Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovėms N. M., T. V., jų atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, ieškovei Z. B., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., tretiesiems asmenims N. A., L. P., nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. G. dėl termino atnaujinimo, akto panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio faktonustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014 m. sausio 07 d. įsakymą „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą" Nr. 8VĮ-(14.8.2.), kurio nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių į piliečių prašymuose nurodyto savininko E. G. (duomenys neskelbtini) k. turėtą žemę;

atnaujinti N. M. ir T. V. terminą dėl 2014-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-5 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą" panaikinimo skųsti;

atnaujinti N. M., Z. B. ir T. V. įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į E. G., D. L. ir M. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) k., pateikti, bei įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Tretieji asmenys dėl ieškinio tenkinimo neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimui juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. G. 5,4500 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Kaune, kreipėsi K. G. įpėdiniai: D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LT-49248, Kaune, miręs, jo įpėdinė L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs, jo įpėdinė L. P.), L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LT-50336, Kaune), J. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LT-49362, Kaune), E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi, jos įpėdiniai N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LT-48370, Kaune, ir D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LT-48386, Kaune), G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs; jo įpėdinis D. G., miręs, jo įpėdinė L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje); E. G. įpėdiniai: N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune), U. S. (mirusi, jos įpėdinė T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune), taip pat E. G. dukra D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi, jos įpėdinė ieškovė Z. B.). Asmenų giminystės ryšys, prašymų pateikimo datos yra nurodytos į nagrinėjamą civilinę bylą Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje lentelėje (1t. b.l. 153).

Ieškovė D. L. Kauno miesto valdybai pateikė 1991-12-19 prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, ieškovės tėvo E. G. valdytą žemę, apie 6 hektarus tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, giminystės ryšį su E. G. patvirtinančius dokumentus ir E. G. nuosavybės teises iki jo mirties patvirtinančius dokumentus.

Ieškovė N. M. 1991-12-24 tuometei Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, pareiškėjos tėvo E. G. valdytą 5,45 ha žemę (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį teritorinį susiskirstymą esančią Kauno mieste „prie (duomenys neskelbtini) gatvės", giminystės ryšį su E. G. patvirtinančius dokumentus ir E. G. nuosavybės teises iki jo mirties patvirtinančius dokumentus.

Ieškovė U. S. tuometei Kauno miesto valdybai pateikė 1991-12-24 prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, pareiškėjos tėvo E. G. ir senelio valdytą žemę - pusę hektaro Kaune prie (duomenys neskelbtini) gatvės, giminystės ryšį su E. G. patvirtinančius dokumentus ir E. G. nuosavybės teises iki jo mirties patvirtinančius dokumentus.

N. M. 1997-12-04 tuometei Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jų abiejų su seserimi U. S. 1991-12-24 prašymuose atkurti nuosavybės teises buvęs savininkas turi būti nurodytas ne jų tėvas E. G., o senelis E. G..

Iš prašymų turinio spręstina, kad pačioms ieškovėms (pretendentams) nebuvo tiksliai žinoma, kas nacionalizacijos metu valdė žemę, į kurią pretenduojama.

Pakartotinai išnagrinėjus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje turimus dokumentus (nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byla Nr. 2744), nustatyta, kad pagal 1992-01-11 mirties liudijimą IV-OK Nr. 379144 E. G. mirė 1939-09-12, iki 1940-07-22 įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos likus daugiau kaip dešimt mėnesių, t. y. visuotinės žemės nacionalizacijos metu E. G. nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti žemės savininkas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – bent iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Lietuvos valstybė, įsipareigojusi grąžinti piliečiams išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reglamentavo šio turto grąžinimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimas nereiškia savaiminio šių teisių tęstinumo, todėl asmenys, patenkantys į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) nustatytą piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, turi tik teisę atkurti nuosavybės teisę, bet ne nuosavybės teisę, kaip tokią. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (nagrinėjamos bylos atveju – į esančią žemę), kol ji neįgyvendinta, yra tik hipotetinė teisė, t. y. tik įstatyme įtvirtinta galimybė įgyti subjektinę teisę. Tam, kad taptų pretendentu atkurti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, pilietis turi atlikti atitinkamus įstatyme nurodytus veiksmus, visų pirma – pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises. Prašyme, be kitų būtinų duomenų, turėjo būti nurodyta pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prie jo turėjo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su buvusiu savininku, taip pat šio turėtas nuosavybės teisės nacionalizacijos momentu (1991 m. Atstatymo įstatymo 4, 10, 11 straipsniai, 1997 m. Atkūrimo įstatymo 4, 10, 11 straipsniai). Tik įstatymo nustatytais terminais pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises ir įvykdęs kitus įstatyme nustatytus reikalavimus, pilietis įgyja subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises, ir tik įgaliotai valstybės institucijai priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo – nuosavybės teisę, kaip tokią. Taigi tol, kol nėra priimto sprendimo atkurti nuosavybės teises, pilietis turi tik teisę atkurti nuosavybės teises ir tik ši jo teisė tam tikrais neteisėtais valstybės institucijų ar trečiųjų asmenų veiksmais gali būti pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. A., bylos Nr. 3K-3-358/2011). Ieškovai atitinka paminėtas įstatymo numatytas sąlygas.

Vertinant nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, padaryta išvada, kad Kauno valstybinio archyvo 1992-03-23 pažymėjimas Nr. G-87, Kauno apskrities archyvo 1996-01-23 pažymėjimas Nr. G-10 ir 1938-02-21 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, atitinka Tvarkos 12 punkte nurodytus nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti turėtos žemės plotą ir buvimo vietą, kriterijus. Dėl šių dokumentų tinkamumo sprendė Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-13 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-719 sudaryta komisija. Pagal 1938-02-21 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos Kauno apskrities(duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą nustatyta, kad šiame sąraše įrašytas E. G., buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs viso 5,45 ha žemės (ariamos: II rūšies - 2 ha, III - 2 ha; pievų: III -1 ha ir IV - 0,45 ha).

E. G. - N. G. ir T. motinos U. S. - seneliui, o Z. B. - tėvui, nuosavybės teise priklausė 5,45 ha žemės. Tai patvirtina 1992-01-27 archyvo pažymėjimas Nr. L-200, 1992-03-23 archyvo pažymėjimas Nr. G-87, 1996-01-23 archyvo pažymėjimas Nr. G-10 bei 1938-02-21 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas.

1939-09-12 E. G. mirė. Po E. G. mirties jo namuose liko gyventi sutuoktinė M. G. (mirė 1944-06-25) ir jų trys vaikai: K. G., gim. 1907 m. (miręs), E. G., gim. 1909 m. (miręs), ir D. G. (santuokinė pavardė L.) gim. 1911 m. (mirusi).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, kas buvo po 1940-06-15 pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940-06-15 atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.

Iš pateiktų ir paminėtų įrodymų matyti, kad 5,45 ha dydžio žemės sklypo savininku iki 1939-09-12 buvo E. G.. Šiam mirus atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes E. G. mirė nepalikęs testamento. Lietuvos Respublikos palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, todėl, kas po E. G. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti nustatoma pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius.

Civilinių įstatymų 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad "artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams". Todėl po E. G. mirties, teisę paveldėti E. G. turimą turtą įgijo jo trys vaikai - pirmos eilės įpėdiniai.

Pergyvenusio sutuoktinio teisinė padėtis paveldėjimo santykiuose buvo ypatinga. Civilinių įstatymų 1148 straipsnis nustatė, kad "žmona gauna po vyro 1/4 dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe". Todėl E. G. žmona - M. G., nors ir nebūdama priskirta prie įpėdinių pagal kraujo giminystę, po vyro mirties įgijo teisę paveldėti 1/4 E. G. turėto turto dalį.

Civilinių įstatymų 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: "palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui". Tai reiškia, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Ieškovų ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad po E. G. mirties vaikai ir pergyvenusi sutuoktinė toliau rūpinosi žeme, visi įpėdinai dirbo žemę kartu.

E. G. palikimą jo sutuoktinė M. G. ir jo vaikai K. G., E. G. ir D. G. (L.) priėmė faktiškai valdydami, t.y. jie liko gyventi namuose, juos prižiūrėjo, dirbo žemę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, jog E. G. vaikai K. G., E. G. ir D. G. (L.), kartu su jo sutuoktine M. G., po jo mirties paveldėjo po 1/4 dalį E. G. priklausiusios žemės (Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1148 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. G., E. G. ir D. G. (L.), po E. G. mirties 1939-09-12, priėmėjo palikimą pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti iki 1940 m. liepos 22 d., t.y. iki turto nacionalizavimo, ir nuosavybės teise kiekvienas iš jų valdė po 1/4 dalį E. G. nuosavybės teise turėtos 5,45 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k. M. G., E. G. ir D. L. paveldėję po 1/4 E. G. turto tapo šio turto dalių savininkais ir jais išliko iki pat turto nacionalizavimo.

E. G. sūnus E. G. turėjo dvi dukteris - ieškovę N. M. ir U. S. (T. V. motina). Po E. G. mirties 1980-04-06, jo palikimą priėmė jo dukterys, kurios turi teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo E. G. ir močiutės M. G. išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę.

E. G. duktė D. G. (L.) turėjo tris vaikus: Z. B. (ikisantuokinė pavardė L.), gim. 1935-12-06, J. L., gim. 1939 m., ir M. S., gim. 1941 m. Po D. G. (L) mirties visą palikimą pagal įstatymą priėmė jos duktė - ieškovė Z. B.. Tokiu būdu ieškovė Z. B. paveldėjo visą D. G. (L) turtą ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į jos motinos D. L. ir močiutės M. G. išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę.

Įvertinus bylos aplinkybes, nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. G., E. G. ir D. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė po 1/4 dalį 5,45 ha žemės (duomenys neskelbtini) k.

Dėl reikalavimo panaikinti įsakymą.

Ieškovai prašė panaikinti 2014-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-5 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą" panaikinimo (1t. b.l. 10,11). Ieškovai ir jų atstovai nurodė, jog įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad tokius motyvus, nurodytus paminėtame įsakyme, atsakovas privalėjo nurodyti anksčiau, t.y per 6 mėnesius nuo giminystės ir valdymo faktą patvirtinančių dokumentų pateikimo, o ne dugiau kaip dvidešimt metų. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjui, nustačius, kad pagal 1992-01-11 išduotą mirties liudijimą Nr. IV-OK Nr. 379144 E. G. mirė 1939-09-12, tai yra, iki visuotinės žemės nacionalizacijos, nuosavybės teise nacionalizacijos metu žemės nevaldė. Ieškovai suformulavo reikalavimą nustatyti jurinė reikšmę turintį faktą, jog po E. G. mirties valdė, kiti asmenys ir toks faktas nustatytinas. Todėl laikytina, kad paminėtas įsakymas yra pagrįstai panaikintas, ieškovams nesukels pasekmių, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas. Netenkinus šio reikalavimo, teismas plačiau nepasisako dėl reikalavimo atnaujinti terminą minimam įsakymui skųsti, nes taip pat nesukels teisinių pasekmių.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminas baigėsi 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). N. M. ir U. S. prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko - jų tėvo E. G., valdytą 5,45 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) k., buvo pateikusios laiku ir buvo tinkamai nurodžiusios žemės nuosavybės teisių savininką, tačiau vėliau šį prašymą neteisingai patikslino 1997-12-04 nurodant, jog 1991-12-24 prašyme atkurti nuosavybės teises buvęs savininkas turi būti nurodytas ne jų tėvas E. G., o senelis E. G.. Ieškovės Z. B. motina D. L. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko - savo tėvo E. G. valdytą 6 ha žemę, taip pat buvo pateikusi laiku, tačiau, vėliau paaiškėjo, kad prašymas buvo pateiktas nurodant netinkamą turto savininką, į kurio žemę atkurti nuosavybės teises pretenduoja ieškovė. Ieškovė Z. B. kreipėsi neginčo tvarka į atsakovą su prašymu užskaityti jos mamos, D. L., 1991-12-19 prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo G. E., 6 ha žemę, esančią Kauno mieste, tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, tuo pačiu kaip prašymą pateiktą ir į G. E. turto paveldėtojų žemę, tačiau 2014-05-23 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM raštu atsisakė tenkinti šį prašymą.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Iš šalių paiškinimo ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog prašant atkurti nuosavybės teises buvo neteisingai nurodytas žemės savininkas. Ieškovų pateikti dokumentai buvo priimti institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą. Tik 2014-01-07 įsakymu buvo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių. Esant nepakankamai duomenų, 2014-01-10 buvo siūloma nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą (1t. b.l. 12,13). Todėl laikytina, kad terminas pateikti papildomus dokumentus praleistas dėl savrbių priežasčių yra atnaujintinas, reikalavimas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjo valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 str., 268 str., 279 str., 448 str., 578 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., E. G. ir D. L., nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė po ¼ dalį 5,45 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t,y, po 1, 362 ha žemės;

atnaujinti N. M., Z. B. ir T. V. įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į E. G., D. L. ir M. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), pateikti, bei įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.