Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. E., jos atstovui adv. Z. B., atsakovo R. E. atstovei kuratorei J. K., Institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, atstovei I. M., neatvykus atsakovui R. E., teismo procesiniai dokumentai liko neįteikti,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ir ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovės R. E. ir atsakovo R. E. nepilnametė dukra E. E. ir sūnus L. E. šiuo metu gyvena su motina, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina R. E..

9. Nedalinti santuokos metu įgyto turto, nes dalintino turto nėra.

R. E. nurodo, jog nuo 2018-07-19 kartu su R. E. nebegyvena, neveda bendro ūkio, vaikai E. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ja. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyti, kad R. E. bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime bendru sutarimu be jokių apribojimų ir be atskiro grafiko, atsižvelgiant į vaikų interesus.

2014-06-19 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-270-776/2014 R. E. buvo laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų - K. Š., E. Š., M. Š., ir J. Š., atžvilgiu ir sustabdytos atsakovės asmenines bei turtines teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, nustatant 2 (dviejų) metų apribojimo terminą.

Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai.

LR Civilinis kodeksas numato, jog už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, todėl visus vaikų auginimo, auklėjimo, išlaikymo ir kitus klausimus tėvai turi spręsti kartu susitarę. Svarbiausias ir esminis vaikų interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikai nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Atsižvelgdama į išdėstytą, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, tarnyba mano, jog vaikų E. E. ir L. E. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nekliudomas bendravimas su tėvu, bei išlaikymo priteisimas iš atsakovo, atitinka vaikų interesus.

Tarnyba, atsižvelgdama į išdėstytą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 str. 1 d., išklausiusi visų šalių nuomones ir paaiškinimus, galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo Teisme.

Skyrius kartu su išvada nepateikė teismui ieškovės Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto.

Teismo posėdžio metu įstaigos atstovė pakartojo išvados motyvus ir nurodė, kad įstaiga savo nuomonės kol kas nepakeitė. Mano, kad ieškovės reikalavimus dėl vaikams reikalingo išlaikymo būtina tenkinti visiškai, nes motina pateikė ir šių išlaidų apskaičiavimą. Taip pat laiko, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Teigė, kad kol kas netikslinga nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, kadangi dėl to tarp šalių nėra ginčo. Sutiko, kad vaikams būtų priteistas ir esamas tėvo įsiskolinimas dėl jiems reikalingo išlaikymo, dėl to prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai, o visų vaikams skirtų išmokų tvarkymą pavesti pagal uzufrukto teise ieškovei.

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl teismo vaidmens šeimos bylose.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Šalys nėra visagalės proceso šeimininkės, be apribojimų disponuojančios ginčo dalyku ir pagrindu. Tuo tarpu teismas, esant civiliniam procesiniam teisiniam santykiui, atstovaujantis valstybinei valdžiai ir besirūpinantis visuomenės intereso užtikrinimu, gali pagal CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalis priimti sprendimą ultra petitą, t. y. viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą. Šios kategorijos bylose dispozityvumo principas nėra absoliutus. Pačių teisinių santykių prigimtis ir visuomeninė jų reikšmė lemia dispozityvumo principo išimtis, todėl šeimos bylose teismas nėra saistomas šalių pareikštų prašymų dėl pažeistų teisių gynimo būdo. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad tai, kokiu būdu priteisti išlaikymo skolą, pirmiausia priklauso nuo ieškovo reikalavimo, tačiau įstatymas (CPK 376 str.) leidžia teismui nustatyti ir kitokį būdą, nei prašo ieškovas, jeigu tai labiau atitinka vaiko interesus.“ Išlaikymo skolos dydis, kaip ir išlaikymo dydis, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teismo aktyvumas gali pasireikšti ir tuo, kad teismas savarankiškai sprendžia dėl būtinybės į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius asmenis. Viešojo intereso, kaip sąlygos teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik nagrinėjant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, taip pat siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, kurių pastarasis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (ligos, nedarbingumo ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.) ir pan.

Iš bylos duomenų seka, kad ieškovė taikytis su atsakovu nepageidauja, todėl atmestini atsakovo atsikirtimai skirti šalims terminą susitaikyti, kuris pateiktas kaip prašymas ieškovės ieškinį atmesti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad santuoka tarp ginčo šalių sudaryta Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. E., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. E., kurie tėvų santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai (7-8 b. l.).

Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, šiuo atveju tiek ieškovė pareiškusi ieškinį, tiek atsakovo kuratorė pateikusi atsikirtimus į ieškinį, turi įrodyti dėl santuokos iširimo kito sutuoktinio kaltę, kuri turi pasireikšti santuokinio pareigų pažeidimu iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, rūpintis vaikais ir visa šeima. CK 3.60 straipsnio prasme tai suprantama kaip santuokinio pareigų pažeidimas iš esmės, tai yra jų nevykdymas, pavyzdžiui, visiškas nesirūpinimas vaiku, visiškas neprisidėjimas prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo. Sutuoktinio kaltės nebūtų, jei šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ginčo šalys iš pradžių sutarė gerai, gerino gyvenimo sąlygas, t. y. gyvendami kartu susilaukė dviejų vaikų, susiremontavo gyvenamąjį butą ir kt. Tačiau abu sutuoktiniai tuo pat metu įsiskolino kreditoriams už jiems suteiktas paslaugas, o atsakovas atskirai ir dėl vaikams skirti išlaikymo, dėl ko yra priimti teismų procesiniai sprendimai ir pradėtas skolų išieškojimas iš skolininkų priverstine tvarka. Atskirai pastebėtina, kad esamos skolos laikytinos asmeninėmis kiekvieno iš sutuoktinio prievolėmis nurodytiems kreditoriams. Šalys ar jų kreditoriai šių faktų neginčijo. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, šalys dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą.

Ieškovė pagrindines šeimos iširimo priežastis nurodė atsakovo charakterio ir asmenines savybes, o vėliau ir palikus šeimą bei neteikiant jai paramos. Pripažintina, jog ieškovė šiems anksčiau nurodytiems teiginiams patvirtinti tinkamų įrodymų nepateikė, išskyrus pačios prisipažinimą tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, kad ir ji laikytina kalta dėl santuokos su atsakovu iširimo.

Teismas nelaiko tinkamu atsakovo kaltės įrodymu vien jo elgesio su ieškove, remiantis ieškovės paaiškinimais, kadangi jos nurodyti faktai nėra konkretūs, kaip jau teismas yra nurodęs jiems patvirtinti nepateikti tinkami įrodymai, o be to šiuos faktus iš dalies paneigia ir pačios ieškovės prisipažinimas esant ir jos kaltei dėl santuokos iširimo (1-5 b. l.).

Tačiau teismas sutinka su ieškovės paaiškinimu, kad pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra ne tik atsakovo netinkami veiksmai, bet ir pačios ieškovės elgesį su sutuoktiniu, kilus jų tarpusavio nesutarimams. Taip pat sutiktina su ieškove, kad atsakovas yra ne tik palikęs šeimą, bet ir neteikia jai išlaikymo, ką patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovas bylos iškėlimo metu neturėjo ir neturi oficialių darbo santykių kurie pripažintini neginčytinais faktais (42 b. l.). Tuo pačiu teismas sutinka su ieškovės motyvu, kad dėl šeimos iširimo pirmiausia, yra kaltas atsakovas, o tik po to ieškovė, kuri šį faktą pripažino (CPK 187 str.). Šalies pripažinto fakto nereikia įrodinėti, todėl teismas toliau plačiau dėl to nepasisako (CPK 182 str. 1 d. 5 p.).

Teismui preziumavus, kad šalių santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Iš bylos duomenų seka, kad abiejų šalių elgesys ar jos požiūris į šeiminį gyvenimą ir kitos susiklosčiusios esminės aplinkybės, turėjo įtakos šalių šeimos iširimui. Tokiu atveju teismas laiko, kad sutuoktiniai patvirtino aplinkybę, jog egzistuoja abipusė jų kaltė dėl santuokos iširimo. Be to manytina, kad abi šalys suprato savo elgesio pasekmes, tačiau jų požiūris į santuokos iširimą nesikeičia, o ieškovė nori ir santuokos nutraukimo (37-38 b. l.). Iš bylos duomenų irgi akivaizdu, kad atsakovas šiuo metu nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (1-5 b. l.). Teismas laiko, kad visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, jog abiejų sutuoktinių elgesys, patvirtina jų santuokos iširimo faktą ir abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais ir jos pripažintais faktais bei jų argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog ieškovė irgi nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jos kaltę dėl santuokos iširimo (1-5 b. l.). Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ir ieškovė negali paneigti ieškinyje nurodytų motyvų bei aplinkybių ir neturi jas patvirtinančių įrodymų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir jos nagrinėjimo metu nustatytus (pripažintus) faktus, konstatuoja, kad sutuoktiniams trūko pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, be kurių joks šeimyninis gyvenimas neįmanomas ir kas įeina į sutuoktinių pareigas, nustatytas įstatymu.

Teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra labiau linkęs daryti išvada, kad nė viena iš šalių nepaneigė savo kaltės dėl santuokos iširimo, nes abu sutuoktiniai pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos bei ištikimybės pareigas. Remiantis LR CK 3.61 str. 2 d. panaikintinas įrašas (Nr. (duomenys neskelbtini)) apie R. E. ir R. E. santuokos įregistravimą Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jiems netaikytinos CK 3. 67 str. 2 d. ir 3.72 str. 4 d. nuostatos, turinčios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl ieškovės prašymas tenkintinas (CK 3.69 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė R. E. ieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų E. E. ir L. E. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama šį prašymą tuo pagrindu, jog motiną ir vaikus sieja artimas ryšys. Atsakovo kuratorė atsiliepime dėl ieškovės ieškinio nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina. Institucija pateikusi į bylą preliminarią išvadą, nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Institucijos atstovė pateikdama galutinę išvadą byloje, pasiliko prie tos pačios nuostatos. Duomenų, kad vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti su atsakovu nėra, o be to jis nepateikė teismui tokio prašymo (83-86 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, jog nesant atsakovo prašymo su tinkamais įrodymais, egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl šio reikalavimo, kuris neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Todėl, sutuoktinių nepilnamečių vaikų E. E. ir L. E. gyvenamoji vieta, remiantis LR CK 3. 164 str., 3. 169 str., nustatytina su ieškove R. E., pastarosios gyvenamojoje vietoje.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas šalių ginčą pirmiausia, privalo atsižvelgti į šalių vaiko amžių, jo emocinį ir psichologinį ryšį su tėvu. Dėl to teismo nuomone vaikas ir anksčiau nuolat būdamas su tėvu, be problemų gali būti su juo ir ilgesnį laiką. Tai, kad šalių dukra šiuo metu yra vyresnė nei jos brolis, tačiau tiek kiek tai esą susiję dėl vaikų bendravimu su tėvu, teismo nuomone nėra kliūtis tėvo ir vaikų bendravimui taikyti kokius tai apribojimus (37-38 b. l.). Be to dėl vaikų ir atsakovo anksčiau buvusios nuoseklios bendravimo patirties nustatyta, kad tarp jų yra pakankamai artimas emocinis ryšis, kas teismui kol kas irgi nekelia abejonių. Vaikai gerai pažįsta tėvą, todėl jis jiems nekelia nesaugumo jausmo. Pažymėtina, kad nemaža dalimi vaikų neigiamą nusiteikimą tėvo atžvilgiu gali įtakoti ir pats tėvas, savo netinkamu elgesiu ar pasisakymais dėl vaikų motinos. Tačiau pabrėžtina, kad jau vienas iš vaikų gali išreikšti savo norą bendrauti ar matytis su atsakovu tėvu R. E., todėl kiekvienu atveju esant netinkamam tėvo elgesiui, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją ir medžiagą, teismas gali pakartotinai išspręsti klausimą dėl vaiko (ų) bendravimo su tėvu tvarkos. Tuo pačiu pažymėtina, kad vaikas (ai) negali būti verčiamas bendrauti su tėvu prieš savo valią ar jų motinai (ieškovei) kategoriškai priešinantis bendravimui su tėvu, tam nesant pagrindo, nes tai gali juos traumuoti. Teismas kol kas tik pastebi, kad šiuo metu egzistuoja R. E. neigiamas požiūris į R. E., tačiau dėl to negali būti apsunkintas atskirai vaiko (ų) bendravimas su tėvu. Kitą vertus, situacija, kuomet atsakovas netinkamai bendrautų su vaiku (ais), kiekvieną kartą būtų patvirtinimas vaikui (ams), kad jis – grėsmės šaltinis. Todėl siekiant, užtikrinti racionalų atsakovo ir vaikų bendravimą, kuris būtų naudingas tiek vaikams, tiek tėvui, pastarasis privalo elgtis tinkamai, atsižvelgiant į etikos ar moralės normas, bei vaikų interesus. Be to tai suponuoja pareigą ieškovei R. E. pripažinti atsakovo kaip tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, papildomai nesudarant kliūčių jų bendravimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga, auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos laikino bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti jų mažamečius vaikus. Iš byloje ištirtų įrodymų, šalies paaiškinimų, skyriaus atstovės nuomonės, galima daryti išvadą, kad atsakovas ne visada stengiasi suprasti ir įvertinti vaikų psichologinę savijautą, kuomet būdamas neblaivus siektų priverstinio bendravimo su vaikais. Todėl teismas pažymi, kad toks atsakovo bendravimo su vaikais būdas gali prieštarauti ir jų interesams.

