Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1542-163/2015

2015 m. gruodžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, Raimondos Andrulienės, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovams V. B., M. K., ieškovo M. K. atstovui advokatui A. S., ieškovo V. B. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovams advokatui Gintautui Daugėlai, A. Ž., S. S., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. B. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B., M. K. ieškinius atsakovei UAB ,,Hidrostatyba“ dėl atleidimo iš darbo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. B. pareiškė reikalavimus: pripažinti 2014-09-29 UAB „Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 81-1 AT dėl V. B. atleidimo iš darbo nepagrįstu ir neteisėtu; 1995-01-16 ieškovo ir atsakovės sudarytą darbo sutartį Nr. 245 nutraukti teismo sprendimu; priteisti iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro 13 201,94 euro; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-09-30 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant po 44,86 euro už kiekvieną pravaikštos dieną; priteisti iš atsakovės ieškovui 1450,00 eurų neturtinei žalai atlyginti; priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad 1995-01-16 sudarė darbo sutartį Nr. 245, pagal kurią buvo priimtas į darbą meistro pareigoms. 2001-05-15 įsakymu Nr. 75 nuo 2001-05-01 buvo perkeltas į darbų vykdytojo pareigas. 2012-02-01 paskirtas į administracijos statybos direktoriaus pareigas. 2014-09-29 UAB ,,Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 81-1 AT nuo 2014-09-29 buvo atleistas iš pareigų, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutartis nutraukta be įspėjimo, darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir dėl DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Generalinio direktoriaus įsakyme bei valdybos posėdžių protokoluose nėra įvardyti konkretūs V. B. darbo drausmės pažeidimai, kuriais šiurkščiai buvo pažeistos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teises aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengta darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Įsakyme nurodoma, kad V. B. netinkamai ir neatsakingai vykdė darbo ir vadovo pareigas, tačiau neaišku, kokių pareigų nevykdė ar netinkamai vykdė, nenurodoma, kuo pasireiškė darbo tvarkos taisyklių pažeidimas. Teigiama, kad V. B. nesilaikė pareiginių nuostatų, tačiau ieškovas bendrovėje po paskyrimo į statybos direktoriaus pareigas nebuvo supažindintas su šių pareigų pareiginiais nuostatais.

Ieškovas M. K. pareiškė reikalavimus: pripažinti 2014-11-25 UAB „Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 94-1 AT dėl ieškovo M. K. atleidimo iš darbo nepagrįstu ir neteisėtu; 2005-09-06 ieškovo M. K. ir UAB „Hidrostatyba“ sudarytą darbo sutartį Nr. 2320 nutraukti teismo sprendimu; priteisti iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro 22.550,00 Lt; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo dienos 2014-11-25 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 10 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant ją nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2005-09-06 M. K. su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 2320, pagal kurią buvo priimtas meistro pareigoms atlikti. Pagal 2012-03-30 darbo sutarties pakeitimą Nr. 3 nuo 2012-04-02 perkeltas dirbti į statybos objektų darbų vykdytojo pirmos kategorijos pareigas. Pagal generalinio direktoriaus 2012-02-01 įsakymą Nr. 3S paskirtas darbų vykdytoju. 2012-07-25 įsakymu Nr. 3S paskirtas statinio statybos vadovo pavaduotoju. Anksčiau nurodyti įsakymai ieškovui M. K. įteikti nebuvo, su pareiginiais nuostatais supažindintas nebuvo. 2014-11-25 UAB „Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 94-1 AT ieškovas nuo 2014-11-25 buvo atleistas iš darbo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutartis nutraukta be įspėjimo, darbuotoju vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir DK 235 str. 2 d. 7 p. dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Įsakyme nėra įvardyti ieškovo M. K. padaryti darbo drausmės pažeidimai, kuriais buvo šiurkščiai pažeisti tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojantys teisės aktai. Neaišku, kokių pareigų ieškovas nevykdė ar netinkamai vykdė.

Teismo posėdžio metu apeliantas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Teismo posėdžio metu apeliantas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovai pateikė ieškinį, juo reikalauja pripažinti generalinio direktoriaus įsakymus dėl ieškovų V. B. ir M. K. atleidimo iš darbo nepagrįstais ir neteisėtais; priteisti iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį ieškovams už priverstinės pravaikštos laiką; neturtinės žalos atlyginimą; penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant ją nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinius atmetė. Ieškovai pateikė apeliacinius skundus.

