Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja R. Nenortienė.,

sekretoriaujant J. M.,

dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovei advokatei Daliai Dudėnienei, atsakovei S. R. nedalyvaujant,

išvadą teikiančios institucijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei S. R., išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje nuroro, kad su atsakove S. R., gim. (duomenys neskelbtini)., santuoką sudarė 2011 m. balandžio 29 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 38. Santuokoje gimė dukra D. R., gimusi (duomenys neskelbtini)., kuri yra nepilnametė. I. V. R. prašo nutraukti santuoką dėl sutoktinės S. R. kaltės, nurodydamas, kad su atsakove S. R. santuokoje buvo beveik ketveri metai. Santuokos pradžioje santykiai buvo geri, tačiau nuo 2012 metų rudens tarpusavio santykiai pradėjo keistis. 2013 m. birželio mėnesio antroje pusėje šeima ir atsakovės dukra G.išvyko dirbti ir gyventi į Norvegiją. Pabuvus užsienyje maždaug pusantro mėnesio, atsakovė su vaikais pabėgo gyventi pas gerokai vyresnio amžiaus norvegą, su kuriuo pagyveno pusantro mėnesio ir po to grįžo gyventi į šeimą. Ieškovas atleido atsakovei tokį jos elgesį, nes norėjo ir tikėjo, kad gali gyventi šeimoje. 2013 m. gruodžio mėnesį atsakovė su vaikais dviem savaitėms išskrido į Vokietiją, 2013 m. gruodžio 16 d. grįžo į Lietuvą, paliko vaikus pas ieškovo tėvus ir 2013 m. gruodžio 17 d.vėl išskrido į Vokietiją. Nuo laiko atsakovė į Vokietiją skraido reguliariai, išvyksta mėnesiui, dviem ar trims mėnesiams, trumpam grįžta ir vėl dingsta.Ieškovas net nežinau adreso, kur nuolatinių išvykimų metu būna apsistojusi atsakovė. Ieškovas nurodo, kad tuokdamasis su atsakove S. R. žinojo apie jos praeitį, žinojo, kad ji buvo laisvo elgesio, kad buvo teista už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. A. S. V. (atsakovės mergautinė pavardė) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-628/2009 buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str. 2 d. ir 308 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117/2010 Vilniaus apygardos nuosprendis buvo pakeistas ir S. V. už jos padarytus nusikaltimus buvo paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Atsakovas tikėjo, kad ieškovė pasikeis, tačiau santuokoje gerai buvo tik du metus, tačiau vėliau atsakovė S. V. vėl emė versti senu darbu, t.y.prostitucija, pastoviai gyvena Vokietijoje, kur teikia savo seksualines paslaugas. Jis rado ir prie bylos pridėjo skelbimus apie atsakovės siūlomas seksualines paslaugas, kuriuose ji save pavadinusi Simona, Estela ar Erika. 2013-01-18 V. M. policija surašė protokolą S. V. už tai, kad ji 2014m.V. P. mieste prisistatinėdama mergina iš Rusijos siūlė prostitutes paslaugas. Po kiekvieno išvykimo atsakovė atsiprašydavo, žadėdavo pasikeisti ir gyventi šeimoje, tačiau savo gyvenimo būdo taip ir nepakeitė.

Po santuokos nutraukimo, nepilnametės dukros D. R. nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, dukros tėvu V. R., kadangi jis vykdo savo kaip tėvo pareigas, rūpinasi dukra, ją išlaiko, tarp dukros ir ieškovo yra susiklostę darnūs tarpusavio santykiai. Atsakovės nenuspėjamas elgesys, pažadų dukrai nesilaikymas nepilnametę dukrą tik traumuoja, o mažamečiam vaikui reikia stabilumo ir pastovumo. D. D. labai prisirišusi prie ieškovo tėvų-senelių, nes daug laiko praleidžia jų prižiūrima.

Dėl kito neregistruotino kilnojamojo turto, buitinės technikos, kt. ginčo su atsakove nėra.

