- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- I-514-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01816-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- V. Č., V., G. G., Vilniaus
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. P., jo atstovui Pranui Makauskui, atsakovės atstovei Aistei Račkauskaitei, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V. Č. ir S. U. atstovui A. P., trečiojo suinteresuotojo asmens V. U. atstovui R. K., trečiajam suinteresuotajam asmeniui G. G., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. Č., S. U., G. G. ir V. U. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. P. skunde teismui (b.l. 3-9) prašo panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-09 įsakymą „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad priimant skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-06 įsakymą, buvo pažeisti Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 dalis bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įst. (toliau – Atkūrimo įst.) 4str. 2d. nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. LR Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106 p. numato, kad natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininkų turėtos žemės ribas.
Minėtų teisės normų pagrindu daro išvadą, kad galiojantys teisės aktai neleidžia suformuoti sklypo ne savininko turėtoje vietoje tais atvejais, kai prašoma žemę grąžinti natūra.
Pateikti įrodymai patvirtina, kad didelė 2891 kv. m. žemės sklypo dalis yra suformuota ne savininkės (A. U.) iki nacionalizacijos turėtoje vietoje, o užeinant už jos ribų. Formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus ne savininko turėtoje vietoje yra iš esmės iškreipiama nuosavybės teisių atkūrimo, kaip teisės aktais reglamentuotos restitucijos, esmė, nes asmuo įgyja tai, ko nėra netekęs. Prie šio skundo pridedame Žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertės K.Skrodenytės Ekspertizės akte nurodyta, kad „grąžintinos natūra žemės sklypo Nr. 1 dalis, esanti šalia (duomenys neskelbtini) gatvės (pažymėta skaičiais 1-4), šalia (duomenys neskelbtini) g. Nr. 33 sklypo (pažymėta skaičiais 4,5) šalia (duomenys neskelbtini) g. Nr. 33 sklypo (pažymėta skaičiais 20, 21 ir 1) buvo formuojama vietoje, kuri nepriklausė buvusiam savininkui, t.y. nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės sklypo ribas, tuo pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuostatą, kur nurodyta, kad „nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiams bendrosios nuosavybės teise ...“ Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktą. Dėl nurodytų argumentų skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-09 įsakymas naikintinas kaip neteisėtas.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr.1-280-281/2009 (dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-22 įsakymo Nr. 30-91 „Dėl sklypo Nr. 1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo" 1.2.2, 1.2.3, 4.1 p. nuostatų panaikinimo), Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-08-31 atsiliepime į pareiškėjų skundą pažymėjo, kad priimdamas ginčijamą įsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įvykdė 2005-07-07 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir nustatė suformuoto natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemes sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenis - 1326 kv. m. plotą ir ribas. Tokio dydžio sklypas yra suformuotas atsižvelgiant į senojo, iki nacionalizacijos savininko turėtos žemės ribas. Joks teisės aktas neleidžia suformuoti sklypo ne savininko turėtoje vietoje tais atvejais, kai prašoma žemę grąžinti natūra. Taigi, šie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į skundą motyvai patvirtina, kad A. U. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose, laisvos (neužstatytos) žemės yra likę 1326 kv. m.. Būtent tokio dydžio žemės sklypas ir buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-22 įsakymu. Tačiau, nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, ginčijamu įsakymu panaikino ankstesnį 2007-01-22 įsakymą Nr. 30-91 „Dėl sklypo Nr. 1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 1326 kv. m. žemės sklypas, ir 2009-06-09 įsakymu patvirtino 2891 kv. m. žemės sklypo Nr. 1 šalia (duomenys neskelbtini) ribų planą. Tokiu būdu asmuo įgyja tai, ko niekada nėra turėjęs, kartu iškreipiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra esmę bei principus -įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę, grąžinant neteisėtai nusavintą žemę.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. numato, kad Žemėtvarkos skyrius prašo savivaldybės administracijos direktoriaus „nustatyt žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą 2009-06-09 įsakymą „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ Nr.30-1038 nenustatė žemės naudojimo būdo ir pobūdžio. LR teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad tiek teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas, tiek pobūdis yra vieni iš privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų (22, 23 str.). LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 50 d. nustato, kad žemės sklypo naudojimo būdas - teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje“, 51 d. - „žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.“ Naudojimosi būdų ir pobūdžių gali būti įvairių, ypač kitos paskirties žemėje, dėl to toks netikslumas ir neapibrėžtumas pažeidžia pareiškėjo teises.
