Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1754-467/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2A-1754-467/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11697-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
A. K.
Kategorijos
  • 2.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1754-467/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11697-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.4.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) išduoti ieškovui sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas nurodė, kad jam su sutuoktine V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – 99,68 kv. m. ploto boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant 0,0168 ha ploto valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio 18 d. susitarimu „Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo“ buvo išnuomotas ieškovui. Ieškovas su sutuoktine nusprendė parduoti pastatą ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, tačiau atsakovė informavo atsisakanti tai padaryti.

3. Ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovę duoti ieškovui sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad jis ketina perleisti šiame žemės sklype stovintį jam nuosavybės teise priklausantį pastatą ir, kaip nuomininkas, jis tinkamai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2007 m. nenaudojamą boilerinę, kurioje buvo išmontuota visa įranga, skirta karšto vandens ruošimui, ieškovas 2014 m. kovo 7 d. viešame aukcione įsigijo iš akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“. Atsakovė 2013 m. gruodžio 6 d. davė sutikimą dėl nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių perleidimo bei 2014 m. balandžio 18 d. sudarė susitarimą su ieškovu, pagal kurį visos valstybinės žemės nuomos teisės perėjo ieškovui. Nuomojamas sklypas yra 70 proc. užstatytas boilerine, todėl laikomas užstatytu ir negali būti naudojamas pagal kitą paskirtį bei turi būti išnuomojamas ne aukciono būdu.

Atsiliepimas

4. Atsakovė NŽT prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas boilerinės statiniui pagal paskirtį naudoti, todėl ir valstybinės žemės sklypas, skirtas boilerinei eksploatuoti, gali būti išnuomotas lengvatine tvarka (be aukciono) tik tuo atveju, jei ant jo stovinti boilerinė būtų naudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jos paskirtį. Atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad boilerinė nėra naudojama bei realiai funkcionuojanti, dėl ko atsakovė neturi teisės išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi boilerinė. Be to, yra suėję terminai apskųsti atsakovės veiksmus, atliktus pateikiant ieškovui atsakymus raštu 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. kovo 19 d.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. K. prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinio motyvus, papildomai nurodė, kad boilerinė buvo naudojama sandėliavimui ir buvo surastas pirkėjas, kuris ketino boilerinę pertvarkyti į kavinę, tačiau dėl atsakovės veiksmų sandoris neįvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti sutikimą ieškovui A. K. perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, keistos 2014 m. balandžio 18 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad teismo sprendimas dėl sutikimo išdavimo įforminimo turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7. Teismas laikė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas nenumatė pareigos rengti viešą aukcioną, siekiant perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą naujajam pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininkui. Vieninteliai statinio savininkui (turinčiam tikslą jį perleisti) keliami reikalavimai – statinio savininkas turi būti tinkamai vykdęs valstybinės žemės sklypo nuomininko įsipareigojimus bei turi būti nustatyta, kad reikia viso žemės sklypo (o ne konkrečios jo dalies) ant žemės sklypo stovinčiam pastatui eksploatuoti.

