Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1166-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
2S-1166-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
Suinteresuotas asmuo
V. U., V. Č., S., S. U., V. P.
Skolininkas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kreditorius
V. U., V. Č., S. U.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1166-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 129.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės (pranešėjos) ir Romualdos Janovičienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. U., V. Č. ir S. U. atskirąjį skundą bei V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Danguolės Štrimaitienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, suinteresuoti asmenys V. U., V. Č., S. U., V. P..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė D. Štrimaitienė 2009-06-03 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu (b.l. 1-3), kuriuo prašė teismo paskirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. M. 1000 Lt dydžio baudą išieškotojų V. U., V. Č. ir S. U. naudai už skolininko akivaizdžiai vilkinamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 vykdymą. Nurodė, kad vykdo 2006-05-18 Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.I-1180-4/05, kuriuo skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais terminais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotas parengti ir pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlymą dėl V. U., V. Č., S. U. nuosavybės teisės atkūrimo į A. U. nuosavybės teise turėtą žemę (duomenys neskelbtini), suformuojant ne mažesnį kaip 2891 kv.m. žemės ploto sklypą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius įstatyme numatytus veiksmus.

Atsiliepimas

Skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į antstolės pareiškimą (b.l. 5-9) prašė šį pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, kad nėra pagrindo taikyti CPK 771 str. 5 d. nustatytas priemones, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimas 2009-06-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1038 „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ įvykdytas: yra suformuotas natūra grąžintinas 2891 kv.m. ploto žemės sklypas bei patvirtintas žemės sklypo planas. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas bei minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų byla su patvirtintais sklypo planais buvo pateikta 2009-06-11. Taigi Savivaldybės administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Be to, Savivaldybės administracijos direktorius V. M. šiose pareigose dirba tik nuo 2009-04-15, todėl jo veiksmai vertintini atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesį tam tikroje situacijoje, – direktorius įsakymą įvykdė nepraėjus dviems mėnesiams po jo paskyrimo. Taip pat nurodė, kad antstolės surašytas 2009-06-01 aktas Nr.0027/00253 dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu nevykdymo, neatitinka formos reikalavimų, nustatytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje, bei nepagrįstas faktiniais duomenimis.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-06-26 nutartimi pareiškėjos antstolės D. Štrimaitienės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino (b.l. 30-31). Išieškotojai V. U., V. Č. ir S. U. šią pirmosios instancijos teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, prašydami ją panaikinti bei patenkinti antstolės prašymą – skirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 1000 Lt dydžio baudą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vieno mėnesio terminą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-1180-4/05 arba, patenkinus atskirąjį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jei teismas nuspręstų, kad būtina išreikalauti ar tirti daug naujų įrodymų (b.l. 36-39).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-15 nutartimi panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-26 nutartį ir, vadovaudamasis CPK 771 str. 5 d. nuostatomis, paskyrė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (b.l.44). Šią pirmosios instancijos teismo nutartį skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apskundė atskiruoju skundu, kuriuo prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-15 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-26 nutartį, kuria antstolės D. Štrimaitienės prašymas dėl baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. M. buvo atmestas (b.l. 51-53). Vilniaus apygardos teismas 2009-12-01 nutartimi (b.l. 60-63) skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti atsisakė, pripažinęs, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-15 nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai panaikinęs savo 2009-06-26 nutartį, kuria pareiškėjos antstolės D. Štrimaitienės pareiškimas dėl baudos skyrimo nepatenkintas, paskyrė žodinį antstolės prašymo nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-02-25 protokoline nutartimi patenkino V. P. prašymą ir įtraukė jį į bylą suinteresuotu asmeniu, įpareigojęs per 14 dienų pateikti atsiliepimą į antstolės pareiškimą. (b.l. 86-87).

Suinteresuotas asmuo V. P. 2010-03-16 atsiliepimu (b.l. 94-99) prašė: neskirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui baudos, kadangi yra būtina iš esmės keisti Vilniaus miesto administracijos sprendimo būdą, t.y. įvykdyti sprendimą visai kitu būdu nei tai atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir nei to siekia išieškotojai – formuoti sklypą ne valstybės išperkamoje žemėje; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti sprendimą remiantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniais, t.y. pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlymą dėl V. U., V. Č. ir S. U. nuosavybės atkūrimo į A. U. nuosavybės teise turėtą žemę (duomenys neskelbtini) ir suformuoti ne valstybės išperkamoje žemėje ne mažesnį kaip 2891 kv.m. žemės sklypo plotą bei atlikti kitus su tuo susijusius įstatyme numatytus veiksmus. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama tinkamai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas jai pavestas funkcijas, išnaudojo daugelį procesinių teisinių priemonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Antstolė D. Štrimaitienė 2010-03-26 teismui pateikė prašymą (b.l. 141), kuriuo jos pareiškimą dėl piniginės baudos paskyrimo prašė palikti nenagrinėtą. Nurodė, jog yra gautas išieškotojų atstovo prašymas atsiimti pareiškimą dėl piniginės baudos paskyrimo, skolininkui pradėjus vykdyti sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-04-07 nutartimi (b.l. 142-143) antstolės D. Štrimaitienės prašymą dėl baudos paskyrimo išnagrinėjo iš esmės ir šį prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2009-06-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1038 „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą įvykdė, todėl baudos paskyrimas skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Dėl suinteresuoto asmens V. P. išdėstytų argumentų teismas nurodė, kad V. P. nebuvo proceso dalyvis administracinėje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimas, juo labiau, kad jis savo teises gina ABTĮ nustatyta tvarka ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pateikęs skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1038 panaikinimo. Dėl antstolės prašymo palikti jos pareiškimą nenagrinėtu teismas sprendė, jog viešas interesas bei antstolės neįvardintas teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas šis prašymas – pagal CPK 139 str. ar 140 str. 1 d. nuostatas pareiškimo prašoma nenagrinėti iš esmės, neleidžia priimti šio atsisakymo.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. P. atskiruoju skundu (b.l. 144-146) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-07 nutartį bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti sprendimą remiantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniais, t.y. pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlymą dėl V. U., V. Č. ir S. U. nuosavybės atkūrimo į A. U. nuosavybės teise turėtą žemę (duomenys neskelbtini) ir suformuoti ne valstybės išperkamoje žemėje ne mažesnį kaip 2891 kv.m. žemės sklypo plotą bei atlikti kitus su tuo susijusius įstatyme numatytus veiksmus. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkas iš esmės įvykdė LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 106 p. reikalavimus, kadangi (duomenys neskelbtini) suformuoti sklypą nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nėra įmanoma dėl teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Šią aplinkybę patvirtina Žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertės K. Skrodenytės ekspertizės aktas.

Suinteresuoti asmenys V. U., V. Č. ir S. U. atskiruoju skundu (b.l.151-153) taip pat prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-07 nutartį ir klausimą išspręsti ši esmės, o nustačius, kad byloje yra būtina tirti naujus įrodymus, perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada apie skolininko įvykdytą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą neatitinka faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, prieštarauja nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantiems teisės aktams. Be to, šiuo atveju teismas, iki teismo posėdžio gavęs pareiškėjos antstolės prašymą palikti jos pareiškimą dėl baudos skyrimo nenagrinėtą, privalėjo bylos iš esmės nenagrinėti ir pareiškimą grąžinti pareiškėjai. Pareiškimas turėjo būti grąžintas pareiškėjai ir dėl to, kad teismas pareiškimo neišnagrinėjo per septynias dienas, kaip tai numatyta CPK 593 str. 2 d. Nepaisant to, teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad skolininkas minėtą Vilniaus administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą įvykdė, nors motyvuojamoje nutarties dalyje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų padaryti tokią išvadą. Skolininko Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2009-06-09 įsakymas Nr. 30-1038, neanalizuojant jo esmės, neįrodo, kad skolininkas įvykdė šį sprendimą. Konstatuodamas, kad skolininkas minėtą teismo sprendimą įvykdė, teismas visų pirma turėjo išanalizuoti teismo jam paskirtą įpareigojimą ir visus norminius aktus, kuriais remiantis yra atkuriamos nuosavybės teisės ir kuriuos turi įvykdyti skolininkas; antra, turėjo sugretinti įpareigojimą su skolininko atliktais veiksmais iki antstolės kreipimosi į teismą dienos. Tokiu atveju yra būtina išreikalauti iš Vilniaus administracinio apygardos teismo išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-1218-18/05, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, ir nustatyti, kokius veiksmus privalėjo atlikti skolininkas ir kokius veiksmus atliko. Kaip žinia, nuosavybės teisių atkūrimas natūra yra iš daugelio etapų susidedantis procesas, todėl vien skolininko įsakymo priėmimas negali būti traktuojamas kaip teismo sprendimo įvykdymas.

Atsiliepimas

Skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į suinteresuotų asmenų V. U., V. Č. ir S. U. bei V. P. atskiruosius skundus (b.l. 161-168; 169-177) prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-07 nutartį. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. P. savo skundu kvestionuoja administracinių teismų įsiteisėjusius sprendimus bei jomis nustatytas aplinkybes, juo labiau, kad savo pažeistas teises V. P. analogiškais motyvais gina administracinėje byloje Nr. I-514-281/2010. Dėl suinteresuotų asmenų V. U., V. Č. ir S. U. atskirojo skundo nurodo, kad šiame skunde nenurodomi jokie pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindai bei argumentai, dėl kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimas turėtų būti laikomas neįvykdytu. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą, 2009-06-09 įsakymu Nr. 30-1038 suformavo teismo sprendimu nustatyto ploto žemės sklypą – 2891 kv. m. nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau, nežiūrint to, antstolė kreipėsi į teismą, prašydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pakarotinai skirti baudą. Atkreipia dėmesį, jog V. P. ne tik nedalyvavo nagrinėjant minėtą administracinę bylą ir priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą, bet taip pat nedalyvavo ir vykdymo procese. Tai patvirtina, kad V. P. neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant ginčą tarp skolininko ir išieškotojo dėl teismo sprendimo vykdymo. Mano, kad teismo sprendimas buvo realizuotas visa apimtimi, o V. P. argumentai dėl neva ne toje vietoje suformuoto sklypo nėra teisiškai pagrįsti, nes būtent šioje vietoje formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra įpareigojo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-07-07 sprendimu. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo rezoliucinėje dalyje numatyto ploto žemės sklypas buvo suformuotas ir kartu su kadastrinių matavimų byla bei patvirtintais sklypų planais 2009-06-11 pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės direktoriui yra pavestos žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra funkcijos, atlikus šiuos veiksmu, direktoriaus kompetencija nuosavybės teisių atkūrimo procese pasibaigia. Dėl suinteresuotų asmenų V. U., V. Č. ir S. U. nurodo, jog išieškotojai piktnaudžiauja teise į apeliaciją: išieškotojai 2010-03-23 vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo ir nenurodė jokių svarbių nedalyvavimo priežasčių, yra pateikę antstolei prašymą atsiimti pareiškimą dėl baudos skyrimo, o pirmosios instancijos teismui nustačius, jog minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įvykdytas, be jokių pagrįstų motyvų skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį.

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų išieškotojų V. U., V. Č. ir S. U. atskirąjį skundą (b.l. 182-183) prašo išieškotojų atskirąjį skundą atmesti ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-07 nutartį bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti sprendimą remiantis Atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniais.

Suinteresuotų asmenų V. U., V. Č. ir S. U. atskirasis skundas tenkintinas, o suinteresuoto asmens V. P. atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, taip pat absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atsiliepimas

Išnagrinėjusi teismui pateiktą civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino šiame vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, netinkamai išaiškino bei taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias CPK 771 str. nustatytos bylos nagrinėjimo tvarką, netinkamai identifikavo byloje dalyvaujančių asmenų ratą. Dėl to skundžiama nutartis panaikintina, o bylą perduotina pagal kompetenciją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl CPK 771 str. 5 d. nustatytos baudos taikymo tvarkos

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo, kuris yra vykdytinas dokumentas, pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586 bei 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, yra išaiškinęs, jog be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos, kaip, pavyzdžiui, CPK 585 str. 2 d. numatyta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, kuri yra mokama už proceso pažeidimus į valstybės biudžetą, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą skiriama CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t.y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę. Dėl baudos paskirties specifikos skiriasi ir CPK 771 str. 5 d. nustatytos baudos skyrimo tvarka. Pagal CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 str. 5 d. reglamentuota, kad tuo atveju, kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Tačiau tokia įstatymo formuluotė neapriboja antstolio ar vykdymo proceso šalių teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (CPK 593 str. 1 d., 616 str. 2 d.). Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas.

Vykdomosios bylos Nr. 0027/06/00253 duomenys patvirtina, jog antstolė D. Štrimaitienė, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. I-1180-4/05, 2006-12-19 ir 2009-06-01 patikrinusi sprendimo įvykdymą ir nustačiusi, kad skolininkas sprendimo geruoju neįvykdė, surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus (vykd. b.l. 31, 80). Byloje esančios teismo šaukimo įteikimo pažymos patvirtina, kad proceso dalyviai, tame tarpe ir išieškotojai, buvo informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 123 str.), kitaip tariant, turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį ir išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, ir nors šia galimybe nepasinaudojo (b.l.136), tačiau savo poziciją dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo aiškiai išreiškė savo atskirajame skunde. Jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009-06-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1038 „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ skolininkas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą įvykdė.

Jau minėta, kad 2010-03-26 antstolė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pareiškimą dėl piniginės baudos paskyrimo palikti nenagrinėtą, gavusi išieškotojų atstovo prašymą atsiimti pareiškimą dėl piniginės baudos paskyrimo, skolininkui pradėjus vykdyti sprendimą. Tokią galimybę antstoliui suteikia vykdomo teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, pobūdis. Būtent tokio pobūdžio sprendimo neįvykdymo tęstinumas leidžia antstoliui CPK 771 str. tvarka ne tik su sprendimo nevykdymo aktu kreiptis į teismą iki sprendimas bus realiai įvykdytas (CPK 771 str. 6 ir 7 dalys), bet ir atsiimti savo prašymą, prašant palikti jį nenagrinėtą, kaip yra ir šiuo konkrečius atveju – išieškotojams, kurių naudai priteisiama bauda, išreiškus valią atsiimti pareiškimą dėl baudos paskyrimo, nes skolininkas sprendimą vykdyti pradėjo. Teisinio prašymo pagrindo, kaip tai traktavo teismas savo nutartyje, įstatymų leidėjas nereikalauja nurodyti, prašymo turinį identifikuoja ir konkrečią teisės normą pritaiko teismas. Pastebėtina ir tai, kad prašymo atsiėmimas neužkerta kelio antstoliui, esant tam pagrindui, su sprendimo nevykdymo aktu iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui už sprendimo nevykdymą paskyrimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2009-10-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009 išaiškino, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas. Todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo įvykdymo faktą konstatavo iš esmės ignoruodamas antstolės prašymo turinį, kuriame buvo aiškiai įvardinta, jog skolininkas tik pradėjo vykdyti minėtą teismo sprendimą, o ne jį yra pilnai įvykdęs. Tai reiškia, kad apylinkės teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo įvykdymo faktą konstatavo neištyręs visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų bylos aplinkybių, tinkamai neišanalizavęs vykdytino sprendimo nuostatų ir įpareigoto asmens atliktų veiksmų (CPK 185 str.), savo išvadų dėl sprendimo įvykdymo nemotyvavo, tokiais savo veiksmais iš esmės pažeisdamas išieškotojų interesus, kuriems tokiu būdu buvo užkirsta galimybė ginti savo teisėtus interesus vykdymo procese.

Susiklosčiusioje situacijoje teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo įvykdymo faktą ir tuo pagrindu atsisakyti skirti skolininkui baudą, negalėjo, neturėdamas šiam faktui patvirtinti pakankamai įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas privalo iš naujo aiškintis sprendimo įvykdymą ir tik tada spręsti dėl pagrindo skirti skolininku baudą egzistavimo. Su tuo susiję išieškotojų atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

Dėl suinteresuotų asmenų vykdymo procese

Kaip jau nurodė teisėjų kolegija, CPK 771 str. nuostatos apibrėžia tokios kategorijos bylose dalyvaujančių asmenų ratą - išieškotojas ir skolininkas. CPK 633 str. nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, t. y. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti ir nebūtinas, tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti, – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Antai tokiais suinteresuotais asmenimis gali būti vykdantis sprendimą antstolis, taip pat asmuo, kuriam prašoma paskirti baudą. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad antstolės D. Štrimaitienės kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo pateiktas vadovaujantis vykdomuoju dokumentu – vykdomuoju raštu Nr. I-1180-4/05, kuriame proceso šalimis yra išieškotojai V. U., V. Č. ir S. U.., o skolininkas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tačiau apeliantas V. P. V. apygardos teismo administracinės bylos nagrinėjime, kuriame buvo priimtas vykdytinas sprendimas, kaip procesinė figūra nedalyvavo. Kitaip tariant, apeliantas V. P. nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, o tai reiškia, kad su ginčo šalimis materialiniais teisiniais ar procesiniais teisiniais santykiais jis nėra susijęs. Todėl nėra jokio pagrindo kalbėti ir apie galimas teismo sprendimo įvykdymo arba jo neįvykdymo pasekmes jo paties teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad jis kitoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs reikalavimus, susijusius su jau išnagrinėta administracine byla, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, vertinant prielaidų skirti skolininkui baudą už sprendimo neįvykdymą egzistavimo klausimą, ar, juo labiau, traktuoti V. P. kaip vykdymo proceso šioje byloje būtiną vykdymo dalyvį nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad V. P., įtrauktas į šį vykdymo procesą suinteresuotu asmeniu, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), kelia savarankiškus procesinius reikalavimus dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies papildymo (kokiu būdu, jo nuomone, šis sprendimas turi būti įvykdytas), nors įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio keitimas iš viso nėra galimas. Todėl iš naujo nagrinėjant antstolės pareiškimą spręstinas klausimas dėl V. P. galimybės dalyvauti suinteresuotu byloje asmeniu, nesant jam šio vykdymo proceso ar jo konkretaus veiksmo dalyviu.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad V. P. atskirojo skundo argumentai patys savaime neįtakoja ir neapsprendžia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ar teisėtumo, todėl kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl V. P. rašytinių paaiškinimų

Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu (CPK 42 str. 1 d.). Žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), t.y. paaiškinimai skirti išdėstyti faktines aplinkybes. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo V. P. 2010-10-06 Vilniaus apygardos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės išsako savo nesutikimo su suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimu į V. P. atskirąjį skundą teisinius argumentus. Darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo iš esmės teikia ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą (dubliką) (CPK 110 str., 227 str. 2 d.), pateiktą procesinį dokumentą įvardindamas rašytiniais paaiškinimais (CPK 115 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 str.), yra teikiami tik skundas bei atsiliepimas, rašytinius paaiškinimus (su priedais) atsisakytina priimti, grąžinant juos padavusiam asmeniui.

Kiti su skundžiama nutartimi susiję klausimai

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę tikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą aukštesnės instancijos teismui, kartu numato išimtį, pagal kurią galima ištaisyti sprendime rašymo apsirikimą ar aiškias aritmetines klaidas. CPK 276 str. 2 d. nustatyta tvarka sprendimą priėmusiam teismui leidžiama savo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti teismo sprendime (plačiąja prasme) rašymo (techninius) apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Pažymėtina ir tai, kad visais atvejais galimas tik toks klaidų sprendime ištaisymas, kuris iš esmės nekeičia sprendimo turinio. Tai reiškia, kad ištaisant rašymo apsirikimus negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ar realizavimo sąlygų, teismui priimant nutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, nagrinėjamoje byloje skundžiamos teismo nutarties originalas (b.l. 142-143) nevisiškai atitinka Teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esantį nutarties egzempliorių bei bylos dalyviams išsiųstų skundžiamos nutarties nuorašų (b.l. 150) tekstą. Teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ bei bylos dalyviams išsiųstuose nuorašuose motyvuojamoji bei rezoliucinė dalys skiriasi nuo originalo (dokumento originale nesama nutarties 2 psl. paskutinės aprašomosios dalies pastraipos 2 sakinio; nutarties originale nėra įvardinta CPK 96 str. 2 d., kuria teismas vadovaujasi priimdamas nutartį; originalo rezoliucinėje dalyje nėra nuorodos apie priteistas iš antstolės 60 Lt pašto išlaidas). Bylos medžiagoje bei Teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ duomenų apie tai, kad buvo taisomi rašymo apsirikimai, nėra, juo labiau, kad tokio pobūdžio apsirikimai, kaip pašto išlaidų priteisimas, yra taisomas pasitelkus papildomo sprendimo institutą (CPK 277 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotų asmenų V. U., V. Č. ir S. U. atskirąjį skundą patenkinus, o V. P. atskirojo skundo netenkinant, iš pastarojo apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 20,50 Lt (b.l. 186) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš V. P. 20 (dvidešimt) litų 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjos Dalia KačinskienėRomualda Janovičienė