Byloje nustatyta, kad tarp vaikų tėvų yra asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaikų teisę bendrauti su atsakovu. Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad vaikai gali kartu ir kiekvienas atskirai bendrauti su tėvu R. E., todėl, jog jį pažįsta, nėra akivaizdžiai įtakojami motinos, su kuria juos irgi sieja stiprus emocinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo veiksmais taip pat negali pažeisti vaikų teisės būti auklėjamiems savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem. Todėl esant, bet kokiai situacijai, atsakovo ir jo vaikų bendravimas negali būti komplikuotas, o abu tėvai turi dėti pastangas sukurti emociškai teigiamą vaikų bendravimo su vienu iš tėvų aplinką, gerinti jų ir vaikų bendravimą, bei tarpusavio santykius ir užtikrinti sąlygas vaikams būti auklėjamiems savo abiejų tėvų.

Todėl teismas mano, kad kol kas atskira vaikų bendravimo su tėvu tvarka nereikalinga, atsižvelgiant tuo pačiu ir į ieškovės sutikimą.

Teismas spręsdamas atsakovo (tėvo) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimą, vadovaujasi vaikų interesais, ieškovės nuomone, Institucijos atstovės nuomone (CPK 376 str. 4 d., CK 3.175 str.).

Todėl ieškovės reikalavimai atsakovui dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos tenkintini visiškai.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio.

Pagal LR CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ir ieškovė ieškinyje, ir atsakovo kuratorė atsiliepime nurodė, kiek reikėtų skirti pinigų nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį, ieškovės manymu po 200 Eur, o atsakovo nuomone, kad užtenka ir 140 Eur per mėnesį. Remdamasi tėvų lygių teisių ir pareigų vaikams principu (LR CK 3.156 str.) ieškovė savo procesiniame dokumente prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį (1-5 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovo kuratorė nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio būtino atsakovo nepilnamečiams vaikams ir teismo prašė pripažinti, kad iš tėvo priteistino išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams yra po 70 Eur per mėnesį. Toks atsakovo atstovės prašymas netenkintinas, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (19-20 b. l. ). Nors tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, tačiau tėvų finansinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti vienodos arba nevienodos. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių pajamos per mėnesį yra skirtingos, o tuo tarpu atsakovas šiuo metu neturi oficialių darbo santykių (21-23, 26, 41-42, 67 b. l.). Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas jau nuo 2019-09-18 teismo yra įpareigotas teikti laikinąjį išlaikymą vaikams, mokėdamas kiekvienam iš jų po 70 Eur dydžio išmokas kiekvieną mėnesį (33-34 b. l.). Pastebėtina, kad tiek teismo nutartimi, tiek šiuo teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas teikti išlaikymą vaikams konkrečiai nustatyta pinigų suma, kuri turi atitikti vaikų poreikius ir būti realiai išieškoma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes iš atsakovo R. E. nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam priteistina po 100 Eur dydžio mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019-13-31) iki vaikų pilnametystės. O atsakovo prašymas šioje dalyje dėl ieškovės reikalavimo skirto nepilnamečiams vaikams atmestinas. Taip pat ieškovė skirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų iš atsakovo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams sutuoktinių vaikams priteisimo iš atsakovo (CPK 150 str. 3 d.) (33-34 b. l.). Pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistą išmokos dydį, skirtą nepilnamečiam vaikui apskaičiuoja (perskaičiuoja) pats skolininkas, jo darbovietė arba antstolis.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteista periodinė mėnesinė išmoka yra indeksuojama pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo vaikų išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaikų motinos artimiesiems (67 b. l.). Be to teismas laiko, jog atsakovo socialinė, turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Pažymėtina, kad ieškovei ar ribotai veiksniam vaikui nuo 14 metų, išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra.

Tuo pačiu tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo esamą pastarojo įsiskolinimą vaikams dėl jiems reikalingo išlaikymo už laikotarpį nuo 2018-07-19 (kuomet atsakovas išvyko iš gyvenamosios vietos) iki 2019-09-18 (iki laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo). Ir šio išlaikymo įsiskolinimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į paties atsakovas veiksmus ir ieškovės duotus paaiškinimus teismui, o atsakovo kuratorė šių aplinkybių leistinais įrodymais irgi negalėjo paneigti (83-86 b. l.). Todėl kiekvienam nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinos skolos suma už minėtą laikotarpį yra 1 400 Eur (CK 3. 200 str.). Taip pat ieškovė įpareigojama uzufrukto teise (CK 3.190 str.) tvarkyti iš atsakovo R. E. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas visas pinigines lėšas.

Tačiau šių sumų, tai yra 1 400 Eur išieškojimas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo, atsižvelgiant į pastarojo turinę padėtį, nuo teismo sprendimo priėmimo momento išdėstytinas 20 mėnesių laikotarpiui, pradedant išieškojimą nuo 2020 metų sausio 1 d. ir įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį nepilnamečiam vaikui sumokėti po 70 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (4, 8-9 b. l.).

Dėl turto tarp šalių padalijimo.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe dalintino nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių nedalintinas (21-23 b. l.).

Dėl šalių įsipareigojimų kreditoriams.

Tenkintinas ir ieškovės prašymas jos ir sutuoktinio esamas skolas tretiesiems asmenims (kreditoriams) pagal priimtus teismų procesinius sprendimus, laikyti jų asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams (90-106 b. l.). Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės atsirado tik pagal šalių įsipareigojimus kreditoriams, nesusijusiems su šeimos poreikiais, o antra, šių prievolių pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tarp kiekvieno sutuoktinio ir kreditoriaus, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditorių, atsižvelgiant į teismų priimtus procesinius sprendimus (90-104, 105-106). Todėl kiekvienas skolininkas esamą turtinę prievolę turi įvykdyti pats ir už ją atsako asmeniškai savo turtu, nes jos pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3 d.). Taip pat ir galimos kitos atsakovo skolos kitiems kreditoriams laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo bei kitų procesinių klausimų išsprendimo.

Dėl ieškovei suteiktos teisinės pagalbos pagal VGTPT Šiaulių skyriaus paskiausią 2019-11-29 sprendimą Nr. 2.5.(NTP-2)-18-P-4947-18816 valstybė patyrė 206,76 Eur išlaidų už atstovo teisines paslaugas ir dėl atsakovui paskirtos kuratorės 113,78 Eur išlaidų (88, 107-108 b. l.). Teismui patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui visiškai, o pastarajam nesant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, jos priteistinos iš R. E., kadangi jis pripažintas ir kaltu dėl santuokos iširimo. Iš atsakovo priteistinos valstybei ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jos viršija teisės aktu nustatytą minimalų dydį (CPK 92 str. 1 d.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, byloje priimtą 2019-09-18 nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo panaikintina ją įvykdžius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.123 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., 6.983, 6.985 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

2. Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką tarp R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos metrikų knygos registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Išduodant šalims ištuokos įrašus palikti šias pavardes – E. ir E.

4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove R. E., pastarosios gyvenamojoje vietoje.

5. Priteisti iš atsakovo R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomos nuo 2019-12-31 iki jų pilnametystės.

6. Priteisti iš atsakovo R. E. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: dukrai E. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui L. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 400, 00 (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-07-19 iki 2019-10-18. Šių sumų išieškojimas kiekvienam nepilnamečiam vaikui iš atsakovo, nuo teismo sprendimo priėmimo momento išdėstomas 20 mėnesių laikotarpiu, pradedant išieškojimą nuo 2020 metų sausio 1 d. ir įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį sumokėti kiekvienam vaikui po 70,00 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

7. Įpareigoti R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams dukrai E. E. ir sūnui L. E. tėvo R. E. visas mokamas pinigines lėšas (CK 3. 190 str.).

8. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

9. Nustatyti, kad R. E. gali netrukdomai bendrauti su dukra E. E. ir sūnumi L. E. bei dalyvauti jų auklėjime, bet kuriuo metu pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaikų motina R. E. dėl bendravimo vietos, datos ir laiko bei būdamas blaivus.

10. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

11. Sprendimui įsiteisėjus, byloje 2019-09-18 priimtas nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo panaikintina tik ją įvykdžius.

12. Šalys bendrų kreditorinių įsiskolinimų kreditoriams neturi. Esami šalių kreditoriniai įsipareigojimai jų kreditoriams laikytini skolininkų asmeninėmis piniginėmis prievolėmis, kurias jie privalo įvykdyti iš savo asmeninio turto ir pajamų.

13. Priteisti iš atsakovo R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą dėl jo kaltės, 54,00 Eur žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui priteistas išmokas, iš viso: 124,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus).

14. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 113,78 Eur kuratoriaus išlaidoms atlyginti ir 206,76 Eur už advokato paslaugas byloje, iš viso: 320,54 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 54 ct).

15. Įpareigoti VGTPT Šiaulių skyrių išmokėti kuratorei J. K. (gim. 1982-09-15, adv. S. Š. padėjėjai) 113,78 Eur (vieną šimtą trylika eurų 78 ct) pagal pateiktą teismo 2019-12-19 pažymą.

16. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiams vaikams dėl priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje.

17. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

18. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui visiškai, jai vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio (ių) vaiko (ų) liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.