8. Teismas pripažino, kad atsakovė, būdama valstybinės žemės patikėtine, priėmė skirtingus sprendimus ir nebuvo nuosekli aiškindama šioje byloje taikytinus teisės aktus. Atsakovė 2013 m. gruodžio 6 d. akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ išdavė sutikimą perleisti boilerinės pastatą, kartu perleidžiant nuomos teisę į valstybinę žemę pagal 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, nereikalaudama pateikti duomenų, ar naujasis pastato – boilerinės savininkas vykdo tokią veiklą, kuri sąlygoja įsigyjamo pastato eksploatavimą pagal pastatui įregistruotą paskirtį. Taigi, atsakovei turėjo būti žinoma ir suprantama aplinkybė, kad akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ perleidus daiktines teises į boilerinę ieškovui, ji nebus naudojama pagal jos įregistruotą paskirtį.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pozicija, 2017 m. gruodžio 14 d. priimant sprendimą neleisti perleisti ieškovui priklausančiai boilerinei skirto valstybinės žemės sklypo nuomos teisės, vertintina kritiškai ir laikytina formalia bei neatitinkančia Viešojo administravimo įstatymo paskirties bei šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų viešojo administravimo principų. Teismas, konstatuodamas ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą, įvertino ir tai, kad pati atsakovė buvo priėmusi sprendimą ieškovą pakeisti kaip naująjį valstybinės žemės nuomininką, kuomet pastarasis įsigijo nenaudojamą boilerinę iš pradinio pardavėjo, šie sandoriai bei viešojo administravimo subjekto individualaus pobūdžio aktai (sutikimai perleisti valstybinės žemės nuomos teisę) yra galiojantys/nenuginčyti. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė ieškovo teisėtų lūkesčių, kad pastarasis, įgydamas ginčo pastatą – boilerinę kartu su teise į valstybinės žemės nuomą, turi teisę ir galimybę analogiškomis sąlygomis perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą su valstybinės žemės nuomos teise (CK 6.193 straipsnis).

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 45 punkte, kuriame įvardintos sąlygos, būtinos valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimui lengvatine tvarka (ne aukciono būdu), yra nurodyta, kad tokiu atveju turi būti nustatyta, jog žemės sklypas (jo dalis) yra būtinas statiniui eksploatuoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad statinio savininkas, jį perleisdamas, privalo realiai jį eksploatuoti, jame vykdyti konkrečią veiklą ir pan. Atsakovė nepagrįstai remiasi Taisyklių 2.4 punktu, kuriame apibrėžiamos sąlygos, būtinos asmeniui siekiančiam nusipirkti valstybinės žemės sklypą, kai tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių. Be to, nei pačioje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, nei jos pakeitime, sudarytame su ieškovu, nebuvo numatyta pareiga pastato savininkui privalomai vykdyti veiklą boilerinėje, naudoti ją pagal paskirtį ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Apeliantė nurodo, kad valstybinės žemės nuoma yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių jų nuosavybės teise valdomų ir naudojamų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Aplinkybė, kad pastatas - boilerinė nėra naudojamas sąlygoja, kad ji nėra ir negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

13. Pagal Taisyklių 2.4 papunktį valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir, priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype, toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama. Apeliantės įsitikinimu, išimtine tvarka, ne aukciono būdu išnuomavus valstybinę žemę pastato eksploatacijai, šis imperatyvus reikalavimas niekur nedingsta, todėl, jeigu pastatas nustoja būti eksploatuojamas pagal savo tikslinę paskirtį, valstybinės žemės patikėtiniui atsiranda pareiga nebesudaryti jokių naujų susitarimų, o, pasibaigus teisminiams procesams, nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

14. Atsakovės atsisakymu konstitucijoje įtvirtintos ieškovo nuosavybės teisės pažeistos nebuvo, nes nagrinėjamu atveju yra 2 nekilnojamieji daiktai - valstybei priklausantis žemės sklypas ir pastatas – boilerinė, priklausantis ieškovui. Apeliantė negali ir nesiekia varžyti disponavimo teisės ieškovui priklausančiu pastatu - boilerine, tačiau ginčo atveju ja siekiama disponuoti kartu su žemės sklypo nuomos teise. Jei ieškovas siektų tiesiog parduoti statinį, ieškovas galėtų pateikti prašymą nutraukti nuomos sutartį ir toks statinys galėtų būti perleidžiamas, o būsimasis savininkas, esant poreikiui, galėtų nusistatyti servitutą būtiną prieiti, apeiti, prižiūrėti. Bet šiuo atveju siekiama parduoti ne tik statinį, bet statinį su nuomos teise, kas galimai ateityje sudarytų prielaidas verslo subjektams bandyti keisti statinio paskirtį ir tokiu būdu valstybinėje žemėje atsirastų atitinkamas komercinis objektas.

