Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui D. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius, sumoje 400 Eur. Atsakovas pripažino, kad neteikia vaikui išlaikymo, tačiau nurodo, jog jis buvo sakęs ieškovei, kad ši parašytų jam žinutę, ko konkrečiai vaikui reikia, ir jis nupirktų, tačiau ieškovė to nedaro. Atsakovas paaiškino, jog jis neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena išsinuomotoje namo dalyje, šiuo metu niekur nedirba, tačiau ieškosi darbo. Turi suvirintojo specialybę, tikisi susirasti darbą pagal specialybę. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarka, jis nori dažniau matyti vaiką ir su juo būti. Paaiškino, jog kol gyveno su ieškove, jam nekilo jokių problemų būnant su vaiku, jis netgi dažniau su vaiku išeidavo į kiemą pabūti nei ieškovė. Jis tinkamai rūpinasi vaiku ir jį prižiūri, kai būna pasiėmęs vaiką pabendrauti. Šiuo metu ieškovė visiškai apribojo jo teisę bendrauti su vaiku, neleidžia su sūnumi matytis. Prašo teismo, kad jam būtų leista dažniau ir ilgiau matytis su vaiku.

5. Skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje šalių nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, t. y. bute yra visi reikalingi baldai ir priemonės vaiko lavinimui, ugdymui ir poilsiui. Skyrius, vertindamas turimą informaciją, taip pat ir tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad vaikas gyventų su motina, mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus. Nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, Skyrius neprieštarauja, kad iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui būtų priteistas išlaikymas, atitinkantis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Skyriaus nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi abu tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir nustačius tokią minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, vaikas gali neidentifikuoti atsakovo kaip tėvo. Skyriaus atstovės teigimu, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į tai, kad šiuo metu atsakovui jau ilgą laiką ieškovė neleidžia matytis su vaiku, turėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, iki mėnesio trukmės, kuomet atsakovas bendrautų su sūnumi du kartus per savaitę po 1,5 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje ar esant kartu ieškovei. Po šio laikotarpio turėtų būti nustatyta, kad atsakovas bendrauja su vaiku ilgiau, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos vietos ir grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą. Šalių santykiai yra ypatingai įtempti, todėl siekiant išvengti konfliktų vaiko akivaizdoje, siūlo atsakovui bendrauti su sūnumi nesant ieškovei. Skyriaus atstovė pabrėžė, jog nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatyta pažeidimų, susijusių netinkama vaiko priežiūra ar vaiko teisių pažeidimais, nė vieno jų atžvilgiu nėra apribota tėvų valdžia, taip pat nėra jokių kitų duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu, todėl atsakovo praeityje buvę teistumai ar padaryti administraciniai nusižengimai neturėtų būti pagrindu nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę, nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., nuo to laiko atsakovas neteikia vaikui materialinio išlaikymo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametis vaikas M. J. gyvena su ieškove panaudos pagrindu ieškovės naudojamame dviejų kambarių bute. Iš Skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad nepilnamečio vaiko buities ir gyvenimo sąlygos yra geros, namuose yra visi patogumai, visi reikalingi namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ar būtų nepaisoma vaiko interesų. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat neprieštaravo, kad šalių nepilnametis sūnus toliau gyventų su ieškove. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausiai atitiks nepilnamečio interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

9. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, taip pat nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.

10. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

11. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje, vaiko iš jos nepasiimdamas. Atsakovas nesutinka su tokia siūloma bendravimo tvarka, prašo nustatyti, kad jis dažniau ir ilgesnį laiką bendrauja su vaiku.

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi įstatymas vienareikšmiškai įtvirtina tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę. Minimalus vaiko ir tėvų bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. Akcentuotina, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi.

14. Byloje nustatyta, kad šalių vaikas yra vienuolikos mėnesių amžiaus, šiuo metu jis gyvena su ieškove, atsakovas jau ilgą laiką su sūnumi nesimatė. Skyrius pateikė išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nes vaikui bendraujant su tėvu vieną kartą per savaitę po 1,5 val. vaikas dėl savo amžiaus gali pamiršti atsakovą ir neidentifikuoti jo kaip tėvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei ar atsakovui būtų apribota tėvų valdžia, Skyrius taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų nustatyti nusižengimai dėl vaiko teisių pažeidimų. Teismas byloje taip pat nenustatė duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi vaikui darytų žalą, pažeistų vaiko teises ir interesus.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį.. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 21 punktą). Be to, CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, teismas nustato kitokią nei prašė ieškovė, t. y. platesnę atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, kuri išdėstoma sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, daugiau užtikrins šalių, kaip vaiko tėvų, pareigas vaikui, padės vaikui labiau pažinti atsakovą kaip tėvą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog vaikas šiuo metu yra iki vienerių metų amžiaus, ilgą laiką nematė atsakovo ir su juo nebendravo, galimai jo neidentifikuoja kaip tėvo, todėl nustato pereinamąjį laikotarpį atsakovo bendravimui su sūnumi.

