, dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai ir nešališkai ginti visų kreditorių ir įmonės interesų. Kuo daugiau bus priteista ir išieškota iš BUAB „AO Manufaktūra“, tuo labiau bus patenkinti BUAB „Unigela“ kreditorių interesai, tačiau atitinkamai bus pažeisti BUAB „AO Manufaktūra“ kreditorių interesai, kuriuos administratorius turi irgi ginti. Kuo daugiau bus priteista iš BUAB „AO Manufaktūra“ debitorių BUAB „Unigela“ naudai, tuo labiau mažės galimybės vykdyti iš jų išieškojimą BUAB „AO Manufaktūra“ kreditorių naudai.Bankroto administratorius, neatskleisdamas teismui savo teisinio suinteresuotumo, kurio turėti jis negali, pažeidė Bankroto administratoriaus elgesio kodekso normas. Tai kelia abejonių administratoriaus kompetencija, nešališkumu, efektyvumu, bendradarbiavimu ir sąžiningumu. Įmonių bankroto įstatymas nustato draudimą bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokį suinteresuotumą turintis asmuo negali būti paskirtas bankroto administratoriumi. Situacija, kuomet bankroto administratorius yra šališkas, trukdytų bankroto bylos eigą ir provokuotų administratoriaus veiksmų apskundimo poreikį. Tai užvilkintų bankroto procedūrą, didintų administravimo išlaidas ir mažintų kreditorių galimybes tenkinti kreditorinius reikalavimus kuo didesne apimtimi. Teisinio suinteresuotumo buvimas – pagrindas neskirti asmens bankroto administratoriumi, taip pat pagrindas administratoriaus atstatydinimui. Netinkamas pareigų atlikimas – būsima rizika, kai teisinį suinteresuotumą turintis asmuo toliau vykdys bankroto procedūrą. Administratorius negali siekti naudos sau, jis neturi imtis administruoti įmonės, kai jo darbas gali būti įtakojamas kitų asmenų ar aplinkybių, tokiu būdu pažeidžiant teisės, etikos ar moralės normas. Įmonės bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybių, verčiančių abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo įmonės bankroto procese.Bankroto administratorė UAB ,,Audata“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:Ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas galimu kreditorių interesų pažeidimu, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Audata“ turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Taip pat nepateikta jokių duomenų, kad bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus ar ketina juos atlikti UAB „AO Manufaktūra“ bankroto byloje. Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien bankrutuojančios įmonės vadovės ir akcininkės pageidavimu sutrikdytų bankroto procedūrų eigą, didintų administravimo kaštus, užtęstų bankroto bylos nagrinėjimą, o tai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą.Įmonių bankroto įstatymas nenumato apribojimų bankroto administratoriui vienu metu administruoti dviejų įmonių bankroto procedūrų, kurias sieja debitoriniai ir kreditoriniai teisiniai santykiai. Nėra nei vienos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sąlygos, kodėl UAB „Audata“ negalėtų administruoti UAB „AO Manufaktūra“ bankroto procedūros.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atstatydinti bankroto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnyje. Jo veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu, taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014, kt.). Priešingu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas (toliau šiame punkte – komitetas), ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Įvertinęs byloje nurodytus apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad teismo paskirtas bankroto administratorius yra šališkas ir neobjektyvus ir dėl to būtina jį atstatydinti. Išskyrus prielaidas dėl galimo administratoriaus suinteresuotumo, įrodymų šioms abejonėms pagrįsti apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Prašyme dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios tokio prašymo dalyką, o kartu su juo pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktus argumentus, pagrįstai nurodė, kad prašyme atstatydinti bankroto administratorių iš esmės nepateikiama jokių faktinių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovės nurodomas aplinkybes dėl administratoriaus teisinio suinteresuotumo. Ieškovė prašyme nenurodė nei vieno įstatyme numatyto pagrindo, kuriam esant bankroto administratorius galėtų būti atstatydintas, taip pat konkrečiai nenurodė, kokių įstatyme nustatytų pareigų bankroto administratorius nevykdė ar vykdė netinkamai. Esant tokiai situacijai, pagrindo abejoti, kad atsakovės bankroto procedūras administruoti paskirta UAB ,,Audata“ nebus suinteresuota sklandžia ir skaidria įmonės bankroto procedūrų eiga, nėra.Teisės aktai imperatyviai nedraudžia bankroto administratoriui administruoti įmones, kurios tarpusavyje yra susijusios kreditoriniais ir debitoriniais reikalavimais, todėl vien tik tokios situacijos buvimas savaime nereiškia bankroto administratoriaus šališkumo, teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atlikdami savo funkcijas administratoriai privalo vadovautis Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksu (toliau – Etikos kodeksas; nagrinėjamam ginčui aktuali Etikos kodekso redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-951). Etikos kodeksas nustato bankroto administratorių profesinės veiklos etikos principus ir taisykles, kuriomis jie turi vadovautis teikdami administravimo paslaugas (Etikos kodekso 1 punktas). Administratorius, teikdamas administravimo paslaugas, turi siekti įmonės ir jos kreditorių interesų suderinamumo ir savo veikla padėti kreditorių susirinkimui ir teismui priimti tinkamus sprendimus nemokumo procesuose (Etikos kodekso 10 punktas). Pagal Etikos kodekso 11.3 punkte įtvirtintą nešališkumo principą, kuriuo kiekvienas bankroto administratorius savo veikloje privalo vadovautis, administratorius, paskirtas administruoti įmonę, kuri yra kitos administratoriaus administruojamos įmonės kreditoriumi ar debitoriumi, privalo informuoti apie tai vienos ir kitos įmonės kreditorius. Esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai padėčiai, pagal 12 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, administratorė UAB „Audata“, siekdama išvengti nešališkumo principo pažeidimo, turėtų informuoti įmonių (tiek BUAB „AO Manufaktūra“, tiek ir jos kreditorių ar debitorių, administruojamų UAB „Audata“) kreditorius apie susidariusią situaciją. Nagrinėjamu atveju, teismas dar nėra patvirtinęs BUAB „AO Manufaktūra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo, taigi ir kreditorių susirinkimas dar nebuvo šauktas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatęs pagrindo atstatydinti BUAB „AO Manufaktūra“ bankroto administratorių, teismas pažymi, kad vėlesnėje bankroto proceso stadijoje kompetentingi subjektai turės teisę kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto administratoriaus atstatydinimo, jeigu iškils pagrįstos abejonės dėl jo tinkamumo ar nešališkumo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl administratoriaus atstatydinimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl UAB „Audata“ netinkamumo eiti BUAB „AO Manufaktūra“ bankroto administratorius pareigas, t. y. neįrodė, jog teismo paskirtas administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas ir nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (CPK 12, 178, 185 str.). Ieškovės išsakytos subjektyvios prielaidos dėl administratoriaus teisinio suinteresuotumo nesudaro pagrindo spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo būtinumo ar objektyvaus poreikio. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.