Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir pakeisti vaiko pavardę. Vien tai, kad vaiko pavardė skiriasi nuo jos motinos dabartinės pavardės savaime nereiškia, jog tai kažkokiu būdu pažeidžia vaiko interesus, tuo tarpu, ieškovė nepaaiškino/nepagrindė, kodėl, pakeitus dukters pavardę, jos interesai bus užtikrinami labiau/geriau ir/arba kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria turėdamas dabartinę pavardę.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Valdas Vyšniauskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

5. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Dana Sederevičienė išklausiusi ieškovės atstovo paaiškinimus, ieškinio tenkinimui neprieštaravo. Papildomai parodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šeimoje visi turi vienodą pavardę, išskyrus mergaitę, akivaizdu, kad vaikas jausis geriau turėdama mamos ir vyro, kurį laiko tėčiu, pavardę. Tarnybai taip pat žinoma, kad atsakovas su vaiku nebendravo, niekada nėra matęs dukters. Vaiko poreikiai šioje šeimoje yra patenkinti, tad pakeitus pavardę jo interesai nebus pažeisti.

6. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka – jam asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovui dėl vaiko pavardės pakeitimo be atsakovo sutikimo (ne)pagrįstumo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, 3.167 straipsnis; CPK 375–380 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.1. Gimimo įrašo (Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko V. R., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas K. M., motina – K. R..

8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-2392-391/2018, nustatė, kad atsakovas yra vaiko V. R. tėvas, o vaikas V. R., yra atsakovo dukra. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė 190 Eur išlaikymą ir 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

8.3. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. S.. Ieškovės pavardė po santuokos iš „R.“ pakeista į „S.“.

8.4. Ieškovė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate 2022 m. kovo 22 d. pateikė pareiškimą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį. Pareiškime nurodė, kad vaiko tėvas (atsakovas) nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-2392-391/2018, t. y. pareigos išlaikyti vaiką labai ilgą laiką.

8.5. 2022 m. kovo 31 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nurodytos aplinkybės yra analogiškos 2021 m. liepos 7 d. pareiškimui, dėl kurio jau buvo priimti procesiniai sprendimai.

8.6. Ieškovė 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti rašytinį sutikimą dėl vaiko pavardės pakeitimo.

8.7. Gimimo įrašo (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas M. S., motina – K. S..

9. CK 3.161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant aptartą blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

10. Viena vertus, Taisyklėse nėra nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų nori pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, esant Taisyklėse įtvirtintiems pavardės keitimo pagrindams, tačiau kitas iš tėvų neduoda sutikimo, ginčą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo turėtų spręsti teismas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, o kiekvienas asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, nutarties 30 punktą). Teismas, vadovaudamasis aptartu kasacinio teismo išaiškinimu, sprendžia, jog ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl pavardės (pa)keitimo nesant tėvo (atsakovo) sutikimo.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (geriausių vaiko interesų principas reiškia, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos (teisės aktus) taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereguliuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie (vaiko interesai) nebūtų pažeisti; 2) geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, todėl turi būti atsižvelgiama į: a) vaiko nuomonę; b) vaiko identiškumo išsaugojimą; c) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; d) vaiko poreikius; 3) kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo (vaiko) identiškumo elemento, pastovumas ir jos (pavardės) išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam (vaikui) suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai teismas nustato, kad pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus (pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, nutarties 30–34 punktai).

12. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumą vertina tai, jog ieškovė prieš kreipdamąsi į teismą, atsakovui išsiuntė prašymą dėl sutikimo keisti dukters pavardę davimo tiek atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tiek elektroninio pašto adresu. Atsakovas į ieškovės prašymą nereagavo ir sutikimo ieškovei nepateikė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai bei šaukimas į teismo posėdį) buvo įteikti jam asmeniškai, tačiau atsakovas teismui savo pozicijos nagrinėjamu klausimu taip pat nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad atsakovas ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad gimus šalių dukrai, šalys kartu negyveno. Vaikui suteikta ieškovės mergautinė pavardė, tuo tarpu atsakovas tėvystę pripažino tik ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą. Atsakovas visiškai nebendrauja su vaiku, nesidomi vaiko asmeniniu gyvenimu, vaiko interesais, t. y. vaikas neturi jokio ryšio su atsakovu. Be to, atsakovas neteikia ir jokio išlaikymo nuo dukters gimimo. Visa šeima, kurioje auga šalių vaikas turi kitą pavardę, nei ji.

14. Viena vertus, ieškovės nurodyti teiginiai yra pakankamai subjektyvaus pobūdžio, kadangi iš esmės pavardės keitimas motyvuojamas tuo, kad dukra gyvena su motina, kuri susituokė su M. S. ir pasirinko „S.“ pavardę, todėl nepilnamečiam vaikui kyla identiteto šeimoje klausimų, o ateityje gali sukelti ir įvairių nepatogumų (pvz. patyčių ir pan.). Kita vertus, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog atsakovas nedalyvauja dukros gyvenime apskritai: išlaikymo neteikia, nesidomi jos gyvenimu, interesais ir kt. Vertintina ir tai, kad atsakovas žinodamas apie ieškovės pateiktą ieškinį teismui, prieštaravimų nepateikė. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas abejingas dukrai bei su dukra susijusiais ryšiais (emociniais, identiteto ir pan.).

15. Teismas sutinka su ieškove, jog dukrai augant šeimoje, kurioje tėvų ir ieškovės pavardės skiriasi, gali kilti įvairių nepatogumų. Teismo įsitikinimu, pavardės keitimas niekaip neįtakojo fakto, jog vaiko biologinis tėvas – atsakovas. Atsakovas nedalyvauja dukros gyvenime bei neketina (at)kurti emocinio ryšio, juolab vaiko pavardė ne atsakovo, o ieškovės mergautinė, tad teismo nuomone vaiko pavardės pakeitimas nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina ir tai, kad pavardės keitimu biologinė tėvystė ne(pa)keičiama, todėl šalių vaikas visuomet turės galimybę žinoti apie savo tikrąją kilmę iš tėvo pusės, tačiau socialiniame gyvenime, sutiktina, vaikui svarbiau save identifikuoti ne su ryšio nepalaikančiu biologiniu tėvu, o teigiamais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis – motina, jos sutuoktiniu bei seserimi. Vertinama ir tai, kad Tarnyba taip pat neprieštarauja pavardės keitimui.

16. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, taip pat šalių pozicijų (ne)buvimą, sprendžia, jog kliūčių tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą nėra. Aukščiau nustatytos aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismui leidžia daryti išvadą, jog, vadovaujantis Taisyklių 12.1 papunkčio nuostata bei geriausių vaiko interesų principu, ieškovės reikalavimas leisti (pa)keisti pavardę iš „R.“ į „S.“ pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso 610 Eur (500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 110 Eur žyminio mokesčio).

18. Galutinį teismo procesinį sprendimą priėmus ieškovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 610 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,86 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 375–380 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „R.“ į „S.“, be jos tėvo K. M. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo K. M. 610 Eur (šešių šimtų dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo K. M. 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.