A. S. R. pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo -pardavimo sutartį, reg. Nr. 4214, priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Minėtas nekilnojamasis turtas atsakovei priklauso ir po santuokos nutraukimo lieka atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas, pretenzijų į šį atsakovės butą nereiškia.

Ieškovas, po santuokos nutraukimo, pasilieka savą pavardę – R, pageidauja, kad atsakovė pasiliktų iki santuokos turėtą pavardę – V.

Mano, kad po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymas vienam iš kito nėra priteistinas, kadangi abu jauni ir darbingi.

I. V. R. nurodo, kad jokių bendrai su atsakove S. R. skolinių įsipareigojimų neturi.

I. V. R. ir jo atstovė advokatė Dalia Dudėnienei teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino ir paaiškino, kad ieškovė S. R. ir toliau nesirūpina šeima, dukra D. 2015m.kovo 11d.pasakiusi, kad eina į kirpyklą dingo, kur šiuo metu jį galėtų būti ieškovas nežino. Ieškovas yra girdėjęs, kad atsakovė S. R. ir toliau skraido į Vokietiją, ten toliau užsiiminėja prostitucijos verslu, dukra mažai domisi. Atsakovė S. R. buvo 2016-02-21-22 atvykusi į Lietuvą , pabendravusi daugiau kaip valandą laiko su dukra, pasakė, kad neturi laiko vėl dingo. Dukrai dovanų atvežė kažkokį tai penalą, tačiau pinigų neperveda, dukros išlaikyti nepadeda.

A. S. R. teismo procesiniai dokumentai ir pranešimai apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbti internetiniame puslapyje www.teismai.lt 2015-06-09d., 2015-08-21d. ir 2016-02-05d.išnaudojus visas galimybes procesinius dokumentus įteikti tieiogiai. 2015-10-08d.Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei S. R. buvo paskelbta paieška, po paieškos nustatyta, kad ji išvykusi į Vokietiją, tačiau tikslaus adreso nustatyti nepavyko. Žinoma tik, kad ji bendrauja su savo seserimi Ž. P., gyvenančia Vokietijoje.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė J. B. paaiškino, kad jie lankėsi D gyvenamojoje vietoje pas ieškovo V. R. tėvus kur mergaitė auga. Mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystitis. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Ieškovui dukra padeda prižiūrėti tėvai, kadangi ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje. Mergaitės gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu. Iš atsakovės S. R. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai D, nustatytina ir bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Kaip nustatyta, sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2015m.kovo 11 d., neveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Iš ieškovo parodymų ir bylos medžiagos matyti, kad šeimoje santykiai pašlijo nuo 2013m.pabaigos, kai išvykus šeimai dirbti ir gyventi su vaikais į Norvegiją ieškovė buvo palikusi šeimą, po to buvo grįžusi ir vėl paliko šeimą, išvykdama į Vokietiją. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė Vokietijoje verčiasi prostitucijos verslu (b.l.30), pasivadina įvairiais vardais: Simona, Estela ar Erika . Ieškovas nurodo, kad bandė ir norėjo taikytis su atsakove S. R., tačiau pastaroji pažadėjusi gyventi šeimoje nuo 2015m.kovo mėnesio „išėjusi į kirpyklą“ daugiau į šeimą nebegrįžo. Ieškovė taip pat mažai domisi nepilnametės D gyvenimu, buitimi, nesilanko ir nė karto nebuvo Ukmergės vaikų lopšelyje darželyje “Nykštukas“, kur mergaitė lanko ją nuo 2015m.rugsėjo 1dienos. (b.l.83). Mergaitė auga su savo tėvu V. R. pas ieškovo V. R. tėvus, kurie padeda sūnui auginti mergaitę, nes atsakovas dirba Norvegijoje. Ieškovas rūpinasi mergaite, išlaiko savo dukrą D. Kai tuo tarpu atsakovė nesidomi ir neteikia jokio išlaikymo dukrai. Kaip nurodo atsakovas, ieškovės dukra D mažai pažįsta savo motiną, sunkiai su ja bendrauja. Pati atsakovė S. R. yra prasitarusi vyrui, kad vėl užsiima prostitucija. Ieškovė nesidomi nei mergaite, nors kartą į mėnesį paskambina, tačiau dukros praktiškai nelanko, o atvykusi į Lietuvą nesistengia grįžti gyventi į šeimą. Iš liudytojų parodymų duotų teisme matyti, kad nuo pat santuokos pradžios S. R. vedė netinkamą gyvenimo būdą, dažnai meluodavo, dingdavo iš namų, grįždavo išgėrusi. Išvykus šeimai gyventi į užsienį-Norvegiją, atsakovė S. R. 2013m.gruodžio mėn. grįžo iš Norvegijos su savo nepilnametėmis dukterimis, abi mergaites prižiūrėti paliko V. R. tėvams pati atsakovė išvyko ne pas vyrą į Norvegiją, o į Vokietiją, kurioje turimomis žiniomis ir šiuo metu gyvena. Byloje pateikta iš V. M. policijos pažyma apie tai, kad R (mergautinė V) S užsiiminėja prostitucija (b.l.30). Taip pat ieškovas pateikė teismui nuotraukas iš intymių pažinčių portalo iš kurių matyti, kad atsakovė S. R. teikia intymias paslaugas.(b.l.30). Nagrinėjant bylą teisme atsakovė S. V. 2016m.vasario mėn.buvo grįžusi į Lietuvą, valandą laiko bendravo su dukra ir savo vyru, tačiau žinodama apie santuokos nutraukimo bylą teisme visiškai vengė ir ignoravo bei nedėjo jokių pastangų grįžti į šeimą, rūpintis ja.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26- 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad dar gyvendama su sutuoktiniu atsakovė S. R. nesirūpino šeima, savo nepilnamete dukterimi, nesistengė šeimos išsaugoti, o priešingai pasirinko moralei ir dorovei nepriimtiną profesiją, kurios pagrindu tolesnis šeimos išsaugojimas nebūtų galimas, be to tai traumuoja ir traumuotų kitų šeimos narių-vyro V. R. ir nepilnametės dukters D požiūrį į šeimos vertybes, tarpusavio supratimą, ištikimybę. Tai matyti iš byloje pateiktų dokumentų (b.l.30) ir ieškovo bei liudytojų teisme parodymų.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes preziumuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovės S. R. , nes ji buvo ieškovui neištikima, kaltės. (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl nepilnametės dukros D. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo

Vertinant visas aplinkybes svarbu nustatyti kiekvieno iš tėvų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nustatyta, kad D. R. nuo 2013 m. gruodžio mėnesio mėn, gyvena kartu ieškovu V. R. jo tėvams priklausančiuose namuose. S. R. palikusi nepilnametę dukterį vyro tėvams nuo to laiko realiai nebesirūpina mergaitė, paskambina telefonu kartą į mėnesį, o paskutinį kartą aplankė 2016m.vasario mėn. per dukros gimtadienį ir tai valandai laiko, o po to vėl kažkur išvyko. Mergaitė gerai jaučiasi gyvendama su savo tėvu V. R. ir jo tėvais seneliais, kurie tinkamai rūpinasi mergaite ir tinkamai ją prižiūri. Atsakovė S. R. ne tik, kad neprižiuri savo dukros, bet ir nesidomi tinkamai jos augimu, vystymuisi, lavėjimu.

Vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad gyvendama su tėvu šiuo metu D yra saugi. Be to iš Ukmergės raj.savivaldybės VTAS pateiktos išvados ir teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nepilnametės D gyvenamoji vieta būtų tikslinga nustatyti su ieškovu V. R., nes tai pilnai atitiktų nepilnametės interesus, todėl V. R. ieškovo ieškinys dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra tenkintinas.

Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 dalyje valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. A. M., byla Nr. 3K-3-173/2004).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Teismų praktikoje pripažinta, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Taikant orientacinius kriterijus su LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažįstama, kad 1 minimali mėnesio alga, yra suma, kuri atitinka realias išlaidas vieno vaiko poreikių patenkinimui. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą, po 200 eurų periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją. Be to nurodė nepilnametės dukros poreikius, kuriems patenkinti minimaliai per mėnesį reikia 400 eurų, šias išlaidas sudaro: 150 eurų maistui, asmeninės higienos priemonėms, šampūnui, muilui, kremukams – 20 eurų, rūbeliams, avalynei – apie 115 eurų (dukrai perkami kokybiški rūbeliai ir avalynė), vitaminams, papildams – 50 eurų , skalbimo priemonėms – 20 eurų, lavinimo priemonėms, žaislams – 20 eurų.

I. V. R. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje neįregistruotos (b.l.12). Ieškovas V. R. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b.l.15). Ieškovas dirba Norvegijoje, O. L. nuo 2014-01-01, dirba po 40 val.per savaitę, gaudamas po 155Kronas į val. (b.l.18).

Atsakovė yra darbinga, darbingo amžiaus moteris. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių jos sveikatos problemas. Teismas savo iniciatyva (CPK 376str.1d.) išsiaiškino, kad atsakovė oficialiai Lietuvoje nedirba,kompensacijų ir pašalpų iš valstybės negauna., turi 2-jų kambarių butą, esantį Žeimių kaime, Ukmergės rajone.(b.l.13-14), tranporto priemonių neturi(b.l.16). Teismas duomenų apie atsakovės S. R. turimas pajamas banke neturi. Ieškovo V. R. teigimu, atsakovė gyevana ir dirba užsienyje, todėl ji privalo dirbti ir išlaikyti savo nepilnametę dukterį D. Akivaizdu ir tai, kad atsakovė S. R. disponuoja tam tikromis pajamomis, iš jų pragyvena, be to, galimai gyvena ir kaip nurodyta po paieškos užsienio valstybėje Vokietijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje, todėl teismo vertinimu, gali dirbti ir užsidirbti, ir privalo vykdyti nors vieną iš motinos pareigų- teikti pagal poreikius išlaikymą nepilnametei dukrai Danielei. Tai, kad atsakovė S. R. šiuo metu negauna pajamų Lietuvoje negali būti pagrindas neteikti išlaikymo ar jį ženkliai mažinti.Tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu ir aplaidžiu elgesiu vaiko atžvilgiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamas, bet ir tai,kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitikančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių teikamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Respublikos AT 2008-05-26nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių vaikui šiuo metu 4metai , vaikas auga sveikas, ugdomas. Be to, vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Todėl įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Ieškovas nurodė, kad dukters poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 400 Eur. Teismo nuomone, ieškovo nurodyta suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protinga ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka iš esmės tenka vienam ieškovui. Atsakovė dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaiko likimui, vaiko neaugina, jo materialiai neremia, vaiko gyvenime nedalyvauja, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jos esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Pažymėtina, kad nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 350 Eur su mokesčiais, apie 296 Eur be mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009.). Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) manytina, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga nuo 360-400 Eur suma ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurio realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, teismas turėtų į šią aplinkybę atsižvelgti priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Kadangi ieškovas, su nepilnamete dukra D. R. gyvena ieškovo tėvams priklausančiame bute, todėl dalis mokesčių išlaidų yra priskiriamos prie išlaidų, būtinų nepilnametės dukros poreikiams tenkinti.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, šalių pastangas, ekonominę situaciją šalyje, ieškinys tenkinas dalinai ir priteistina po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. nuostata, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauji jį auklėjant.

Kadangi atsakovė S. R. su nepilnamete dukra Daniele retai matosi, mergaitė yra atpratusi nuo bendravimo su mama, tikslinga iki kol mergaitė kols apsipras su mama , mergaitė bendrautų dukros gyvenamojoje vietovėje. Tačiau siekiant išvengti nesutarimų tikslinga nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Nustatyti atsakovės S. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. bendravimo tvarką:

1. A. S. R. su nepilnamete dukra D bendrauja du savaitgalius per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, dukros gyvenamojoje vietovėje.

2. Su atsakove S. R. nepilnametė dukra D praleidžia metines šventes: poriniais metais – per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, dukros gyvenamojoje vietovėje.

3. A. S. R. su nepilnamete dukra Daniele dukros gyvenamojoje vietovėje praleidžia Motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis), dukros D gimimo dieną (kiekvienų metų vasario 20 d.), atsakovės gimimo dieną (kiekvienų metų lapkričio 23 d.).

4. Dėl atsakovės bendravimo su dukra atostogų metu, kitomis progomis šalys susitars dėl abiems šalims tinkamo laiko, praleidžiamo su nepilnamete dukra.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra darbingo amžiaus, pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo, šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto

Teisme nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto neįgijo.

Dėl kito neregistruoto kilnojamojo turto: buitinės technikos ir kt. daiktų ginčo su atsakovė S. R. nėra.

A. S. R. pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 4214, priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas atsakovei priklauso ir po santuokos nutraukimo lieka atsakovei asmeninės nuosavybės teise. I. V. R. pretenzijų į šį atsakovės butą nereiškia.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

I. V. R po santuokos nutraukimo palikti pavardę- R, atsakovei S. R. palikti pavardę-R. Atsakovei S. R. paliekama R pavardė, kadangi sutuoktiniai turi bendrą vaiką (CK 3.69str.2d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo, be to šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.

I. V. R. jokių bendrai su atsakove S. R. skolinių įsipareigojimų neturi.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės-nustatyta nepilnametės D. R. gyvenamoji vieta kartu su ieškovu V. R. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Iš atsakovės S. R. atsakovui V. R. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 41 eurų ieškovo sumokėtų žyminio mokesčio išlaidų bei ieškovo turėtų 347,87 Eur už advokato pagalbą. I. V. R grąžinti sumokėtą 41Eur žyminio mokesčio išlaidų iš valstybės, sumokėtą 2015-04-13 terminale Perlo pasalugos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoka, įregistruota 2011 m. balandžio 29 d. Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr.38, iširo dėl atsakovės S. R. kaltės ir ją nutraukti.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. R. palikti R pavardę, atsakovei S. R. palikti-R pavardę.

Nustatyti nepilnametės dukros D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012 m. vasario 20 d., gyvenamąją vietą su ieškovu V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) , nepilnametės dukros D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015m.balandžio 9 d. iki dukros D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją.

Paskirti ieškovą V. R. tvarkyti nepilnametei dukrai D. R. išlaikyti skirtas pinigines lėšas, išskirtinai dukros interesams.

Nustatyti atsakovės S. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. bendravimo tvarką:

1. A. S. R. su nepilnamete dukra D bendrauja du savaitgalius per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, dukros gyvenamojoje vietovėje.

2. Su atsakove S. R. nepilnametė dukra D praleidžia metines šventes: poriniais metais – per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, neporiniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, dukros gyvenamojoje vietovėje.

3. A. S. R. su nepilnamete dukra Daniele dukros gyvenamojoje vietovėje praleidžia Motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis), dukros D gimimo dieną (kiekvienų metų vasario 20 d.), atsakovės gimimo dieną (kiekvienų metų lapkričio 23 d.).

4. Dėl atsakovės bendravimo su dukra atostogų metu, kitomis progomis šalys susitars dėl abiems šalims tinkamo laiko, praleidžiamo su nepilnamete dukra.

Šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto neįgijo. Ginčo dėl kilnojamojo turto tarp šalių nėra.

A. S. R. pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo- pardavimo sutartį, reg. Nr. 4214, priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Minėtas nekilnojamasis turtas atsakovei priklauso ir po santuokos nutraukimo lieka atsakovei asmeninės nuosavybės teise. I. V. R. pretenzijų į šį atsakovės butą nereiškia.

I. V. R. jokių bendrai su atsakove S. R. skolinių įsipareigojimų neturi.

2015m.balandžio 15d.Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai.

Kitose dalyse ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. R. ieškovui V. R. 41 Eur (keturiasdešimt vienas euras) sumokėtų žyminio mokesčio išlaidų bei 347,87 Eur (trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai 87 cnt.) už advokato pagalbą.

I. V. R grąžinti sumokėtą 41Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminio mokesčio išlaidų iš valstybės, sumokėtą 2015-04-13 terminale Perlo paslaugos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.