Byloje nustatyta, kad 2011-09-22 AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Hidrostatyba“ sudarė rangos sutartį Nr. 2011/SUT.03-31, pagal kurią UAB ,,Hidrostatyba“ įsipareigojo per 31 mėn. t. y. iki 2013-05-02, už 15 889 946,15 Lt (be PVM) atlikti projekto ,,Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Klaipėdos r., (Jakuose, Sudmantuose, Doviluose, Gargžduose, Purmaliuose, Kalotėje, Ginduliuose, Klaipėdoje) sutarties ,,Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Jakuose ir Sudmantuose“ darbus. 2011-10-04 UAB ,,Hidrostatyba“ ir UAB ,,Klaipėdos komprojektas“ sudarė projektavimo darbų sutartį. 2014-07-17 surašytas statybos užbaigimo aktas. 2014-08-04 surašyta perėmimo pažyma Nr. KL-JS-PP-001, kurioje nurodyta, kad užsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ už 15 323 999,42 Lt be PVM priėmė iš UAB ,,Hidrostatyba“ vandentiekio ir nuotekų statybos darbus. 2014-09-30 ekonomistė E. Ž. surašė statybos objekto rezultatų aktą, konstatuodama, jog galutiniai nuostoliai objekte nuo statybos pradžios yra 5 155 538 Lt. 2014-09-29 priimtas atsakovės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 81-1 AT dėl V. B. atleidimo iš darbo, kadangi jis šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 d. 2 p. ir 235 straipsnio 2 d. 7 p. 2014-11-25 atsakovės generalinis direktorius priėmė įsakymą Nr. 94-1 AT dėl M. K. atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, vadovaudamasis LR DK 136 straipsnio 3 d. 2 p. ir 235 straipsnio 2 d. 7 p.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

Apeliantas V. B. apeliaciniu skundu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog apelianto veiksmuose atliekant darbo funkcijas yra bendrovės turto iššvaistymo požymių.

Apeliantas M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad apeliantas savo veiksmais atlikdamas darbo funkcijas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir šis pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, t. y. bendrovės turto iššvaistymas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje esančias faktines aplinkybes, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis, kad ieškovai V. B. ir M. K. nagrinėjamu laikotarpiu pasirašytinai buvo supažindinti su Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygomis, Darbų vykdytojo ir meistro pareiginiais nuostatais. V. B. papildomai buvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis, Statybos vadovo pareiginiais nuostatais. V. B. buvo įgijęs aukštąjį universitetinį inžinerinį išsilavinimą. Ieškovas V. B. buvo tinkamai apmokytas atlikti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo funkcijas. Bendrovėje išdirbo 20 metų, drausminių nuobaudų neturėjo, anksčiau ne kartą buvo skatintas. Bendrovėje nuo 2012-02-01 užėmė statybos direktoriaus pareigas. Pagal statusą bendrovėje buvo antras žmogus po generalinio direktoriaus. Bendrovė jam mokėjo vieną didžiausių atlyginimų. Papildomai buvo aprūpintas reikalingomis darbo priemonėmis. M. K. įgijo ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikaciją. Todėl įvertinus tas aplinkybes, kad šie darbuotojai ilgą laiką dirbo pas atsakovę, nuo 2012 metų V. B. ėjo bendrovės statybos direktoriaus pareigas, o M. K. – statinio vadovo, buvo apmokyti, suteikta kvalifikacija atlikti jiems pavestus darbus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, tiek V. B., tiek M. K. buvo tinkamai apmokyti ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmės bendrovės turtui.

Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino statybos objekto specifikos, to, kad darbų kaina kito, kadangi atsirado nenumatytų papildomų darbų, išryškėjus sudarytos Rangos sutarties trūkumams.

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovai buvo atleisti iš darbo, kadangi dėl ieškovų veiksmų atsakovė – bendrovė patyrė 5 155 538 Lt nuostolių. Atsakovė kaip vieną iš pagrindų nutraukti darbo sutartį su ieškovais nurodė tai, kad šie darbuotojai, būdami atsakingi už pinigų srautų skirstymą statybos objekte, neinformavo bendrovės valdybos apie papildomai panaudotą pinigų sumą statybos objektui užbaigti. Objekto planinių išlaidų normatyvai patvirtina, kad statybos objekto sutarties kaina be PVM buvo numatyta 15 133 282,00 Lt. Su planinių išlaidų normatyvais pasirašytinai buvo supažindinti ieškovai M. K. ir V. B.. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad šiuos normatyvus išanalizavo ir suderino M. K., o statybos direktorius V. B. šiuos normatyvus patvirtino. Taigi ieškovai buvo detaliai susipažinę su sutartimi, techniniu projektu, objekto statybos dokumentais bei turėjo žinoti realią ir faktinę statybos situaciją, buvo pagal normatyvus susiję su kainos derinimu ir patvirtinimu. Pažymėtina, kad Rangos sutarties kaina yra viena iš esminių rangos sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad objekto planinių išlaidų normatyvai patvirtina, kad viso statybos objekto kontrakto kaina be PVM buvo numatyta 15 133 282 Lt. Rangos sutarties Nr. 2011/SUT.03-31 (toliau tekste – Rangos sutartis) 8 punktas numato, kad sudarytos Rangos sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai, ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Ieškovams vadovaujant ir atlikus 30–40 procentų darbų jau buvo panaudota 10 mln. Lt, nors šiems darbams buvo skirta tik 5 mln. Lt. Šiuo atveju ieškovai, kaip rangos darbus vykdantys ir prižiūrintys asmenys, disponuojantys statybos objekto lėšomis, žinodami, kad vykdomo objekto išlaidos bus didesnės nei numatytos objekto planinių išlaidų normatyvuose, galėjo sutartyje nustatytą darbų kainą keisti prievolės vykdymo metu (CK 6.653 str. 4 d.), tačiau to nepadarė. Esant rangos sutarties šalių sutikimui, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPĮ) 56 straipsnio 4 dalies 1 punktas taip pat numato galimybę pirkti papildomus darbus su tam tikromis iškeltomis sąlygomis, t. y. vykdant viešojo pirkimo procedūras. Šioje VPĮ normoje įtvirtinta, kad neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurios nebuvo įrašytos į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės. Byloje nėra duomenų, kad Rangos sutartimi sutartą kainą būtų bandyta keisti ar diskutuoti dėl padidėjusių darbų kaštų sutarties vykdymo laikotarpiu, ieškovai nepateikė nė vieno tarnybinio pranešimo, kuriuo bendrovė būtų informuota apie gerokai viršijančią Rangos sutartyje nesutartą objekto statybos kainą. Apie nenumatytas išlaidas nebuvo įspėti rangos sutartį vykdančios bendrovės generalinis direktorius ar bendrovės valdyba, taip pat ir darbų užsakovė nebuvo įspėta apie atliekamų darbų nuostolingumą. Ir patys ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad raštiškai apie didesnių piniginių lėšų, nei numatyta, naudojimą generalinio direktoriaus ar įmonės valdybos neinformavo. Apeliantai nurodo, kad Rangos sutarties įvykdymo terminas buvo perkeltas net tris kartus. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaskart pakeitus darbų atlikimo terminą Rangos sutartyje numatyta kaina nekito. Atsižvelgus į tai, kad Rangos sutartyje buvo sutarta konkreti kaina, už kurią turi būti atlikti darbai, ieškovai privalėjo įspėti bendrovės generalinį direktorių ar jos valdybą apie padidėjusias atliekamų darbų išlaidas ir gauti leidimą iš minėtų asmenų tą kainą padidinti, kadangi Rangos sutarties kaina gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais. Tuo atveju, jei sutartyje kaina nėra keičiama sutarties vykdymo laikotarpiu, šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi šiuo atveju, padidinus darbų kainą 5,1 mln. litų, bendrovė patyrė nuostolių, ieškovai, kaip pagal darbo sutartį darbus prižiūrintys, vykdantys, koordinuojantys, disponuojantys skirtomis statybos objektui lėšomis asmenys, yra atsakingi už sutarties sąlygų pažeidimą. Teismo posėdžio metu, pats ieškovas V. B. sutinka su patirtais nuostoliais iš dalies, tačiau nurodė, kad nuostoliai yra mažesni nei 5 mln. litų. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai negali nurodyti tiksliai, kokius darbus atliekant buvo papildomai investuoti 5 mln. lt.

Abu apeliantai nurodo, kad vadovybei buvo teikiamos kasmėnesinės ataskaitos, kurias ruošdavo M. K., o V. B. jas tikrindavo ir patvirtindavo, šios buvo tvirtinamos generalinio direktoriaus, todėl iš pateiktų darbų ataskaitų buvo matyti atlikti darbai, jų rezultatai bei gresiantys nuostoliai. Įvertinus pateiktas ataskaitas bei vadovaujantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, konstatuota, kad šiose ataskaitose atsispindi gaunamų pajamų prognozė, o ne gaunamos pajamos, kadangi statybos darbai buvo atliekami pirmiau, nei jie būdavo įskaitomi ir už juos užsakovas pervesdavo pinigus. Išlaidos už atliktus statybos darbus būdavo padengiamos per 3–4 mėnesius, todėl mėnesinės įvykdytų darbų ataskaitos-prognozės realios finansinės padėties neatspindėdavo. Iš byloje pateiktų ataskaitų matyti, kad bendrovė jau 2013 metų vasarą turėjo daugiau nei 1 mln. litų nuostolių, tačiau iš byloje pateiktos 2013-08-30 Valdybos posėdžio protokolo Nr. 13-08-30/14 matyti, kad atsakovas V. B. nurodė, kad rugpjūčio mėnesį užaktavus darbus, bus užaktuota 10 mln. iš 16 mln. litų. Tada dar bus likę 33 procentai neužaktuotų pinigų ir 22 procentai neužaktuotų darbų. Taigi iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad bendrovės valdyba domėjosi finansinė statybos objekto padėtimi, analizavo pateiktas ataskaitas ir davė užklausimus atsakovui V. B., kuris patikino, kad bendri atliktų darbų balansas yra teigiamas ir jokių nuostolių nenumatyti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes byloje, mėnesinėse įvykdytų darbų ataskaitose-prognozėse už 2014 m. sausio–balandžio mėnesį eilutėje ,,faktas nuo statybos pradžios“ nurodyti nuostoliai 1 880 069 Lt, kai 2014 m. gegužės mėnesio ataskaitoje eilutėje ,,faktas nuo statybos pradžios“ nurodyti nuostoliai 4 923 209 Lt. Ieškovai nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų, kaip atsirado 3 mln. nuostolis per tokį trumpą kelių mėnesių laikotarpį, ir nepateikė paaiškinimų, kodėl šie nuostoliai nebuvo pažymėti ankstesnėse įvykdytų darbų ataskaitose-prognozėse.

Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015), ir esant kai yra būtinoms drausminės atsakomybės sąlygoms: konkretiems darbuotojo neteisėtiems veiksmams arba neveikimui, žalingiems padariniams, priežastiniam darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšiui, darbuotojo kaltei (DK 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tokias bylos aplinkybes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors apeliantas V. B. nebuvo supažindintas su Statybos direktoriaus pareiginiais nuostatais, o apeliantas M. K. nebuvo supažindintas su Statybos vadovo pareigybiniais nuostatais, tačiau egzistuojančių lokalių teisės aktų neišsamumas nelaikytinas aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, nes darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą nustatyta DK 228 straipsnyje, o sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013). Ieškovai buvo kompetentingi, reikiamas kvalifikacijas savo einamoms pareigoms ilgametę darbo patirtį bendrovėje turintys asmenys, supažindinti su reikiamomis darbo drausmės taisyklėmis, įsipareigoję atlyginti materialinę žalą bendrovės turtui. Taip pat įvertinus ieškovų elgesį disponuojant bendrovės lėšomis, t. y. kad ieškovai neinformavo bendrovės generalinio direktoriaus ir valdybos apie gresiančius nuostolius, nenurodydami realios finansinės padėties, tai, kad ieškovai negali paaiškinti, kokie konkretūs vykdomi darbai lėmė bendrovės patirtus daugiau nei 5 mln. Lt nuostolius, darytina išvada, kad ieškovai pažeidė darbo drausmę, savavališkai disponuodami įmonės lėšomis pažeidė Rangos sutartį. Pažymėtina, kad Rangos sutartis nustatė konkrečią visų atliktų darbų kainą, o sutarties keitimą numatė tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, darbuotojams, atliekantiems darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių apskaita, taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai. Taigi tai, kad rangos darbus vykdantys, prižiūrintys, koordinuojantys asmenys savavališkai, nepasitarę su rangos darbus atliekančios bendrovės generaliniu direktoriumi ir jos valdyba, atliko papildomus darbus už žymiai didesnę kainą, nei ji buvo nustatyta, sąlygojo bendrovės didžiulius nuostolius, todėl konstatuotina, kad šie darbuotojai šiurkščiai pažeidė darbo drausmę.

Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikacijos

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo apibrėžtis. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Be šių, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka, tačiau nėra išsamiai nustatyta, kuo tai pasireiškia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme. Šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-09-29 UAB ,,Hidrostatyba“ generalinis direktorius A. Ž. priėmė įsakymą Nr. 81-1 AT, kuriuo statybos direktorių V. B. atleido iš užimamų pareigų, vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutartis nutraukta be įspėjimo, darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir DK 235 str. 2 d. 7 p. dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Analogiškas įsakymas Nr. 94-1 AT dėl ieškovo M. K. buvo priimtas 2014-11-25. Papildomai nurodyta, kad M. K. netinkamai ir neatsakingai vykdė statinio statybos vadovo darbo pareigas, nustatytas STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ XIV skyriuje, kitų teisės aktų reikalavimuose, generalinio direktoriaus įsakymuose, darbų vykdytojo pareiginių nuostatų 2.1, 2.4 p., ir taip šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, dėl ko buvo išvaistytas didelės vertės bendrovės turtas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, kad atsakovė, priimdama sprendimą atleisti V. B. ir M. K. iš darbo ir taikydama atleidimo procedūras, įvykdė visus nurodytų teisės normų reikalavimus ir todėl nepadarė nei darbo drausmės pažeidimo nustatymo tvarkos, nei nuobaudos paskyrimo procedūrų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovai, pažeisdami objekto planinių išlaidų normatyvus, neteisėtai panaudojo 5,1 mln. litų daugiau, nei buvo numatyta, tai bendrovei nulėmė 5,1 mln. litų nuostolius, todėl tokioje ieškovų veikoje nustatė iššvaistymo požymių. Tačiau pažymėtina, kad siekiant kvalifikuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, turi būti nustatytos asmeninės paskatos, naudos sau pasisavinant ar neatsakingai valdant bendrovės turtą požymiai. Nagrinėjamu atveju darbuotojai pažeidė Rangos sutarties esminę sąlygą – nustatytos kainos dydį bei atliko papildomus darbus savavališkai, neįspėję bendrovės generalinio direktoriaus ar valdybos bei užsakovo. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, todėl nenustatyta, kad ieškovai turėjo kokių nors asmeninių paskatų, kitokių nesąžiningų tikslų tam, kad konstatuoti darbuotojų šiurkštų darbo pareigų pažeidimą iššvaisčius darbdavio turtą. Siekiant kvalifikuoti šiurkštų daro pareigų pažeidimą 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu reikia papildomai nustatyti darbuotojo valią užvaldyti svetimą turtą, taigi šiuo atveju nepakanka konstatuoti darbo pareigų pažeidimo atsakovės nurodytu atleidimo iš darbo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Teisėjų kolegijai įvertinus tai, kad ieškovai savo savavališku elgesiu pažeidė Rangos sutarties sąlygas, dėl ko bendrovė patyrė daugiau nei 5 mln. litų nuostolių bei visiškai prarado pasitikėjimą ieškovais kaip darbuotojais, padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą, tačiau šiuose ieškovų veiksmuose nenustačius asmeninių paskatų siekiant iššvaistyti bendrovės turtą, darytina išvada, kad ieškovai padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą LRDK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme, t. y. šiurkščiai pažeidė darbo pereigas kitais nusižengimais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo, apsiribojo atsakovės išleistų įsakymų atleisti ieškovus už šiukštų darbo pareigų pažeidimą pagal 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą dėl bendrovės turto iššvaistymo aplinkybių nustatymu, jų vertinimu bei kvalifikavimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, tačiau neanalizavo kitų būtinų aplinkybių, susijusių su subjektyvia ieškovų valia pasisavinti bendrovės turtą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino darbo teisės normas, reglamentuojančias šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei darbo sutarties šiuo pagrindu nutraukimą, ir netaikė kasacinio teismo praktikos, aiškindamas šias darbo teisės normas, todėl ieškovai pagrįstai atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų drausmės pažeidimo pagal 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau iš esmės priėmė teisėtą sprendimą šioje byloje, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantų nurodytų apeliacinių skundų argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų už atsiliepimo į ieškovų apeliacinius skundus parengimą. Įvertinus tai, kad ieškovų apeliaciniai skundai yra atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė pateikė atliktų darbų ataskaitą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė nurodo, kad patyrė 1 051,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovų apeliacinius skundus parengimą bei 306,61 Eur už atsakovės atstovavimą 2015-09-23 Klaipėdos apygardos teismo posėdyje. Duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovei iš ieškovų solidariai priteistina po 678,93 Eur (1 357,86 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą nepakeistą, konstatuojant, kad ieškovai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti iš darbo pagal LRDK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

Priteisti iš atsakovei UAB „Hidrostatyba“, j. a. k. 163281914, adresas Gamyklos g. 4, Gargždai, iš ieškovų V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai po 678,93 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.