- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-1045-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01520-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- AB SBE bankas, notarė Jurgita Šukienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. Z. ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys AB SBE bankas, notarė Jurgita Šukienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. Z. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės, prievolę pagal su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį pripažinti asmenine ieškovės prievole.
2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), 2020 metais santykiai tarp šalių pablogėjo, nes atsakovas pradėjo nesirūpinti šeima, vartoti psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, prieš ieškovę pavartojo ir fizinį smurtą. Atsakovas neteikė ieškovei pagalbos ir moralinės paramos, visus iškilusius sunkumus ieškovė turėjo spręsti viena, vienašališkai priimti sprendimus, susijusius su namų ūkio tvarkymu, atsakovas žemino ieškovę, viešai ir akivaizdžiai demonstravo jai nepagarbą giminių akivaizdoje.
3. 2019 metų gruodžio 11 dieną šalys sudarė povedybinę sutartį (toliau – Povedybinė sutartis), pagal kurią nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai yra įregistruoti atitinkamose turto registracijos įstaigose. 2019 m. gruodžio 23 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieškovės vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis Mercedes-Benz, C 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovo vardu yra įregistruotas automobilis JEEP, Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Povedybinės sutarties sąlygas šis turtas į santuokos nutraukimo metu dalintino turto sąrašą neįtraukiamas.
4. 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), kuria bankas suteikė ieškovei 48 000 Eur kreditą, skirtą nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti. Prievolė pagal Kredito sutartį turi būti pripažinta asmenine ieškovės prievole.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento; 3) ieškovės vardu įsigytus pastatus pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti kiekvienai iš šalių po ½ dalį šių pastatų; 4) ieškovės vardu įsigytą žemės sklypą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe ir priteisti atsakovui iš ieškovės 8 100 Eur kompensaciją už ½ dalį šio sklypo; 5) nustatyti, kad šalys yra solidariai atsakingos AB SEB bankui pagal Kredito sutartį; 6) automobilį Mercedes-Benz priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; 7) automobilį JEEP, Grand Cherokee priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 600 Eur kompensaciją už 1/2dalį šio automobilio.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad šalys kreipėsi į banką dėl paskolos namui įsigyti suteikimo. Po kurio laiko ieškovė pareiškė, kad bankas atsisako suteikti kreditą abiem šalim ir reikalauja sudaryti povedybinę sutartį. Povedybinė sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, Povedybinės sutarties turinys atsakovui nebuvo išverstas į atsakovui suprantamą rusų kalbą, atsakovui nebuvo išaiškintos Povedybinės sutarties teisinės pasekmės, ieškovė žodžiu paaiškino tik tai, kad be šios sutarties bankas neduos kredito. AB SEB bankas išdavė ieškovės vardu 48 000 Eur kreditą, kuris sudarė 80 procentų įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos. Likusi 12 000 Eur kaina buvo sumokėta iš abiejų šalių santuokos metu įgytų lėšų. Abu sutuoktiniai 2019 m. liepos 4 d. pasirašė susitarimą, kad abu pirks nekilnojamą turtą, ir šis susitarimas parodo tikrąją šalių valią ir ketinimus. Todėl Povedybinė sutartis yra fiktyvi, sudaryta panaudojus apgaulę atsakovo atžvilgiu.
7. Šalys santuokos metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė iš savo atlyginimo mokėjo kredito įmokas, po 393 eurus kas mėnesį, o visos kitos šeimos gyvenimui reikalingos išlaidos buvo iš atsakovo lėšų. Taip pat atsakovas iš savo pajamų (4 000 Eur), gautų iki santuokos, nusipirko automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį įregistravo ieškovės vardu. Visą santuokos laiką atsakovas automobilį prižiūrėjo ir remontavo.