Atkūrimo įstatymo 12 str. yra išvardinti atvejai, kada valstybė iš piliečių išperka žemę atlygindama už ją pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 12 str. 12 p. numatyta, kad valstybė išperka žemą, kai ji yra ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė .
Pridedamas Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, ribų planas bei spalvotos ištraukos iš skaitmeninio ribų plano žemėlapio, patvirtintos LR valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie LR aplinkos ministerijos vyr. specialistės Natalijos Gedvilaitės. Pridedamas planas patvirtina, jog 2891 kv. m. žemės sklypas Nr. 1 šalia (duomenys neskelbtini) patenka į Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, ribas. Tai reiškia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija apskritai negalėjo formuoti ir tvirtinti 2891 kv. m. žemės sklypo Nr. 1 šalia (duomenys neskelbtini) ribų plano, kadangi pretendentams (V. U., V. Č., S. U., G. G.) negali būti natūra atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-09 įsakymas naikintinas kaip neteisėtas.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju yra nustatytinas ABTĮ 89 str. 1 d. numatytas pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti - skundžiamas įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - Atkūrimo įstatymui ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skundo motyvus ir prašė skundo reikalavimus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepime teismui (b.l. 63-66) nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2009-06-09 įsakymu Nr.30-1038 suformavo teismo sprendimu nustatyto ploto žemės sklypą (2891 kv. m) nuosavybės teisių atkūrimui natūra, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą.
Prieš tai, Vilniaus m. savivaldybė, siekdama tinkamai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo natūra srityje, išnaudojo daugelį procesinių teisinių priemonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, siekė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo pakeitimo ar panaikinimo.
LR administracinių bylų teisenos įstatymas 14 str. įtvirtina teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties privalomumo principą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu įsakymu įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą priverstine tvarka, prieš tai išnaudojęs daugelį teisinių priemonių, siekdamas minėto teismo sprendimo peržiūrėjimo ne tik instancine tvarka, bet taip pat pasinaudodamas ir proceso atnaujinimo, ir teismo sprendimo išaiškinimo institutais. Tačiau visos išnaudotos priemonės nebuvo veiksmingos. Taip pat vykdant minėtą teismo sprendimą 2009-06-09 administracijos direktoriui suformavus ginčijamą sklypą vyksta bylinėjimasis bendrosios kompetencijos teisme pagal antstolės prašymą skirti administracijos direktoriui baudą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Mano, kad įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, ginčijamo įsakymo naikinimas galimas tik teismo iniciatyva (ex officio), t.y. teismui vykdant teisingumą, tačiau nekonstatuojant atsakovo neteisėtų veiksmų.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad palaiko atsiliepime teismui išdėstytą poziciją.
Tretysis suinteresuotasis asmuo VAVA atsiliepime (b.l. 58-59) teismui paaiškino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-11-06 raštu Nr. 31/03-17- 2910 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės admininistracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimosi sąlygų nustatymo pretendentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų prie pareiškimo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-06-09 įsakymu Nr.30-1038 „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) g. duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ nustatė natūra grąžintinos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini), duomenis. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus duomenis pateikė ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kurioje matyti, kad suformuotas žemės sklypas išeina už buvusios savininkės iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribų, todėl žemės sklypo duomenys (ribos) turėtų būti tikslinami vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. reikalavimais.
