Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

suinteresuoto asmens Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų administracijos atstovei D. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų administracijai ir R. N. su išvadą teikiančia institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl rūpintojo Vijurkų vaikų globos namų administracijos atleidimo nuo pareigų ir R. N. skyrimo nepilnametės R. N. rūpintoja ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo nagrinėti bylą įgaliotam atstovui nedalyvaujant, pateiktoje išvadoje (l. 45) nurodė, kad R. N. pateikė prašymą dėl leidimo priimti laikinai svečiuotis institucijos globojamą (rūpinamą) vaiką – seserį R. N., rūpinamą (duomenys neskelbtini). R. N. mokosi Šiaulių valstybinėje kolegijoje, yra neteista, administracinių nuobaudų neturi. Jos pajamas sudaro gaunama išmoka našlaičiams bei stipendija, iš viso 270 Eur. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes bei pridedamus dokumentus, į R. N., gim. (duomenys neskelbtini), turimas gyvenimo ir buities sąlygas bei kitus turimus duomenis, daroma išvada, kad pareiškimo reikalavimai neprieštarauja nepilnametės R. N. interesams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

2015 m. lapkričio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-754-322/2015 L. L. ir K. N. laikinai apribota tėvų valdžia R. N. atžvilgiu, R. N., gim. 2001-07-17, nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jos globėja (rūpintoja) paskirta Vijurkų globos namų administracija bei priteistas išlaikymas iki jos pilnametystės (l. 7-12).

Lietuvos Respublikos CK 3.248 str. 1 d. numato, jog vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą, priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Lietuvos Respublikos CK 3.256 str. numato, jog vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų priežiūros likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Vaiko teisių konvencijos 3 str. taip pat pabrėžta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl to, kuris asmuo turėtų būti paskirtas vaiko nuolatiniu globėju, teismas turi įvertinti ir nustatyti, kurio iš šių asmenų paskyrimas vaiko nuolatiniu globėju labiau atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas turi nustatyti ir įvertinti kiekvieno iš pretenduojančių tapti nuolatiniais vaiko globėjais asmenų giminystės ryšį su tėvų globos netekusiu vaiku, galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas ir gyvenimo būdą, dorovinius, moralinius ir kitokius asmenybės bruožus bei asmenines savybes, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis (įvertinant jų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį, kitas aplinkybes), įvaikinimo perspektyvą, sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) požiūrį į vaiką, santykius su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų pobūdį, šio vaiko nuomonę, jeigu jis gali ją išreikšti, vaiko interesus ir kitas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas negali remtis vienu iš vaiko interesų turinio elementu, o turi įvertinti jų visumą. Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas turėtų kreipti dėmesį ir į tai, kad susiformavusių asmenybių pažiūros į dorovines ir moralines vertybes (pavyzdžiui, laikymąsi teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, sąžiningumą, nepiktnaudžiavimą teise, interesų derinimą ir kt.) paprastai yra nuoseklios bei pastovios, tuo tarpu kai kurie kiti reiškiniai ir faktoriai gali būti epizodiniai, trumpalaikiai ar ilgainiui nesudėtingai pašalinami (pavyzdžiui, persikėlimas į kitą gyvenamąją vietą, pripratimas prie naujos šeimos aplinkos ir kt.) (LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Iš pateiktų gimimo liudijimų (l. 14, 15) matyti, kad R. N. yra R. N. sesuo. 2016 m. birželio 21 d. sutartimi, sudaryta tarp Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų ir R. N. (l. 31-33) R. N. susitarė dėl (duomenys neskelbtini) globojamo (rūpinamo) vaiko R. N. išleidimo laikinai svečiuotis savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu pas ją. R. N. yra pateikusi prašymą (l. 16) skirti ją vaiko R. N. globėja (rūpintoja). R. N. nori, kad jos rūpintoja būtų R. N. (l. 17). R. N. pripažinta tinkama būti R. N. globėja (rūpintoja) (l. 53). Ji neteista (l. 26), administracine tvarka nebausta (l. 27).

Nepilnametė R. N. paaiškino, kad gyvena Vijurkų globos namuose, tačiau norėtų gyventi pas seserį R. N., kadangi jos yra artimos, gerai sutaria. Globos namuose anksčiau gyveno kartu su R.. Kai R. nebegyveno globos namuose, dažnai pas ją atvažiuodavo. R. gyvena vieno kambario bute. Kambaryje yra viena didelė lova. Kartais į namus grįžta R. draugas, su kuriuo ji sutaria gerai. Pas R. ji svečiuojasi nuo vasaros pradžios. R. nėra griežta, tačiau yra dalykų, kurių ji neleidžia. Vaikų globos namuose gyventi nėra blogai, tačiau ji norėtų gyventi su seserimi. Su tėvais gyventi ji nenorėtų, kadangi pyksta ant tėvų, nesijaučia mylima, nebendrauja su tėvais. Su R. dažnai nuvažiuoja pas tėvus, tačiau ten bendrauja su mažosiomis seserimis ir broliu. Jos ir pilnametės sesers Karolinos nesieja tvirtas emocinis ryšys.

Iš fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (l. 35) matyti, kad patikrinus R. N. gyvenimo sąlygas, nustatyta, jog R. N. gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso V. U., gim. (duomenys neskelbtini). Buto plotas apytiksliai 24 kvadratiniai metrai. Butas yra vieno kambario su virtuve. Kambaryje yra didelė sofa-lova, stalelis, spinta drabužiams laikyti. Kambarys nėra labai erdvus, tačiau yra tvarkingas. R. N. yra studentė, studijuoja Šiaulių valstybinėje kolegijoje kosmetologijos specialybę. Jos pajamas sudaro gaunama išmoka našlaičiams bei stipendija, iš viso apie 270 Eur. Pateiktas banko išrašas (l. 19-20) patvirtina, jog R. N. pajamas sudaro išmokos iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini), Valstybinio studijų fondo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bei pinigų sumos, pervestos iš V. U. banko sąskaitos. Iš byloje pateiktų asmens dokumentų (l. 13, 14, 15) taip pat matyti, kad R. N. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t.y. jai šiuo metu yra tik 19 metų, o R. N. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jai šiuo metu yra 15 metų.

Šie aptarti įrodymai, R. N. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad R. N. gyvena jos sugyventiniui V. U. priklausančiame vieno kambario bute, kuris nėra erdvus. Nors teismo posėdžio metu R. N. paaiškino, kad jos sugyventinis dirba užsienyje ir nuolat bute negyvena, tačiau pastebėtina, kad jam grįžus į namus, 24 kv. m. vieno kambario bute, kuriame yra tik viena sofa-lova, ką posėdžio metu patvirtino ir nepilnametė R. N., tektų gyventi trims asmenis, iš kurių viena nepilnametė R. N.. Pažymėtina ir tai, kad fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte (l. 35) nurodyta, kad bute gyvena viena R. N.. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų atstovė taip pat išreiškė abejones dėl gyvenamosios vietos tinkamumo nepilnametei R. N.. Nors R. N. sugyventinis V. U. sutinka, kad R. N. būtų skirta R. N. globėja (rūpintoja) (l. 23), teismui kyla abejonių dėl tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnametei R. N. užtikrinimo.

Aptartais įrodymais taip pat nustatyta, jog R. N. pajamas sudaro socialinės išmokos, stipendija bei piniginės lėšos, kurias jos išlaikymui skiria sugyventinis V. U.. Taip pat matyti, kad R. N. yra labai jauno amžiaus – 19 m., o R. N., kurios rūpintoja ji siekia tapti, yra 15 m., taigi amžiaus skirtumas tarp galimos rūpintinės ir rūpintojos būtų labai mažas. Taip pat teismas pažymi, kad R. N. šiuo metu mokosi, ieško savo gyvenimo kelio, ji pati tik prieš metus tapo pilnamete, jos ir jos draugo tarpusavio santykiai nėra oficialiai įforminti, ji gyvena draugui priklausančiame bute, tačiau teismas neturi jokių garantijų, kad R. N. santykiai su draugu nepasikeis, išliks stabilūs, ar ji galės ir ateityje gyventi šiame bute. Teismas pripažįsta, kad R. N. pernelyg jaunas amžius ir labai mažas amžiaus skirtumas tarp seserų gali sukelti didelių sunkumų ir keblumų R. N. atliekant rūpintojos pareigas dėl socialinių įgūdžių bei patirties stokos. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK 3.269 str. nustatytas amžius, kuriam esant asmuo gali būti skirtas globėju (rūpintoju) yra 21 metai (išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis). Nors R. ir R. N. yra artimos giminaitės, tačiau teismas mano, kad R. N. iš pradžių turi pasirūpinti ir susitvarkyti savo gyvenimą ir tik po to galėtų siekti tapti sesers rūpintoja. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas mano, kad Kelmės r. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ir Šiaulių Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai kol kas yra surinkę per mažai informacijos apie R. N. gyvenimo būdą, jos pomėgius, priimamus kasdienius sprendimus bei jos gebėjimus šiame amžiaus tarpsnyje, kai ji pati neseniai tapo suaugusia, pasirūpinti tik ketveriais metais jaunesne seserimi.

Šiuo metu R. N. gyvena (duomenys neskelbtini). Jai sudarytos tinkamos gyvenimo, ugdymo ir vystymosi sąlygos, užtikrinama nepilnametės priežiūra ir auklėjimas. Teismo posėdžio metu nepilnametė R. N. nurodė, jog jai gyventi globos namuose taip pat yra gerai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kol kas nėra patikimų garantijų, jog patenkinus pareiškimą ir paskyrus R. N. nepilnametės R. N. rūpintoja bei nustačius rūpintinės gyvenamąją vietą pas R. N., bus užtikrintos tinkamos R. N. gyvenimo, vystymosi bei ugdymo sąlygos, todėl pareiškimas atmestinas. Pažymėtina tai, kad nepilnametei R. N. gyvenant globos namuose, jos sesuo gali su ja bendrauti, pasiimti svečiuotis pas save bei daryti nepilnametei seseriai teigiamą įtaką.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl rūpintojo Vijurkų vaikų globos namų administracijos atleidimo nuo pareigų ir R. N. skyrimo nepilnametės R. N. rūpintoja.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui atskiruoju skundu per Kelmės rajono apylinkės teismą.