15. Apeliantė pagrįstai atsisakė ieškovui išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės žemės sklype liudija apie tai, kad realiai funkcionuojančio statinio (kuriam ir buvo išnuomotas žemės sklypas pagal paskirtį) nėra, kitu atveju būtų paneigta įstatymų suteikta valstybinės žemės patikėtinio pareiga užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą, nuo ko nukentėtų visos visuomenės viešasis interesas.

16. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisako dėl galimo ieškinio senaties termino praleidimo, tačiau apeliantė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 49SFN-2758- (14.49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 19 d. rašto Nr. lSS-554-(7.5.) apskundimo terminas yra pasibaigęs. Ieškovas šių raštų neskundė ir nusprendė savo teises ginti savarankiškai kreipdamasis į teismą. Apeliantės nuomone, ieškovas yra praleidęs įstatymo numatytą terminą, skirtą apskųsti individualų administracinį aktą bei nereiškė prašymo atnaujinti šį terminą, todėl teismas turėjo taikyti ABTĮ nurodytą vieno mėnesio terminą administracinio akto apskundimui.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš apeliantės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad ieškovui priklausantis kitos paskirties pastatas - boilerinė įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negali būti laikomas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, gyvenamųjų namų sistemos įrenginių sudedamąja dalimi ir šių namų priklausiniu.

19. Nuomos sutartimi pastato savininkas nėra įpareigotas vykdyti pastate veiklą pagal pastato tiesioginę paskirtį, o valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pastatui ir buvo išnuomotas ieškovui, kai jokia veikla pastate nebuvo vykdoma. Be to, nuomos sutarties 3 punkte bei VĮ Registrų centro išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, tačiau iki šiol žemės sklypui nėra nustatytas ir įrašytas į nekilnojamojo turto registrą žemės sklypo naudojimo būdas. Ieškovas mano, kad jam išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei aprašo 19 punkte nustatytą naudojimą būdą.

20. 2018 m. balandžio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-269, su kuriuo ieškovas nebuvo supažindintas, negali turėti nei faktinės, nei teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Per visą žemės sklypo nuomos laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 18 d. apeliantė neturėjo jokių pretenzijų ar pastabų ieškovui dėl nuomojamos žemės naudojimo. Todėl galima teigti, kad nuomojama žemė ieškovo naudojama pagal NTR įregistruotą naudojimo paskirtį – “kita” ir ieškovas tinkamai vykdė valstybinės žemės sklypo nuomininko įsipareigojimus.

21. Neišdavusi ieškovui sutikimo perleisti žemės nuomos teises ir pareigas apeliantė pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo daikto pirkimą – pardavimą bei ieškovo nuosavybės teises. Ieškovo 2014 metais įgytas pastatas nuo 2005 m. nebuvo eksploatuojamas pagal savo funkcinę paskirtį kaip boilerinė - karšto vandens ruošimui, nes visa boilerinės įranga jame buvo išmontuota. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė apeliantei išduoti sutikimą dėl nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių ir pareigų perleidimo ir po pastato pirkimo - pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo sudaryti su ieškovu susitarimą, pagal kurį visos teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perėjo ieškovui.

22. Apeliantė nepaneigė ieškovo teisėtų lūkesčių, kad pastarasis, įgydamas pastatą – boilerinę kartu su teise į valstybinės žemės nuomą, turi teisę ir galimybę analogiškomis sąlygomis perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą su valstybinės žemės nuomos teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovui perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, pažeidė ieškovo, kaip pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininko, konstitucinę teisę į nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

25. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui A. K. su sutuoktine – trečiuoju asmeniu V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – 99,68 kv. m. ploto boilerinė, kuri yra 0,0168 ha ploto valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pastarasis žemės sklypas 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ir 2014 m. balandžio 18 d. susitarimu „Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo“ yra išnuomotas ieškovui. Ieškovas ir trečiasis asmuo nusprendė parduoti pastatą-boilerinę ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą. Atsakovė informavo, kad neprieštarauja valstybinės žemės sklype esančio statinio perleidimui, tačiau sutikimo perleisti žemės sklypo nuomos teisę neišdavė. Ieškovo nuomone, toks atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas, nes jis tinkamai vykdė nuomininko pareigas, nuomojamas sklypas 70 proc. užstatytas boilerinės statiniu, todėl negali būti naudojamas pagal kitą paskirtį, o turi būti išnuomojamas ne aukciono būdu, todėl atsakovė nepagrįstai nedavė sutikimo perleisti nuomos sklypo teisę, reikalingą boilerinei eksploatuoti.

26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę išduoti leidimą (sutikimą) ieškovui perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu (keistos 2014 m. balandžio 18 d.). Atsakovė NŽT su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti, o ieškinį atmesti.

27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, ginčo santykiams aktualią teismų praktiką, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, iš esmės pritaria apeliantei, kad esminę reikšmę šiuo atveju turi faktas, jog ieškovui išnuomotas žemės sklypas nebėra naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytas sąlygas, t. y. boilerinės statiniui eksploatuoti.

28. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

29. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

30. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto redakciją, nustatytą 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-411, galiojančią nuo 2014 m. sausio 1 d., valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

31. Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Taisyklėse, kurių 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

32. Taigi, nuomoti valstybinę žemę asmeniui galima, turinčiam žemės sklype pastatus, atitinkančius Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomus kvalifikacinius reikalavimus, ir šie pastatai turi būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas yra būtinas pastatų eksploatacijai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 28 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003). Duomenų, kad pastatas – boilerinė neatitiktų Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomų kvalifikacinių reikalavimų, nenustatyta.

33. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias teisės normas, pažymima, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį; kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 punktą 21).

34. Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad jam priklausanti boilerinė dar nuo 2007 metų nebuvo eksploatuojama pagal savo funkcinę paskirtį, t. y. , kaip boilerinė (karšto vandens ruošimui), o ir potencialus nekilnojamojo turto pirkėjas neketino toliau to daryti, priešingai, pasak ieškovo, pirkėjas ketino boilerinės pastate įrengti kavinę. Taigi, apeliantas yra teisus, teigdamas, kad NŽT pagrįstai atsisakė išduoti ieškovui sutikimą perleisti nuomos teisę, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės, įskaitant paties ieškovo pripažinimą, rodo, kad realiai funkcionuojančio statinio (kuriam ir buvo išnuomotas žemės sklypas pagal paskirtį), nėra.

35. Atmestini ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, susiję su žemės sklypo ir boilerinės naudojimo būdu, kadangi esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Dėl to kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su jame esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

36. Atliekant faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje sisteminę analizę, nustatyta, jog žemės sklypo nuomos pagrindas nuo pat pradžių, kuomet 2002 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 5540-01 buvo nuspręsta ginčo sklypą išnuomoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, buvo žemės sklype stovinčios boilerinės eksploatacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybinė žemė lengvatine tvarka šiuo atveju buvo išnuomota tam, kad šilumos energijos tiekėjas galėtų vykdyti tam tikras viešąsias funkcijas, t. y. naudojant žemės sklype esančią boilerinę, ruošti karštą vandenį ir tiekti jį vartotojams (2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte yra aiškiai nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas: kitos paskirties žemė (boilerinės statiniui eksploatuoti). 2014 m. balandžio 18 d. susitarime dėl 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo nurodyta sąlyga nėra pakeista.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neginčija, jog laikotarpiu, kuomet boilerinė priklauso jam nuosavybės teise, jis boilerinės neeksploatavo pagal jos registruotą paskirtį, taip pat pripažino, kad to neketino daryti ir potencialus boilerinės pirkėjas. Taigi, boilerinei praradus savo pirminę funkcinę paskirtį, apeliantė pagrįstai atsisakė suteikti ieškovui sutikimą dėl nuomos teisės perleidimo, kadangi nebeliko konkrečių valstybinės žemės nuomos suteikimo lengvatinėmis sąlygomis pagrindų, t. y. viešosios funkcijos. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos dalyku nėra ankstesni ginčo šalių santykiai, t. y. 2014 m. įvykdytas nuomos sutarties teisių ir pareigų perleidimas, šie ankstesni susitarimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys bei sukuriantys jų šalims atitinkamas teises ir pareigas.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovui perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, pažeidė ieškovo, kaip pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininko konstitucinę teisę į nuosavybę, nepagrįstai ją savo neveikimu apribodama. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtina skirti du nekilnojamojo turto objektus - pastatą (boilerinę) bei valstybinės žemės sklypą. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