Remdamasi nurodytais motyvais prašo skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
Tretysis suinteresuotasis asmuo V. U. (b.l. 152-154) atsiliepime teismui nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, prašo bylą nutraukti. Paaiškino, kad pareiškėjas V. P. su ginčijamu įsakymu nesutinka tais pačiais pagrindais (dviem iš trijų), kaip ir Vilniaus m. savivaldybes administracijos direktorius su minėtu teismo 2005-07-07 sprendimu: 1) dėl neva neteisėto sklypo dalies suformavimo už turėtos žemės ribų, 2) dėl to, kad visa žemė, kurioje suformuotas sklypas, yra valstybės išperkama, kadangi ji yra ypač vertinga ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Trečias pareiškėjo skunde pateiktas argumentas skundžiamam įsakymui naikinti yra tas, kad įsakyme nenustatytas sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.
Pagal LR ABTĮ 58 str. 2 d. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Dėl pirmo pareiškėjo V. P. argumento pažymi, kad Vilniaus m, sav. administracijos direktorius nekartą yra kėlęs tiek išnagrinėtoje adm. byloje Nr.I-1180-04/2005, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs 2005-07-07 teismo sprendimas, tiek pareiškėjo V. P. skunde paminėtoje adm. byloje Nr.I-280-281/2009 Vilniaus m. sav. administracijos pateiktame 2007-08-31 atsiliepimo teiginyje, kad joks teisės aktas neleidžia suformuoti sklypo ne savininko turėtoje vietoje, kai prašoma žemę grąžinti natūra. Abiem atvejais teismai šį argumentą tinkamai įvertino ir pagrįstai neatsižvelgė.
Iki 2005-04-11 Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057, nustatančio nuosavybės teisių į išlškusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką, galiojusioje redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad, formuojant racionalias žemės sklypų ribas, galimos grąžinti natūra žemės sklypo vieta gali neatitikti ne daugiau 20 proc. turėtos žemės sklypo vietos (šio nutarimo 34 p., vėliau 106 p.). Nuo 2005-04-11 ši nuostata buvo pakeista numatant, kad grąžinamos laisvos žemės sklypų ribos formuojamos atsižvelgiant į savininkų turėtos žemės ribas (nutarimo 106 p.), o tai nėra tapatu nuostatai „turėtos žemės ribose“.
Mano, kad tokia formuluotė buvo pasirinkta neatsitiktinai ir visų pirma dėl to, kad tiksliai nustatyti turėtos žemės sklypo ribas praėjus daugiau kaip 50 metų nėra galimybės (kartografuojant turėto žemės sklypo ribas remiamasi netiksliais lyginant su dabartinėmis koordinačių nustatymo priemonėmis šaltiniais, tokiais kaip liudytojų parodymais, įvairiomis gretimybėmis kaip buvęs kelias, miškas, reljefas ir pan, santykinai netikslia galiojusia lyginant su dabartine koordinačių sistema, schemomis, schematiniais planais ir pan.). Todėl suprantama, kad tokiu būdu po daugiau kaip 50 metų kartografuojant nustatomos turėtos žemės sklypo ribos daugeliu atveju yra tik sąlyginės ribos, daugiau ar mažiau apytiksliai atitinkančios tikras turėtos žemės sklypo ribas.
Taigi, abi formuluotės (tiek dėl 20 proc. neatitikimo turėtos žemės sklypo vietos, tiek dėl atsižvelgimo į savininkų turėtos žemės ribas) numato galimybę dalį sklypo suformuoti už daugiau ar mažiau apytiksliai nuosavybės atkūrimo metu nustatytos sąlyginės turėtos žemės sklypo ribos, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad taip suformuotas sklypas ar jo dalis yra už tikrųjų buvusių turėtos žemės ribų.
Pareiškėjo skunde nurodyta suformuoto sklypo dalis, kuri, pareiškėjo nuomone yra už turėtos žemės ribų, yra apie 700 kv. m ploto, o tai sudaro 1,8 proc. viso turėtos žemės ploto.
Be to, konkrečiai nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad buvusios savininkės A. U. žemės sklypo šiaurės vakarų kampas ribojosi su (duomenys neskelbtini) ir dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta, t.y. iki tos vietos, kur, abejotina pareiškėjo V. P. nuomone, sklypas suformuotas neva už turėtos žemės ribų. Kitas įrodymas, kad visas suformuotas 2891 kv.m sklypas yra turėtoje žemėje yra tas, kad nei į jokią jo dalį nepareiškė pretenzijų pretendentai, atkuriantys nuosavybės teises į kaimyninius sklypus ir tokių duomenų, kad suformuoto sklypo dalis patenka į kitų savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę, nepateikė nei Vilniaus apskrities viršininko administracija, nei Vilniaus m. sav. administracija.
Todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtus teismų sprendimus, į minėtas Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo normas ir jų turinį, konkrečią faktinę situaciją, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo V. P. skundžiamu įsakymu suformuoto 2891 kv.m ploto sklypo vieta neatitinka teisės normų, reglamentuojančių sklypų formavimą atkuriant nuosavybės teises.
Analogišką Vilniaus m. sav. administracijos teiginį, kad visa žemė, kurioje suformuotas sklypas, yra valstybės išperkama, kadangi ji yra ypač vertinga ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais byloje dėl įpareigojimo suformuoti grąžintiną sklypą detaliai išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-02-15 nutartyje ir padarė išvadą, kad ginčo žemė nėra ypač vertinga ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, todėl šiuo pagrindu negali būti priskirta valstybės išperkamai. Vilniaus m. sav. administracija, bandydama įrodyti savo teiginį, teismui tuomet taip pat kaip ir pareiškėjas šioje byloje V. P., buvo pateikusi Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių (duomenys neskelbtini) regioniniame parke ribų plano nuorašą, gautą iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, tačiau teismas, išnagrinėjęs pateiktą planą, konstatavo, kad jis nepatvirtina minėto teiginio.
Dėl trečio pareiškėjo argumento nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą dėl to, kad jame nenustatytas sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, kadangi Vilniaus m. savivaldybės administracija tai gali nustatyti atskirame įsakyme arba kitu įsakymu papildyti skundžiamą įsakymą. Todėl pareiškėjo reikalavimas minėtu pagrindu yra nelogiškas ir neturi priežastinio ryšio tarp, pareiškėjo manymu esančio įsakymo trūkumo ir būdo tam trūkumui pašalinti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuo klausimu būtų kreipęsis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti sklypo naudojimo būdą ir pobūdį ir būtų gavęs į tai neigiamą atsakymą. Prašo bylą nutraukti LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 1d. 1 p., 101 str. 1d. 2p. pagrindu.
Teismo posėdžio metu V. U. atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė bylą nutraukti.
Atsiliepime teismui (b.l. 157-158) tretysis suinteresuotasis asmuo V. Č. nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo bylą nutraukti.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad pareiškėjas žino, kad klausimai, kuriuos jis prašo spręsti teismą, jau yra išspręsti administracinio teismo 2005 metais. Pareiškėjui tai nėra svarbu, kadangi jis yra suinteresuotas įvairiomis priemonėmis ir būdais kliudyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimas kuo ilgiau arba apskritai nebūtų įvykdytas. Pareiškėjo pagrindinis (bet ne vienintelis) tokio siekio motyvas yra tai, kad šalia aptariamo žemės sklypo, kurį 2009-06-09 suformavo Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr.30-1038, yra pareiškėjo namas ir savavališkai jo užgrobta ir tvora aptverta žemė. Pareiškėjas pageidauja įteisinti užgrobtą žemę ir, kiek yra žinoma, yra padavęs prašymą savivaldybei tą žemę išpirkti. Anksčiau pareiškėjas yra teikęs teismui prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr.I-1180-4/2005 atnaujinimo ir toks prašymas teismo buvo atmestas. Tai taip pat patvirtina pareiškėjo siekį bylinėtis be teisėto pagrindo aukščiau nurodytais tikslais.
Pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtas, o ši administracinė byla nutrauktina esant ABTĮ 101 str. 1 d. visi 1 p. ir 2 p. numatytiems pagrindams ir dėl tokių priežasčių.
Ši administracinė byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo administracinėje byloje Nr.I-1180-4/2005, teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą, kuris 2006 metais yra pateiktas antstoliui vykdyti. Todėl teismo sprendimo vykdymo procese visi ginčai sprendžiami pagal LR civilinio proceso kodekso numatytas taisykles. Šiuo metu pagal antstolės prašymą skolininkui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui už minėto teismo sprendimo nevykdymą bendrosios kompetencijos Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl skolininkui antros baudos skyrimo už administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo nevykdymą. Tai, ar savivaldybė savo 2009-06-09 įsakymu Nr.30-1038 įvykdė teismo sprendimą ir, ar teisingai suformavo grąžintiną žemės sklypą, šiuo metu sprendžia bendrosios kompetencijos teismas.
Šios aplinkybės pareiškėjui yra žinomos, todėl ginčydamas savivaldybės 2009-06-09 įsakymą Nr.30-1038, pareiškėjas tyčia ignoravo šio įsakymo preambulėje nurodytus faktinius duomenis, jog įsakymą savivaldybės administracijos direktorius priėmė vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą administracinėje byloje Nr.1-1180-4/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-15 nutarti administracinėje byloje Nr.A5-811/2006. Konstatavus, jog ginčijamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra priimtas vykdant teismo sprendimą (teismu sprendimu vykdymo stadijoje), būtina konstatuoti ir kitą faktine aplinkybe, jog ginčas nėra kilęs iš savarankiškų naujų aplinkybių. Todėl ginčams, kilusiems iš išnagrinėtos administracinės bylos Nr.I-1180-4/05 teismo sprendimo vykdymo procese, turėtų būti taikomos LR CPK IV dalies vykdymo proceso teisinio reglamentavimo nustatytos taisyklės. Todėl administracinė byla Nr.I-514-281/2010 nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 d. 1 p. pagrindu.
Pareiškėjas be tyčinio kliudymo vykdyti teismo sprendimą, siekia dar ir revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, ši administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes klausimai, kuriuos pareiškėjas yra pateikęs spręsti teismui, jau yra išnagrinėti, todėl nėra jokio pagrindo nagrinėti juos iš naujo.
Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V. Č. ir S. U. atstovas A. P. bei tretysis suinteresuotasis asmuo G. G. prašė bylą nutraukti.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1180-4/2005 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr.A5-811/2006, Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymu Nr.30-1038 „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-22 įsakymas Nr.30-91 „Dėl sklypo Nr.1 šalia (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“, nustatyti suformuoto natūra grąžintino sklypo Nr.1, esančio šalia (duomenys neskelbtini), duomenys, patvirtintas žemės sklypo planas, Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlyta nustatyti pridedamoje planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukoje ir žemės sklypo plane bei kadastrinių matavimų byloje nurodytus servitutus (b.l. 10).
Teismui pateiktu skundu pareiškėjas V. P. ginčija minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymą Nr.30-1038 trim aspektais, t.y. teigia, kad sklypo dalis suformuota už savininko turėtos žemės sklypo ribų; visa žemė, kurioje suformuotas sklypas, yra valstybės išperkama, kadangi ji yra ypač vertinga ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais; įsakyme nenustatytas sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.
Pirmais dviem atvejais pareiškėjas nurodo galimai atitinkamų įstatymų pažeidimus atkuriant nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau neįvardija, kaip jo nurodyti pažeidimai siejasi su jo teisėmis. Trečiuoju atveju dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi būdo bei pobūdžio nenustatymo, nurodo, kad yra pažeidžiamos jo teisės.
Sprendžiama, jog ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymas priimtas vykdant būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimo įpareigojimą atsakovei suformuoti V. U., V. Č. ir S. U. nurodyto ploto sklypą bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, nereiškia, jog šio teismo įpareigojimo vykdymo metu atsakovės priimti sprendimai, abejojant šių sprendimų atitikimu LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems pagrįstumo bei teisėtumo kriterijams, negali būti ginčijami.
Atsižvelgus į tai trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V. U. ir V. Č. prašymai dėl bylos nutraukimo pagal LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 1, 2 p. yra nepagrįsti.
Kita vertus, visais atvejais sprendžiant ginčą, nustatytina ar teismui formuluojamų skundo reikalavimų tenkinimo atveju būtų apginamos pareiškėjo ar trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5str. 1d. sakoma, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 23 str. 2 d. 5p. nurodoma, kas yra prašymo (skundo) dalyku šio įstatymo prasme - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, bei jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama teisė ar teisėtas interesas ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu.
Atsižvelgus į minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turėtų būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y., pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamo Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymo atitikimas LR viešojo administravimo 8 str. 1 d. numatytiems teisėtumo bei pagrįstumo kriterijams galėtų būti vertinamas tik tuo atveju, jei, atsižvelgus į skunde nurodytus galimus pareiškėjo teisių pažeidimus, įsakymo panaikinimu šie pažeidimai būtų pašalinti, t.y. apgintos jo teisės ir teisėti interesai.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. P. savo teisių pažeidimus dėl skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymo priėmimo sieja su tomis aplinkybėmis, jog šiuo įsakymu nenustačius ginčo žemės sklypo naudojimosi būdo bei pobūdžio, kurie kitos paskirties žemės sklype gali būti labai įvairūs, tokiu netikslumu bei neapibrėžtumu yra pažeidžiamos jo teisės.
LR Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 p. nurodoma, kad žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, piliečiams tenkančias proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis, su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.
Iš skundžiamo Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymo matyti, kad šiame įsakyme suformuotam ginčo žemės sklypui nustatyta žemės naudojimo paskirtis (kita paskirtis), tačiau nenustatytas joks naudojimo būdas ir pobūdis. Taigi, darytina išvada, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymas neatitinka Tvarkos 106 p. nurodytiems bei tokio sprendimo turiniui keliamiems reikalavimams.
Tačiau, sprendžiama, kad minėti Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymo turinio trūkumai gali būti pašalinti priimant papildomą administracinį sprendimą, ir dėl šių skundžiamo akto trūkumų V. P. teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.
Tuo tarpu, įvertinus V. P. pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas jo teisių pažeidimas, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas teismui formuluojamu skundo reikalavimu pradeda ginti savo teises nuo galimo pažeidimo ateityje, t.y. darant prielaidą, jog ginčo žemės sklypui galimai bus nustatytas toks naudojimosi būdas ir pobūdis, kuriais bus pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai - sudarkytas šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo esančios teritorijos kraštovaizdis, galimai dėl to sumažės sklype esančių statinių vertė.
Teismas konstatuoja, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos nenumato galimybės ginti teisės nuo galimo pažeidimo ateityje, todėl darytina išvada, jog V. P. tokio reikalavimo teisės, remiantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., neturi.
Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, kad tenkinus V. P. skundo reikalavimus bei panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymą Nr.30-1038, pareiškėjo teisės bei teisėti interesai nebūtų apginti, taigi susiklostę materialiniai teisiniai santykiai nepakistų.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai sprendžiama, kad V. P. skunde teismui formuluojami reikalavimai neatitinka skundo dalykui keliamų reikalavimų, negali būti laikomi skundo dalyku LR administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 p. prasme, nes pareiškėjas skundo reikalavimais siekia ginti savo teises nuo, jo manymu, galimo pažeidimo ateityje.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A822-187/2009, Nr.A11-443/2005, A143-898/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad tenkinti pareiškėjo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-09 įsakymo Nr.30-1038 panaikinimo, vadovaujantis jo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo V. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.