17. Teismas, be kita ko, pabrėžia, jog tiek vaiko gyvenamoji vieta, tiek ir bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku gali būti keičiama, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

18. Iš bylos dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus nuolat gyvena su ieškove. Atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. faktiškai vaikui neteikia materialinio išlaikymo. Šalių teigimu, atsakovas vieną ar du kartus nupirko vaikui mišinuką, varškytės. Ieškovės teigimu, tokio išlaikymo tikrai nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, teismo posėdžio metu, sumažinusi savo reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius (t. y. rugpjūčio ir rugsėjo mėn.) iki kreipimosi į teismą dienos.

19. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

20. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

21. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

22. Ieškovė nurodė, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 400-500 Eur: 150 Eur mišinukams ir maistui, 60 Eur sauskelnėms, 100 Eur rūbams ir avalynei, 45-50 Eur vaistams ir vitaminams, 20 Eur higienos priemonėms, 50 Eur būsto išlaikymui, 20-30 Eur kitoms reikmėms. Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui.

23. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 500 Eur.

24. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama po 80,50 Eur išmoka vaikui. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 500 Eur, mažintinas 80 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 420 Eur sumos.

25. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, ji gauna 307 Eur vaiko priežiūros išmoką, 161,04 Eur socialinę pašalpą, po 80,50 Eur vaiko pinigus už kiekvieną vaiką bei 94,76 Eur išmoką vaikams. Ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – sūnų T., M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi nustatyto neįgalumo ar kitų sveikatos problemų. Ieškovė kartu su vaikais gyvena dviejų kambarių bute (sudaryta buto panaudos sutartis), būsto išlaikymas kas mėnesį kainuoja apie 150 Eur.

27. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau 2022 m. spalio 5 d. išbrauktas iš bedarbių sąrašų be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo teigimu, jis yra įgijęs suvirintojo specialybę, tikisi susirasti darbą pagal specialybę ir dirbti. Skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas neturi neįgalumo, jam darbingumas neapribotas. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis yra sveikas ir darbingas, šiuo metu ieškosi darbo. Jis gyvena nuomojamoje gyvenamojo namo dalyje, moka 60 Eur nuomos mokestį, taip pat perka malkas šildymui.

28. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, vaiko tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniam būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, atsakovas prie vaiko išlaikymo šiuo metu faktiškai neprisideda, teismas sprendžia, kad nepilnamečio Mato išlaikymui iš atsakovo yra pagrįsta nustatyti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar turimais finansiniais įsipareigojimais, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės apie jo turimus skolinius įsipareigojimus neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius, juolab, kad atsakovo turimi skoliniai įsipareigojimai yra nulemti būtent jo paties netinkamo elgesio.

29. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio neteikia vaikui išlaikymo, tik kartą ar du nupirko pieno mišinuką, varškytės, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį (rugpjūčio – rugsėjo mėn.) iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas taip pat pripažino, jog materialiai vaiko neišlaiko, sutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio ir neprieštarauja, kad iš jo būtų priteista 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

30. Teismas, vertindamas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, atsižvelgia į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022 m. spalio 4 d. Išlaikymas vaikui teismo sprendimu iš atsakovo priteisiamas būtent nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas neginčija įsiskolinimo susidarymo laikotarpio, todėl laiko, jog atsakovas materialiai neremia savo vaiko nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio ir priteisia 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 192 Eur žyminis mokestis (105 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, apskaičiuotas pagal sprendimu tenkinamą reikalavimą dėl 200 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo ir 21 Eur už teismo sprendimu tenkinamą reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo), 219,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 4,48 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 85 procentais (reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo patenkinti 100 procentų, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patenkintas 50 procentų), todėl iš atsakovo valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas su trimis ieškinio reikalavimais visiškai sutiko, nevilkino bylos nagrinėjimo, siekė sudaryti taikos sutartį su ieškove, be to, išieškoti bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (atsakovas šiuo metu niekur nedirba, turto neturi), todėl akivaizdu, kad priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų ieškovės ir jo nepilnamečio vaiko, kuriam atsakovas privalo teikti išlaikymą, padėtį, kadangi kiltų grėsmė, jog dėl šių išlaidų išieškojimo tiek ieškovė, tiek ir nepilnametis vaikas tam tikrą laikotarpį negautų viso jam priklausančio išlaikymo, prioritetas teiktinas atsakovo turtinėms pareigoms vaikui, o ne valstybei, todėl atsakovas atleidžiamas nuo 99 proc. valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5, 7 dalis). Likusi dalis bylinėjimosi išlaidų yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. M..

Nustatyti atsakovo D. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. J. tvarką:

1) atsakovas pereinamuoju laikotarpiu, t. y. vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.00 val. iki 19.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba, šalių susitarimu, kitoje vietoje, kartu dalyvaujant ieškovei;

2) po pereinamojo laikotarpio, t. y. praėjus vienam mėnesiui po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, atsakovas bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais, 18.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki 19.30 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

3) atsakovas bendrauja su sūnumi vaiko gimimo dieną, šalims tarpusavyje susitarus dėl bendravimo laiko;

4) atsakovas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki 19.30 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

5) atsakovas bendrauja su sūnumi atsakovo gimimo dieną, šalims tarpusavyje susitarus dėl bendravimo laiko;

6) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu laiku nei numatyta tvarkos 1-5 punktuose, šalims tarpusavyje iš anksto susitarus dėl bendravimo laiko.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti V. M..

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.