Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

2019 m. birželio 11 d. ieškovo atstovas pateikė teismui vekselių originalus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2015 m. gegužės 19 d. ieškovas atsakovui paskolino 2900 Eur, o atsakovas T. B. surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui R. S. 2900 Eur iki 2016 m. gegužės 19 d. 2015 m. gegužės 20 d. ieškovas atsakovui papildomai paskolino 2700 Eur, o atsakovas surašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl skolos apmokėjimo dalimis. Pagal šiuos vekselius atsakovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui 900 Eur iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.; 900 Eur iki 2015 m. lapkričio 20 d. ir 900 Eur iki 2016 m. vasario 20 d. Atsakovas vekselį, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (900 Eur) apmokėjo, tačiau kitų savo įsipareigojimų pagal vekselius neįvykdė, į ieškovo raginimus grąžinti skolą nereaguoja. Pagal 2015 m. gegužės 19 d. surašytą vekselį Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2019 m. balandžio 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 2 900 Eur ir 6 proc. palūkanų išieškojimo iš T. B. R. S. naudai. Atsakovas savo pareigos grąžinti skolą per nustatytą terminą neįvykdė, todėl liko ieškovui skolingas 1800 Eur pagal du 2015 m. gegužės 20 d. vekselius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.878 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio skyriaus normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015 gegužės 20 d. atsakovas išdavė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 900 Eur ieškovui.

Byloje nustatyta, kad, suėjus vekseliuose nurodytam mokėjimo terminui, vekseliai nebuvo pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors ir praleidus terminą ar vekseliui turint tam tikrų trūkumų, dėl kurių iškyla kliūtys notarine tvarka gauti vykdomąjį įrašą, prievolė apmokėti skolą pagal vekselį neišnyksta. Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019, 17 punktas; 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Įvertinus tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms, tai, kad atsakovas savo prievolės grąžinti ieškovui paskolos sumą nevykdė, ieškovui priteistina iš atsakovo 1800 Eur skolos (CK 6.871 straipsnio 3 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė.

Ieškovas vadovaujantis vekselio sudarymo dieną Lietuvos banko paskelbtu palūkanų dydžiu iš atsakovės prašo priteisti 2,57 procentų palūkanas už naudojimąsi paskolos suma laikotarpiu nuo paskolos sutarties sudarymo (vekselių išrašymo) dienos 2015 m. gegužės 20 d. iki paskolos sumos grąžinimo dienos. Ieškovo paskaičiavimu šias palūkanas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos 2019 m. balandžio 29 d. sudaro 182,51 Eur. Byloje duomenų, kad šalys tarėsi dėl palūkanų, ir, kad sutartis yra atlygintinė, nepateikta.

CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

Nagrinėjamu atveju vekselyje palūkanų mokėjimo klausimas nebuvo aptartas, šalių susitarimas dėl palūkanų mokėjimo nuo vekselio pasirašymo dienos nėra pateiktas. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovui vėluojant grąžinti skolą, ieškovas pateikdamas atsakovui priminimą grąžinti skolą nereiškė atsakovui reikalavimo sumokėti palūkanas. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šalių tarpusavio santykius sutarties sudarymo metu ir jų elgesį po sutarties sudarymo, vertinant kartu su paskolos sutarties (vekselio) tekstu, kuriame atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2016 m. vasario 20 d. pagal išduotus vekselius ieškovui privalo sumokėti 1800 Eur, yra pagrindas konstatuoti, jog šalys susitarė, kad paskola nebus atlygintinė. Dėl šios priežasties atmestinas ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, o būtent dėl 2,57 procentų palūkanas už naudojimąsi paskolos suma laikotarpiu nuo paskolos sutarties sudarymo (vekselių išrašymo) dienos 2015 m. gegužės 20 d. iki paskolos sumos grąžinimo dienos.

Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014).

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojamas pagal pirmąjį vekselį nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki paskolos sumos grąžinimo, kas ieškinio pareiškimo dieną (2019 m. balandžio 29 d.) sudaro 154,85 Eur, ir pagal antrąjį vekselį nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 20 d. iki paskolos grąžinimo, kas ieškinio pareiškimo dieną (2019 m. balandžio 29 d.) sudaro 143,51 Eur, iš viso 298,36 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prievolės pagal išduotus velselius nėra įvykdęs, ieškovas vekselio originalus pateikė į bylą, atsižvelgiant į tai šis ieškovo prašymas yra pagrįstas, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo paskolos sumos atitinkamai nuo 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2016 m. vasario 20 d. iki jos grąžinimo, kurios ieškinio pareiškimo dienai 2019 m. balandžio 29 d. sudaro 298,36 Eur, tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, ir sumokėjo 51 Eur žyminio mokesčio, iš viso 451 Eur. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – 92 procentais. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 415 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. B. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) skolą, 298,36 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 36 ct) kompensavimo palūkanų (iki kreipimosi į teismą dienos), 5 procentų metines kompensavimo palūkanas už negrąžintą 1800 Eur paskolos sumą, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. gegužės 2 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2098,36 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt aštuonių eurų 36 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. S..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.