39. Šias civilinio kodekso nuostatas, vertinant sistemiškai kartu su valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kurių specifiškumą nulemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė, darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomos teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims tik esant tam tikroms sąlygoms bei gavus valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio), šiuo atveju - apeliantės, pritarimą. Taigi, šiuo atveju asmens teisė, parduodant savo nekilnojamąjį daiktą, kartu perleisti ir turimą valstybinės žemės nuomos teisę, nėra absoliuti, nes ji yra sąlygojama aplinkybės, susijusios su atitinkamo daikto naudojimu pagal jo registruotą paskirtį

40. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju apeliantės atsisakymas duoti sutikimą nuomos sutarties perleidimui neužkerta kelio ieškovui parduoti jam su sutuoktine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - boilerinę, tam apeliantės sutikimas iš esmės nėra reikalingas, be to, ir yra duotas, todėl konkrečiu atveju ieškovo konstitucinės teisės į nuosavybę nėra pažeidžiamos. Priešingu atveju, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, apeliantės elgesys (sutikimo suteikimas) galėtų suponuoti situaciją, kuomet valstybinės žemės sklype lengvatinėmis nuomos sąlygomis būtų įkurtas komercinis objektas, pvz. kavinė, dėl ko nukentėtų viešasis interesas.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja NŽT. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę ne tik priimti sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir priimti sprendimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir sudaryti šios sutarties pakeitimus, įskaitant ir duoti sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo.

42. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl NŽT sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, yra išaiškinęs, kad toks sutikimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes; toks vienašalis sandoris sukuria tokias teisines pasekmes, kad sudaro sąlygas perleisti nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš valstybinės žemės nuomos sutarties. Valstybinės žemės nuomininkei perleidus šias teises ir pareigas kartu su nuomininkei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, naujoji statinių savininkė tampa šalimi – nuomininke. Tokiu būdu valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas šioje sutartyje įrašant naują nuomininką reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp naujo nuomininko ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-1075/2018 24 punktą).

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nėra perleidęs savo nuosavybės teisės į boilerinę nei kartu su valstybinės žemės nuomos teise, nei be jos, t. y. ieškovas tik prašė apeliantės sutikimo tai padaryti. Dėl to prašomas apeliantės sutikimas konkrečiu atveju vertintinas ne kaip atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp naujojo nuomininko ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimas, o tik kaip prielaida tokiems santykiams atsirasti ateityje.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl nenuoseklios apeliantės pozicijos nagrinėjamu klausimu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl apeliantės veikimo/neveikimo panašiose situacijose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju yra nagrinėjamas konkretus apeliantės veiksmas ieškovo atžvilgiu (nesutikimas dėl nuomos teisės perleidimo), o ne atsakovės elgesys apskritai.

45. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, dėl ko netinkamai pritaikė ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka. Nurodyti pažeidimai lėmė neteisingą byloje pareikšto ieškinio reikalavimų išsprendimą. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai atmestini.

46. Atmetus ieškovo ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Byloje atsakovė du kartus teikė apeliacinius skundus, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis sudarė 150 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistina 150 EUR už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio ir 15,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 165,86 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. į valstybės biudžetą 165,86 EUR (šimtą šešiasdešimt penkis eurus 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, gavėju Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos, bei teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėjai Rosita PatackienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė