Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Birutei Kazlauskienei (nuotoliniu būdu), suinteresuotam asmeniui D. J. ir jos atstovei advokatei Linai Tamošaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleisto terminio atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, papildomai A. S. paaiškino, kad neturi patirties teismuose ir apie paveldėjimo galimybę sužinojo mirus broliui, iki tol nežinojo, kad jis gali būti paveldėtojas. Iš sesers sužinojo, kad reikės priimti palikimą, kai gavo pranešimą iš dukterėčios, kuriame buvo parašyti notaro rekvizitai, kur jis turi nusiųsti atsisakymą nuo palikimo. Nuvyko pasitarti pas savo notarą (duomenys neskelbtini). Nežinojo paveldėjimo turinio, sužinojo tik 2024 m. sausio 16 d., kai atvyko pas notarą (duomenys neskelbtini), kai buvo praėjęs palikimo priėmimo terminas. Brolio laidotuvėse dalyvavo. Kad brolis turėjo turto ir kas jį valdė, nežinojo. Notarė rašė, kad yra paveldėjimo byla. Nepamena, bet galvoja, kad notarei skambino, bet telefonu notarė negarsino, liepė atvažiuoti. Važiavo pas notarę, nes po Kalėdų gavo laišką apie praleistą palikimo priėmimo terminą. Jo notarė (duomenys neskelbtini) sakė, kad yra trys mėnesiai palikimo priėmimui, bet susinervino, kad už paslaugą reikės sumokėti, todėl visko nesupratęs, išėjo. Po to, praėjus kuriam laikui, pasiryžo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas notarą ir viską sužinoti. Šnekėjo ir su seserimi D., kuri palikimą priėmė, tačiau atsirado nepasitikėjimas. Su broliu bendravo nedaug. Kad brolis turėjo santaupų, nežinojo. Nežinojo, koks yra jo palikimas. Sesuo kažką apie brolio santaupas minėjo. Gavęs dukterėčios SMS žinutę suprato, kad turi atsisakyti palikimo, bet nežinojo kokio, žinutėje paveldimo turto turinio nebuvo. Ketinimą atsisakyti palikimo būtų pasirašęs, jei sesuo būtų atsiuntusi pinigų, kuriuos turėjo sumokėti notarei už paslaugą. Po dukterėčios gautos žinutės pas savo notarę nuėjo greitai, gal net kitą dieną. Per laidotuves apie paveldimą turtą nebuvo kalbama. D. dėl to skambino po laidotuvių, sakydama, kad reikės atsisakyti kažkokios "kertės". Nesuprato kokios "kertės" ir nesiaiškino. Brolio laidotuvėmis rūpinosi tie, kurie čia ir gyvena. Jo išsilavinimas aukštasis, kokio išsilavinimo yra D., nežino.

Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra jos dėdė, o suinteresuotas asmuo D. J.- teta. Ji J. S., jų brolio, dukra. Kadangi Facebooke yra drauguose su A. S., D. paprašė perduoti A. reikalingą informaciją dėl palikimo priėmimo. Ji parašė dėdei, jis jai perskambino ir ne kartą. Ji perdavė dėdei tetos prašomą informaciją apie palikimą. Dėdė ėjo pasikonsultuoti pas savo buvusia mokine, notare. Dėdė buvo supykęs, kad jam reikia mokėti 50 Eur. Po to jis skambino gal sausio mėnesį ir pasakė, kad į šį turtą kėsinasi trečiasis asmuo R. J., dėl ko ji dėdei nurodė, kad jokios R. J. nėra, kad tai ne R., o D. J., jo sesuo. Ji pati dažnai lankosi pas D. J., ją visi vadina D. D. visą laiką tvarkė namus, prižiūrėjo brolį, jį palaidojo, prižiūri kapus. Pareiškėjas prie to neprisideda. Jei miręs dėdė turėjo pinigų, tai tik dėl to, kad jam nebuvo kur jų išleisti, nes viskuo už jį rūpinosi teta D.- jį maitino, rengė, rūpinosi jo sveikata. Namą taip pat remontavo tik D., jokių daiktų dėdė nepirko. Dėdė palaidotas atskirame, ne šeimos kape. Kapaviete rūpinasi tik teta D. Kapavietė sutvarkyta, užsakytas paminklas. B. S. taupė pensiją. Jis mirė 73 metų. Jis retkarčiais dirbo. Jo pensija nebuvo didelė, gaudavo pašalpą iš seniūnijos, nes buvo socialiai išlaikomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. S. ir suinteresuoto asmens D. J. brolis B. S.. Gyventojų registro duomenis, B. S. šeimos neturėjo. D. J. 2023 m. spalio 4 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kur užvesta paveldėjimo byla Nr. 77/2023. Notarė Irmina Kriščiūnienė 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S-120 informavo A. S. apie vedamą paveldėjimo bylą ir prašė informuoti, ar jis turi pretenzijų į paveldimą turtą. A. S. 2024 m. sausio 16 d. pateikė prašymą notarei neišduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po brolio B. S. mirties įpėdinei D. J. į 43/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, nes jis praleido terminą palikimui priimti ir kreipsis į teismą dėl jo atnaujinimo.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis). Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad praleido įstatymo numatytą 3 mėn. terminą brolio palikimui priimti, nes nežinojo, kad brolis turi kokį nors turtą ir nežinojo, kad yra galimas jo turto paveldėtojas. Teisme papildomai nurodė, kad nesupranta teisinių reikalų ir tai įtakojo jo veiksmus dėl palikimo priėmimo.

Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiama atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodyta praktika).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. S. po brolio B. S. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, bet dėl to konsultavosi, kaip nurodė teisme su „savo notare“ (duomenys neskelbtini) (pastaroji yra pareiškėjo buvusi mokinė), gavęs iš liudytos (dukterėčios) A. S. pranešimą, kam turi parašyti atsisakymą dėl palikimo priėmimo. A. S. pranešimą pareiškėjui siuntė 2023 m. rugsėjo 29 d. ir pareiškėjas nurodė, kad iškart po to ir kreipėsi į notarę. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie tai, kad turi teisę paveldėti mirusio brolio turtą ir kad paveldimo turto yra žinojo nepraėjus nei mėnesiui po brolio mirties, todėl pilnai turėjo galimybę kreiptis į notarą ir priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu. Pareiškėjas teisme patvirtino, kad palikimo neketino priimti, norėjo parašyti atsisakymą nuo jo, tačiau sužinojęs, kad už šio veiksmo atlikimą reikia mokėti notarui 50 Eur mokestį, to nepadarė. Tai rodo, jog pareiškėjo tikroji valia buvo nepriimti brolio palikimą, tik vėliau persigalvojo, sužinojęs, kad yra brolio likusių pinigų, dėl kurių sutiko ir norėjo tartis ir teisme su suinteresuotu asmeniu, kad taikiai užbaigti kilusią teisinę situaciją.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris praleistas nors ir nežymiai (daugiau nei mėnuo), tačiau nepateikė jokių įrodymų, dėl ko negalėjo kreiptis į notarą anksčiau. Pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo apie brolio palikimą ir kad turi teisę į palikimą, atmestini dėl aukščiau nurodytų motyvų. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 ir joje nurodyta praktika).

Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, kaip reikalaujama pagal protingumo ir bonus pater familias principus, kad neprarastų galimybės priimti po brolio mirties likusio palikimo dalį.

Teismas taip pat atsižvelgia į suinteresuoto asmens D. J. paaiškinimus ir liudytojos parodymus, kad D. J. rūpinosi broliu, visą laiką jį prižiūrėjo, su juo gyveno, ruošė jam maistą, skalbė, rūpinosi jo sveikata, taip pat išlaikė ir prižiūrėjo nekilnojamojo turto dalį, kuri priklausė mirusiajam kartu su suinteresuotu asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teise. Mirusiojo sukauptos santaupos buvo suinteresuoto asmens D. J. indėlis, kuri iš savo lėšų rėmė brolį, o pastarasis dėl to turėjo galimybę taupyti gaunamą nedidelę pensiją ir socialines pašalpas. Todėl suprantamas D. J. nesutikimas, kad mirusiojo turtą paveldėtų ir pareiškėjas, kurio pageidavimas yra gauti tik ir bent dalį piniginių lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis paveldi (gali paveldėti) visą palikėjo turto jam priklausančią dalį, kas šiuo atveju būtų dalis nekilnojamojo turto ir dalis piniginių lėšų.

Mirusiojo palaidojimu, kapo priežiūra ir kapavietės sutvarkymu rūpinosi ir toliau rūpinasi suinteresuotas asmuo D. J.. Pareiškėjas prie šių išlaidų nėra prisidėjęs, nors tokias išlaidas turi dengti palikimą priėmę (ketinantys priimti) asmenys.

Dėl nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad atnaujinus palikimo priėmimo terminą pareiškėjui, būtų pažeisti jau priėmusios palikimą suinteresuoto asmens D. J. turtiniai interesai, kurios indėlis į mirusiojo palikto turto mastą yra esminis ir galėtų būti sąlyga kaip galimos mirusiojo kreditorės teisiniam ginčui su įpėdiniu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.