Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2020-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-119-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
A8.-119-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00036-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rita Dirkė (pirm.)
Pažeidėjas
D. J.
Institucija
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.38pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. A8.-119-1082/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00036-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 9.38 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2020 m. sausio 27 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,dalyvaujant Panevėžio apskrities VMI atstovei S. Ž. ,administracinėn atsakomybėn traukiamam D. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1984 m. rugpjūčio 14 d., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio adresu (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio profesinį išsilavinimą, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, neįgalaus (50 procentų darbingumas), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2019 m. gruodžio 4 d. 11.10 val. kelyje A9 Panevėžys-Šiauliai, 21 km., Panevėžio r., gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 11 900 Eur vertės automobilį „Toyota RAV4“ (kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) iš Radviliškio į Panevėžį, neturėdamas ir patikrinimo metu nepateikdamas automobiliui jokių gabenimo dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintų krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 19.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu D. J. kaltę pagal administracinį kaltinimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną pasiskolino automobilį savo automobilių BMW ir VW Golf pergabenimui iš Radviliškio. Prieš išvažiuojant jis sutiko pažįstamą A. G. , kuris paprašė kartu su savais parvežti ir dar vieną jo automobilį Toyota RAV4, kuris nurodytas kaltinime. Jis sutiko. A. G. jokių dokumentų minėto automobilio jam nedavė. Jam važiuojant iš Radviliškio į Panevėžį, jį sustabdė ir pareikalavo automobilių gabenimo dokumentų. Jis automobilio Toyota RAV4 jokių gabenimo dokumentų neturėjo ir nežinojo, kad reikia turėti. Tokioje situacijoje jis atsidūrė pirmą kartą. Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi.

D. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo be jo paties prisipažinimo pagrindžia ir kitų byloje esančių objektyvių įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo D. J. rašytiniai paaiškinimai, daiktų paėmimo protokolas, automobilio registracijos dokumentai, D. G. ir A. G. paaiškinimai, sąskaitos faktūros, važtaraščiai bei kiti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Panevėžio apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymos ir faktų fiksavimo pažymos, kuriose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, matyti, kad 2019 m. gruodžio 4 d. 11.10 val. operatyvaus patikrinimo metu kartu su Kauno teritorinės muitinės MPG inspektoriais kelyje A9 Panevėžys-Šiauliai, 21 km., Panevėžio r., buvo sustabdytas patikrinti krovininis automobilis MB „Sprinter 515“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , su priekaba „Niewiadow“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. J. , gimusio (duomenys neskelbtini). Automobiliu nuo Šiaulių miesto pusės link Panevėžio miesto buvo gabenami trys lengvieji automobiliai – BMW 318 D, VW Golf, Toyota RAV4. Vairuotojas gabenam kroviniui pateikė dviejų automobilių – BMW 318 D ir VW Golf – suomiškus techninių duomenų dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). D. J. teigė, kad visi trys automobiliai priklauso jam, tačiau važtaraščio ar kitų įrodančių, kad veža sau priklausančias transporto priemones nepateikė, tuo galimai padarydamas pažeidimą, numatytą ANK 214 straipsnyje. D. J. pateikė krovininio automobilio MB „Sprinter 515“ registracijos liudijimą, kad automobilis priklauso A. K. , bei priekabos „Niewiadow“ registracijos liudijimą, kad priekaba priklauso J. K. (b.l. 6, 9-10).

Iš D. J. 2019 m. gruodžio 4 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. gruodžio 4 d., A9 kelyje Šiauliai-Panevėžys, 21 km. Panevėžio r., automobiliu „MB“ su priekaba gabeno 3 lengvuosius automobilius: BMW 318D, VW Golf ir Toyota RAV4. Patikrinimo metu, jis pateikė automobilių BMW 318 D ir VW Golf registracijos dokumentus. Šiuos automobilius įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini)“, „BMW 318 D“ už 1200 Eur, „VW Golf“ už 1800 Eur. Nurodė, kad automobilių įsigijimo dokumentų negalėjo pateikti, o juos pateiks rytoj, nes įmonės, iš kurios pirko automobilius, buhalterės nėra. Trečiasis automobilis „Toyota RAV4“, 2015 metų gamybos priklauso jam asmeniškai. Automobilis buvo pirktas 2019 m. liepos mėnesį pagal pirkimo- pardavimo sutartį iš Lietuvoje esančios Panevėžio įmonės. Įmonės pavadinimo neprisimena, tačiau nurodė, kad automobilį pirko už 4000 Eur. Automobilių gabenimo metu automobilio „Toyota RAV4“ dokumentų neturėjo, nes jis buvo remontuojamas Radviliškio mieste ir priklausė jam. Visi trys automobiliai buvo gabenami jo draugui priklausančiu automobiliu „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėti automobiliai buvo gabenami be jų įsigijimo ir registracijos dokumentų. Automobiliai bus saugomi jo mamai priklausančioje sodyboje, esančioje Panevėžio r. (b.l. 12).

Iš D. J. 2019 m. gruodžio 9 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis pirmojo paaiškinimo metu kai kuriuos duomenis pateikė neteisingus. Iš papildomo rašytinio paaiškinimo matyti, kad automobilis „Toyota RAV4“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą automobilį gabeno įmonės darbuotojo Arūno, kurio pavardės nežino, prašymu, kadangi pats važiavo pasiimti savo automobilių iš to pačio Radviliškio. Už automobilio pervežimą jam nebuvo sumokėta. Paslaugą atliko iš draugiškumo, ir todėl, kad ant priekabos buvo laisvos vietos. Automobiliai „BMW 318 D“ ir „VW Golf“ buvo pirkti ne Suomijoje, o Lietuvoje, Radviliškyje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios aikštelės, kuri yra tik įvažiavus į Radviliškį, prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Ten 2019 m. gruodžio 4 d. apie 9 val. susitiko su šioje automobilių aikštelėje su automobilių pardavėju, kurį žinojo, kai paskambino jam (pardavėjui) 2019 m. lapkričio mėn. į jo (pardavėjo) mobilųjį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurį davė pažįstami žmonės. Automobilių pardavėjas jam paskambino 2019 m. gruodžio 2 d. ir pasakė, kad automobiliai jau yra aikštelėje ir jis gali 2019 m. gruodžio 4 d. jų atvažiuoti. Už abu automobilius sumokėjo 3000 Eur grynaisiais. Jokio dokumento pardavėjas neišrašė, tik atidavė automobilio registracijos dokumentus, iš kurių matyti, kad automobilį pardavė T. G. , kuriam yra apie 40 metų. Pardavėjas taip pat davė Suomiškas pirkimo pardavimo sutartis. Paaiškinime taip pat nurodė, kad su žmona yra nedirbantys, 2018 metais dirbo pagal verslo liudijimą ir deklaravo, kad gavo apie 13 000 Eur iš padangų montavimo. Šeimos pajamas sudaro apie 800 Eur per mėnesį (b.l. 20).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad automobilį „Toyota RAV 4“ įmonė įsigijo 2019 m. liepos mėnesį iš Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. liepos 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilį atsiskaityta pavedimu per banką. Automobilis pargabentas į Lietuva, paslaugas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. liepos 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31). Automobilis įsigytas su elektrinės dalies defektais. Kadangi automobilio parduoti nepavyko iki 2019 m. lapkričio pabaigos, buvo nuspręsta automobilį suremontuoti. Defektą remontavo įmonė, esanti Radviliškyje (b.l. 36). Automobilis į Radviliškį buvo nugabentas A. K. transportu dienos metu, apytiksliai 10-17 val. (b.l. 35). Servisui pranešus apie atliktus darbus, buvo paprašyta automobilį pasiimti. 2019 m. gruodžio 4 d. ryte įmonės darbuotojas A. G. „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje susitiko pažįstamą D. J. . Jų pokalbio metu paaiškėjo, kad D. J. važiuoja į Radviliškį, todėl A. G. paprašė prie to pačio paimti ir automobilį „Toyota RAV4“ iš Radviliškio. Dokumentų nepadavė, nes prie savęs neturėjo. Už paslaugą D. J. mokėta nebuvo (b.l. 29).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovo A. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 4 d. apie 9 val. automobilių turguje sutiko pažįstamą D. J. , ir pokalbio eigoje sužinojo, kad jis važiuoja į Radviliškį pasiimti savo automobilio. Prie to pačio paprašė paimti ir parvežti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo Radviliškyje pas meistrus. Į Radviliškį automobilis buvo vežamas, nes Panevėžyje nėra meistrų, kurie tokiam automobiliui atliktų diagnostiką. Už automobilio pervežimą D. J. pinigai nebuvo mokasi, nes jį pažįsta ilgą laiką. D. J. jam padėjo pirmą kartą, nėra matęs, kad D. J. tuo užsiimtų, todėl net nepagalvojo, kad reikia automobilio dokumentų (b.l. 30).

Iš daiktų paėmimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visus tris lengvuosius automobilius „Toyota RAV4“ „BMW 318D“, ir „VW GOLF“ D. J. privalo saugoti jo mamai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14).

Iš Kauno teritorinės muitinės rašto matyti, kad jame nurodytos automobilių vidutinės rinkos kainos Lietuvoje 2019 m. gruodžio mėn.: automobilio „BMW 38 D, 2011 m. laidos, sedanas, dyzelinas 2.0 l, vertė – 7570 Eur; automobilio VW GOLF“ 2012 m. laidos, dyzelinas 1968 cm³, hečbekas, vertė – 7790 Eur; automobilio „TOYOTA RAV4“, HYBRID, 2018 m. laidos, benzinas/hibridas 2493 cm³ vertė – 21810 Eur (b.l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje D. J. inkriminuojama ANK 214 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų; asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019). Sutinkamai su teismų praktika šiame straipsnyje apibrėžtas prekių gabenimas be dokumentų laikomas pavojinga veika nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-148/2007, N62-2709/2010). Šis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14–1220/06, Nr. N16–266/2007).

Šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad D. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje gabeno ne jam priklausantį kaltinime nurodytą 11 900 Eur vertės automobilį, neturėdamas ir patikrinimo metu nepateikdamas automobiliui jokių gabenimo dokumentų. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnį ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintų krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 19.1 punktą, kurie įtvirtina pareigą vežėjui, gabenančiam jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Byloje esantys įrodymai liudija apie akivaizdų minėtos pareigos nevykdymą, todėl D. J. veiksmai atitinka ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

D. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant administracinę nuobaudą D. J. atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį – nusižengimas nėra piktybinis, atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl nerūpestingumo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau administracine tvarka už panašius pažeidimus nėra baustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų (iki 2020-01-14 jam buvo nustatytas 50 proc. neįgalumas, jo teigimu – šiuo metu tvarkosi dokumentus neįgalumo pratęsimui), vedęs ir išlaiko 3 mažamečius vaikus (jo teigimu – žmona nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-13-2013, 2AT-7-4-2013).

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, pirmą kartą D. J. padarytą tokio pobūdžio nusižengimą, jo pavojingumą, padarymo aplinkybes, į vėliau pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai nebuvimą, teismas daro išvadą, kad net ir minimalios ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos 1 300 Eur baudos paskyrimas D. J. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas padarytam nusižengimui. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas D. J. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda, kuri, teismo įsitikinimu, bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, o tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Be to, toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-594/2019).

Atsižvelgiant į D. J. teismo posėdyje išsakytą prašymą dėl baudos išdėstymo dalimis, taipogi įvertinus byloje esančius duomenis apie jo šeimyninę, turtinę padėtis, jam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Kadangi šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nusižengimo padarymo dalykas – administraciniame kaltinime nurodytas automobilis – priklauso ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui D. J. , o UAB „(duomenys neskelbtini)“, taikant ANK 29 straipsnio nuostatas turi būti vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta galimybė konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. Visgi, šiame straipsnyje nuorodos į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje, nėra. Taigi, įstatymų leidėjas nenustatė, kad už padarymą administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, galėtų būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2709/2010, Nr. N62-3245/2010; Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255/2017, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-449-966/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, automobilio „Toyota RAV4“ konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl jis po šio teismo nutarimo paskelbimo grąžintinas teisėtam savininkui.

D. J. pagal daiktų paėmimo protokolą saugomi kiti byloje minimi automobiliai „BMW 318D“ ir „VW GOLF“ nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas, todėl jų atžvilgiu taikyti disponavimo suvaržymai panaikintini, visišką disponavimo laisvę jais paliekant jų teisėtam savininkui D. J. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti D. J. , kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. J. , kad nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti D. J. , kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Po nutarimo paskelbimo automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė