- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- II-57-729/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00203-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11642-2021 (ROIK: 21149360642).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11642-2021 (ROIK: 21149360642) G. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 13 d., 10.33 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Dauparų kaime, Klaipėdos pl., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,50 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas G. P. skundas, kuriuo prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių. Skundą motyvuoja tuo, kad pareigūno priimtas sprendimas yra neteisingas ir nemotyvuotas. G. P. nuo pat įvykio pradžios savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, paaiškino pareigūnams priežastis dėl ko padarė šį pažeidimą, nevengė atsakomybės, bei savo veiksmais nepadarė niekam žalos (nebuvo sugadintas svetimas turtas, sužaloti žmonės, sukelta avarinė situacija). Pareigūnas, neskirdamas jam švelnesnės administracinio poveikio priemonės arba neskirdamas tik vienos administracinio poveikio priemonės, neatsižvelgė į tai, kad G. P. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (alkoholio kiekis nežymiai viršijo leistiną ribą). Jis šiuo metu vykdo individualią veiklą, atlieka statybos darbus. G. P. darbas susijęs su statybos darbais visoje Vakarų Lietuvoje, kad jis galėtų vykdyti savo veiklą jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, o jos netekus 6 mėnesių laikotarpiui, jis negalės atlikti savo tiesioginių pareigų nuvykti į darbo vietas, atvežti medžiagų, grįžti namo), nuo ko jis materialiai nukentės. Dėl G. P. paskirtos poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesiams jis šiam laikotarpiui praras darbą, o kartu su juo ir pajamas. G. P. mokosi Telšių regiono profesinio mokymo centre, dieniniame skyriuje, todėl teisė vairuoti automobilį jam yra būtina, kad jis galėtų atvykti į mokymo įstaigą. Jo veiksmuose yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra; nors anksčiau G. P. ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog jis anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones dėl girtumo. Skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą jis jau sumokėjo, taigi patyrė neigiamas turtines pasekmes dėl nusižengimo padarymo. G. P. charakterizuojamas ypač teigiamai. Šiuo metu G. P. kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjui suvokimą ateityje būti atidesniam, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivus ir gali saugiai dalyvauti eisme. Tikėtina, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas sąžiningai klystant dėl savo būklės o ne dėl piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles, nes sėsdamas už vairo G. P. nesijautė neblaivus, tyčios vairuoti būnant apsvaigus nuo alkoholio jis neturėjo. Pareiškėjas transporto priemonę vairavo šeštadienį, ne piko metu, kada transporto priemonių srautas nėra labai didelis, kitų KET pažeidimų nepadarė. Pareiškėjas itin neigiamai ir kritiškai įvertino šį savo poelgį, suvokė tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Pareiškėjas patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, paskyrus vien draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. P. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad G. P. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Neabejotinai nustatyta, kad G. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. G. P. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui, vykimui į mokslus, jau buvo žinomos prieš padarant nusižengimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.Tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo ir į padaryto nusižengimo pobūdį buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese, dėl šių priežasčių jam paskirta minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.
Proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, būdami tinkamai informuoti apie jo vietą ir laiką, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. P. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 13 d., 10.33 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dauparų kaime, Klaipėdos pl., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,50 promilių neblaivumas. Institucija, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. P. paskyrė 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus tiek nuo alkoholio, tiek narkotinių medžiagų yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertinti greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. G. P. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Nagrinėjamu atveju G. P. buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,01 promilės), tai yra nežymiai viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. Tikėtina, kad nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). G. P. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. G. P. sumokėjo nutarimo paskirtą baudą, taip pat yra sumokėjęs anksčiau paskirtas baudas. Jis mokosi Telšių regiono profesinio mokymo centre, dieniniame skyriuje (b. l. 7), taip pat vykdo individualią veiklą, atlieka statybos darbus (b. l. 8), nurodė, kad dėl mokymosi ir darbo pobūdžio jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.
Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui, mokslams ar savo asmeninių poreikių tenkinimui, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Ta aplinkybė, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykti į darbą ir mokymo įstaigą bei kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, G. P. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metų laikotarpį matyti, kad G. P. nors už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – jam anksčiau nebuvo taikyta, tačiau yra baustas administracine tvarka už kitus KET pažeidimus, be kita ko, už dviračio vairavimą esant neblaiviam, kas neigiamai charakterizuoja pareiškėją.
Pareiškėjas nurodo, kad savo veiksmais nepadarė niekam žalos (nebuvo sugadintas svetimas turtas, sužaloti žmonės, sukelta avarinė situacija), taip pat nepažeidė kitų KET reikalavimų. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant administracinio poveikio priemonių terminų sutrumpinimo klausimą. Jei vairuodamas neblaivus asmuo dar ir sukelia eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas. Šiuo atveju G. P. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to sprendžiant nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam individualizavimo klausimą, nereikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-380/2021).
Teismo vertinimu, G. P. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios padarytam pažeidimui, skirtos įvertinus tiek pažeidimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos. Byloje nenustačius komplekso faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjo naudai, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11642-2021 (ROIK: 21149360642) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o G. P. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11642-2021 (ROIK: 21149360642) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.