8. Atsakovas dėjo visas pastangas, siekdamas užtikrinti maksimalų ir komfortišką šeimos (o tuo pačiu ir ieškovės) poreikių tenkinimą. Tačiau šių atsakovo pastangų ieškovė nevertino ir pradėjo reikšti nepagrįstus priekaištus, provokuoti atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui - (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ieškovės įsipareigojimai pagal Kredito sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė, automobilis Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, automobilis Jeep, Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
9.1. duomenų, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš ieškovę, byloje nėra, todėl vien duomenys apie buvusį ikiteisminį procesą atsakovo atžvilgiu nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija. Ieškovė taip pat pateikė 2022 m. kovo 7 d. pareiškimą policijai, kuriame nurodė, jog pastarosiomis savaitėmis vis daugiau gauna grasinimų telefonu ir namie žodžiu, telefone turi įrašus, įrodančius atsakovo agresiją. Visgi, įrašų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, kaip ir duomenų apie paminėto pareiškimo nagrinėjimą policijoje, ieškovė nepateikė. Ieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovas nuo 2020 metų nesirūpino šeima, jo elgesys buvo dažna barnių šeimoje priežastimi, yra pernelyg abstraktūs, todėl nepagrindžia atsakovo kaltės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka truko neilgai, konfliktai prasidėjo praėjus metams po santuokos sudarymo, todėl labiausiai manytina, kad, šeimoje iškilus sunkumams, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų ir neišreiškė noro išspręsti susidariusias situacijas;
9.2. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams, šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo;
9.3. atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog jis 2018 m. spalio 5 d. išgrynino 4 000 Eur, tačiau atsakovas teigė, kad už automobilį Mercedes-Benz sumokėjo 3 200 Eur, nors sutartyje nurodyta 2 300 Eur kaina. Aplinkybė, kad atsakovas tiksliai nežinojo sandorio aplinkybių (automobilio kainos), sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis nemokėjo už automobilį, tai yra, kad jo nurodyti 4 000 Eur nebuvo panaudoti automobilio Mercedes- Benz pirkimui;
9.4. 2018 m. spalio 5 d. sutartis, kuria įgytas automobilis Mercedes-Benz, yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl nėra pagrindo joje vieną šalį pakeisti kita. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad automobilis Mercedes-Benz buvo įgytas ieškovės vardu todėl, kad atsakovui taip buvo naudingiau - naudojantis automobiliu, nereikėdavo palikti užstato kertant sieną, tokiu būdu atsakovas nepatirdavo papildomų išlaidų. Taigi, atsakovo paaiškinimai pagrindžia, kad automobilį Mercedes-Benz ir buvo siekta įgyti ieškovės vardu. Todėl pripažinti automobilį Mercedes-Benz atsakovo asmenine nuosavybe nėra pagrindo;
9.5. šalys 2019 m. spalio 22 d. sudarė povedybinę sutartį, kurią nutraukė 2022 m. gruodžio 11 d. susitarimu. 2019 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė Povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad po sutarties sudarymo įgytas nekilnojamas turtas bus asmeninė sutuoktinio, kurio vardu nekilnojami daiktai yra registruojami nekilnojamo turto registre, nuosavybė (sutarties 2.1.1 punktas). Povedybinės sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, jog santuokos metu įgytas turtas bus bendroji dalinė šalių nuosavybė, jei turto įgijimo sutartyje bus aiškiai nurodyta, kad turtas įgyjamas abiejų šalių vardu bendrąja daline šalių nuosavybe;
9.6. 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį, kuria bankas suteikė ieškovei 48 000 Eur kreditą žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkio pastatų ir šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui;
Atsiliepimas
9.7. atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje pagrindžia, kad atsakovas laisva valia sudarė Povedybinę sutartį. Atsakovas paaiškino, kad šalys pakankamai piniginių lėšų įgyti namą neturėjo, todėl kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo. Bankas sutiko suteikti kreditą ieškovei su sąlyga, kad bus pasirašyta povedybinė sutartis, pagal kurią bus nustatytas atskiras šalių turto teisinis režimas. Tai žinodamas, atsakovas sutiko pasirašyti Povedybinę sutartį. 2023 m. sausio 4 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad egzistavo galimybė ir jam gauti kreditą, tačiau tokiu atveju buvo reikalingi papildomi dokumentai, kurių pateikti atsakovas nenorėjo. Taigi, atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas aiškiai suprato Povedybinės sutarties tikslą, pasekmes ir jų siekė. Teismo posėdyje atsakovas taip pat pripažino, kad notarė rusų kalba paaiškino Povedybinės sutarties esmę. Atsakovas, ginčydamas Povedybinę sutartį, konkrečiai nenurodė, kaip jis buvo apgautas – iš atsakovo paaiškinimų aišku, kad jis suprato, jog Povedybinės sutarties pasirašymas buvo būtinas, kad ieškovė gautų kreditą;
9.8. Povedybinė sutartis nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra atsakovui išimtinai nepalanki. Nors atsakovas pagal ją neįgijo turto, tačiau nėra atsakingas bankui pagal Kredito sutartį, kurios pagrindu gautos lėšos buvo naudotos turtui įsigyti. Kita vertus, Povedybinė sutartis neapribojo atsakovo teisės įgyti turtą asmeninės ar dalinės nuosavybės teise. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad santuokos metu atsakovas kartu su ieškove mokėjo kredito dengimo įmokas, apmokėdavo šeimos išlaidas maistui, drabužiams, kelionėms, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nepateikė. Atsakovas netgi nežinojo kredito įmokos dydžio (nurodė, kad įmoka yra 383 Eur, nors ieškovė moka 200 Eur), tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, kad ji moka tiek kredito įmokas, tiek kitus su kreditu susijusius mokėjimus (draudimo įmokas), perka kurą namo šildymui, moka už remontą;
9.9. notarų biure buvo sudaryti trys sandoriai: 2019 m. spalio 22 d. povedybinę sutartis, kuris nutraukta 2022 m. gruodžio 11 d. susitarimu bei 2022 m. gruodžio 11 d. sudaryta Povedybinė sutartis. Įvertinus atsakovo išsilavinimą, darbinę patirtį, atsakovo paaiškinimų turinį (jie buvo teikiami logiškai, apgalvotai), neįtikinami jo argumentai, kad visus tris sandorius atsakovas pasirašė nesuprasdamas jų esmės ir pasekmių;
9.10. Povedybinės sutarties sudarymo tikslas buvo atskirti šalių pajamas ir turtą, kad bankas, kaip hipotekos kreditorius, turėtų teisę nukreipti išieškojimą tik į vieno asmens (nagrinėjamu atveju – ieškovės) turtą, taip pat, kad į turtą nebūtų nukreipiamas išieškojimas pagal kitas atsakovo prievoles. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi nepilnametį vaiką bei įsipareigojimus sutuoktinei iš ankstesnės santuokos, dėl ko ieškovė turėjo interesą, įgyjant turtą, sudaryti Povedybinę sutartį, kurioje būtų numatytas atskiras sutuoktinių turto teisinis režimas;
9.11. pagal Povedybinės sutarties 2.3 punktą atsakovas ir ieškovė galėjo įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe, tačiau atsakovas teise įgyti turtą, dėl kurio susitarė preliminariojoje sutartyje, bendrąja daline nuosavybe nepasinaudojo. Bylos duomenys suponuoja manymą, kad tai buvo nulemta aplinkybės, jog turtui įsigyti atsakovas lėšų neturėjo, dėl kredito suteikimo į banką nesikreipė, o bankas sutiko suteikti kreditą turtui įsigyti tik ieškovei ir tik su sąlyga, kad bus pasirašyta Povedybinė sutartis, kuria bus nustatytas atskiras sutuoktinių turto režimas;
9.12. pirmoje 2019 m. spalio 22 d. povedybinėje sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė rengiasi pirkti nurodytus nekilnojamuosius daiktus panaudodama tiktai savo asmenines lėšas ir jai asmeniškai AB SEB banko suteiktą kreditą (įvado D dalis), sutarties 2.3 punkte šalys patvirtino nenaudosią bendrų sutuoktinių lėšų nekilnojamiems daiktams (tai yra gyvenamojo namo, žemės sklypo, garažo, ūkio pastatų, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini) įgijimui). Įvertinus paminėtą, atsakovui nepateikus kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kiek buvo gauta santuokos sudarymo proga dovanų pinigais, ir kad būtent šie pinigai buvo panaudoti daliai nekilnojamojo turto kainos sumokėti, įrodymų, kad atsakovas sukaupė iš darbo užmokesčio ir pervedė ieškovei atitinkamą sumą prieš sandorio sudarymą ir kt., įgyjant turtą galiojant atskiram sutuoktinių turto teisiniam režimui, atmetamas kaip neįrodytas atsakovo argumentas, kad 12 000 Eur įgyjant turtą buvo sumokėta iš šalių bendrų lėšų;
9.13. atmetus reikalavimą pripažinti Povedybinę sutartį negaliojančia, byloje nustačius, kad atsakovas nebuvo 2019 m. gruodžio 23 d. nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties šalimi ir minėtų daiktų neįgijo, nes neturėjo tam lėšų, atsakovui neįrodžius, kad, perkant nekilnojamus daiktus, buvo naudotos jo asmeninės ar dalis santuokoje įgytų bendrų lėšų, reikalavimai pripažinti gyvenamąjį namą bei kitus pastatus bendrąja jungtine šalių nuosavybe netenkinti kaip nepagrįsti;
9.14. Kredito sutartimi bankas suteikė ieškovei 48 000 Eur kreditą gyvenamojo namo, žemės sklypo, garažo, ūkio pastatų, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui. Atsakovas nebuvo Kredito sutarties šalimi, nesikreipė į banką dėl kredito suteikimo, turtas pagal 2019 m. gruodžio 23 d. sutartį nebuvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nėra pagrindo pripažinti sutuoktinių solidarią atsakomybę pagal Kredito sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priešieškinio reikalavimus, susijusius su Povedybinės sutarties pripažinimu negaliojančia, turto padalijimu ir automobilio Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
10.1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes: kol nebuvo santuokos, ieškovė gyveno su tėvais, kredito būstui neėmė, tik (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką su atsakovu ir gavus dovanų pinigų pradiniam įnašui, sutuoktiniai nusprendė įsigyti nekilnojamą turtą ir 2019 m. liepos 4 d. kartu sudarė preliminariąją sutartį (susitarimą) dėl namo pirkimo, t. y. tikslą įsigyti turtą išreiškė abu sutuoktiniai. Siekiant šio tikslo, pirminėje paraiškoje kredito naudos gavėjai buvo abu sutuoktiniai, tačiau kredito davėjo AB SEB banko reikalavimu pirminė paraiška buvo pakeista, 2019 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Povedybinė sutartis, pagal kurią visos turto savininko teisės atiteko ieškovei. Šios aplinkybės paneigia teismo sprendimo argumentus, kad atsakovas nenorėjo imti kredito ir buvo Povedybinės sutarties iniciatorius, siekdamas išvengti įsipareigojimų;
10.2. 20 procentų įsigyjamo turto kainos sumokėjo abu sutuoktiniai pinigais, kuriuos gavo dovanų vestuvių proga ir sutaupė gyvendami kartu. Šie pinigai buvo įnešti į ieškovės sąskaitą ir sumokėti pardavėjams. Taip pat atsakovas iš asmeninių pinigų – 6 000 Eur, kuriuos jam paskolino brolis ir draugas, galutinai atsiskaitė su pardavėjais;
10.3. aplinkybes, kad atsakovui brolis ir draugas paskolino 6 000 Eur namo pirkimui, patvirtina šie duomenys: pinigus skolinę A. B. ir D. Z. teisme paaiškino, kad jie pinigus kartu išėmė iš tų pačių bankomatų ir pinigus tą pačią dieną padavė atsakovui prie notarinės kontoros Vilniuje, tai buvo 2019 m. gruodžio 23 dieną; iš A. B. ir D. Z. banko išklotinių matyti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. jie tuo pačiu metu iš to paties bankomato paėmė pinigus, kurių sumos atitinka skolintą sumą; iš byloje esančios pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad sutartis notarinėje kontoroje pasirašyta būtent 2019 m. gruodžio 23 d.;
10.4. teismo argumentus, kad atsakovas neturėjo savo pinigų, paneigia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės – 2018 metais iš bankomato paimti 4 000 Eur automobilio įsigijimui, nekilnojamojo turto pirkimo metu pardavėjams sumokėti 6 000 Eur, sumokėtos notaro išlaidos;
10.5. jeigu atsakovas būtų supratęs, kad pagal Povedybinę sutartį jis negauna nuosavybės teisės į perkamą nekilnojamąjį turtą, jis nebūtų pasiskolinęs 6 000 Eur ir sumokėjęs jų turto pardavėjams. Tai akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas nesuprato Povedybinės sutarties tikslo ir pasekmių, tikėjo, kad įgyja teises į įsigyjamą nekilnojamą turtą, jų norėjo ir siekė vykdydamas aukščiau minėtus veiksmus, sąlygojusius sėkmingą sandorio sudarymą;
10.6. nors teismo sprendime ir teigiama, kad notarė išvertė Povedybinę sutartį į rusų kalbą, tačiau notarė nėra vertėja, ji nepasirašė dėl atsakomybės už melagingą vertimą, jos kompetencijai nepriklauso teikti vertėjo paslaugas, be to, abejotina, kad notarė apskritai turi kompetenciją versti teisinę kalbą į kitą užsienio kalbą, nes tam nepakanka buitinio lygio žinių, o reikalinga tam tikra vertėjo kvalifikacija;
10.7. tai, kad atsakovas prarado 12 000 Eur (6 000 Eur sumokėjo pardavėjams ir atidavė ieškovei 6 000 Eur, kad pastaroji sumokėtų 20 procentų kainos, gaunant kreditą), parodo, kad Povedybinė sutartis yra tikra apgavystė, kadangi atsakovas prarado didelę pinigų sumą, laiką, o neįgijo jokių teisių ar turto;
10.8. matyti, kad ši Povedybinė sutartis yra labai nepalanki atsakovui ir ypač palanki ieškovei, iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą, kadangi visos teisės į nekilnojamąjį turtą, kuris brangsta, atiteko išimtinai ieškovei, o atsakovas, neįgijęs jokio turto ir teisių, patyrė didelius laiko ir materialinių lėšų praradimus;
10.9. teismas nevertino ir nesiejo automobilio Mercedes-Benz pirkimo aplinkybių su bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, o būtent: 2018 m. spalio 5 d. 4 000 Eur buvo paimti tik iš atsakovo sąskaitos; atsakovas pateikė į bylą jo nupirktų ratlankių nuotraukas; nuotraukose matyti automobilis su senais ratlankiais ir užsienietiškais registracijos numeriais iki pirkimo, kitose nuotraukose matyti jau užregistruotas automobilis su lietuviškais numeriais ir atsakovo nupirktais ratlankiais;
10.10. šiuo atveju egzistavo objektyvi priežastis registruoti automobilį Mercedes-Benz ieškovės vardu dėl Baltarusijoje esančio teisinio reglamentavimo, atsakovui, kaip Baltarusijos piliečiui, siekiant išvengti apsunkinimų kertant sieną.
11. Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. atsakovo argumentas, kad Povedybinė sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki, yra deklaratyvaus pobūdžio. Povedybinė sutartis nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra atsakovui išimtinai nepalanki, nes, nors atsakovas pagal ją neįgijo turto, tačiau nėra atsakingas bankui pagal Kredito sutartį, kurios pagrindu gautos lėšos buvo naudotos turto įgijimui;
11.2. Povedybinė sutartis neapribojo atsakovo teisės įgyti turtą dalinės nuosavybės teise. Jeigu atsakovas buvo suinteresuotas turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigyti kaip bendrąją daline nuosavybe, lieka neaišku, kokios aplinkybės jam sutrukdė kartu su ieškove sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį bei įsigyti šį nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokia galimybė yra įtvirtinta Povedybinės sutarties 2.3 punkte;
11.3. ieškovė dar iki santuokos sudarymo ketino įsigyti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą bei ilgą laiką ieškojo tinkamo varianto. 2019 m. birželio mėnesį ieškovės motinai pranešė, kad yra parduodamas gyvenamasis namas su ūkio pastatu, esantis šalia ieškovės motinos namų, pastarasis atitiko ieškovės lūkesčius, todėl ieškovė nusprendė šį nekilnojamąjį turtą įsigyti;
11.4. ieškovė pateikė į bylą banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad iš jos sąskaitos pardavėjams 2019 m. gruodžio 23d. buvo sumokėta po 4 000 Eur. Byloje pateikti dokumentai pagrindžia, kad šių lėšų kilmė – darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog sukaupė iš darbo užmokesčio ir pervedė ieškovei atitinkamą sumą prieš pirkimo pardavimo sutarties sudarymą, todėl laikė neįrodytu atsakovo argumentą, kad 12 000 Eur buvo sumokėti iš šalių bendrų lėšų;
Žemesnės instancijos teismas
11.5. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui neturėjo, dėl kredito suteikimo į banką nesikreipė, nors teismo posėdžio metu patvirtino, kad egzistavo galimybė ir jam gauti kreditą, tačiau tokiu atveju buvo būtina pateikti papildomų dokumentų, kurių pateikti atsakovas nenorėjo. Bankas sutiko suteikti kreditą nekilnojamo turto įgijimui tik ieškovei ir tik su sąlyga, kad bus pasirašyta povedybinė sutartis, kuria bus pasirinktas atskiras sutuoktinių turto teisinis režimas;
11.6. nei atsakovas, nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino, jog ieškovė prašė paskolinti pinigų nekilnojamojo turto įsigijimui arba kad pastaroji būtų grąžinusi skolą. Priešingai, tiek D. Z., tiek ir A. B. nurodė, kad atsakovas prašė paskolinti pinigus bei pastarasis jiems neva grąžino skolą. Atsakovo pinigų skolinimosi aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti kritiškai, kadangi D. Z. yra atsakovo brolis, o A. B. – geras draugas, todėl pastarieji galimai bando padėti atsakovui;
Atsiliepimas
11.7. atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuriuo būtų patvirtinamas tokių paskolinių sandorių sudarymo faktas. 2022 m. rugpjūčio 23 d. atsakovo atsiliepime į ieškinį yra nurodomos visiškai kitos aplinkybės, t. y., kad pinigus atsakovui skolino tik A. B. ir kad buvo paskolinta 3 600 Eur suma. Šiame atsiliepime atsakovas prašė po santuokos nutraukimo ieškovei nustatyti ir atitinkamą asmeninę turtinę prievolę – 3 600 Eur įsipareigojimą A. B., ir šią prievolę grindė tais pačiais pinigų paėmimo įrašais, kuriuos vėliau pateikė kartu su priešieškiniu bei nurodė jau visiškai naujas aplinkybes, kad A. B. paskolino tik 1400 eurų;
11.8. 6 000 Eur suma atsakovui galėjo būti perduota po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas neginčijo pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nurodyta turto įsigijimo kaina, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nekilnojamų daiktų įsigijimo kaina buvo kita, nei nurodyta 2019 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės nesuponuoja manymo, kad jis po sutarties sudarymo sumokėjo kiekvienam iš pardavėjų po 2 000 Eur, kurie buvo dalis perkamo daikto kainos;
11.9. 144,53 Eur atsakovas sumokėjo už 2019 m. gruodžio 11 d. povedybinės sutarties sudarymą, kurios iniciatoriumi pats ir buvo;
11.10. įvertinus tai, kad atsakovas nesikreipė teisinės konsultacijos į teisininkus, jeigu manė, kad Povedybinė sutartis pažeidžia jo teises, o ginčą dėl ieškovės vardu įsigyto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir Povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia inicijavo tik po to, kai gavo ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, darytina išvada, kad atsakovui buvo žinomos Povedybinės sutarties pasekmės ir tikslas;
11.11. 2018 m. spalio 5 d. sutartis, kuria įgytas automobilis Mercedes-Benz, yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl nėra pagrindo joje vieną šalį pakeisti kita. Be to, svarbi pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas tiksliai nežino sandorio aplinkybių (automobilio kainos), o tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis nemokėjo už automobilį. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl automobilio registracijos ieškovės vardu tik tam, kad neva atsakovui būtų supaprastintos procedūros vykstant iš Lietuvos į Baltarusiją, yra prasimanymas. Santuokoje atsakovas savo vardu Lietuvoje yra įsigijęs automobilį JEEP, Grand Cherokie, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu tikėti atsakovo teiginiais dėl sienos kirtimo procedūrų supaprastinimo, logiškai sektų, jog ir šį automobilį atsakovas turėjo registruoti ieškovės vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje. 2019 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė povedybinę sutartį (Povedybinė sutartis). Povedybine sutartimi, be kitų nuostatų, šalys susitarė, kad po santuokos sudarymo įgyti nekilnojamieji daiktai yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, asmeninė nuosavybė; registruotini ir neregistruotini kilnojamieji daiktai yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamieji daiktai yra įgyti, asmeninė nuosavybė; pajamos, gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitos išmokos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, įgytas pasinaudojant bankų, lizingo bendrovių, kitų finansų įstaigų suteiktomis lėšomis yra asmeninis to sutuoktinio turtas, kurio vardu atitinkamas įsipareigojimas buvo prisiimtas; visos prievolės, atsiradusios kiekvienam iš sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra asmeninės prievolės to sutuoktinio, kuris sudarė ir pasirašė sutartį, iš kurios atsirado prievolės (Povedybinės sutarties 2.1.1, 2.1.2, 2.1.7, 2.1.14, 2.6 punktai).
15. 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovė ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Kredito sutartis), kuria AB SEB bankas suteikė ieškovei 48 000 Eur kreditą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), įsigyti. 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį (toliau – ir Turto pirkimo sutartis), kuria ieškovė asmeninės nuosavybės teise už 60 000 Eur kainą nusipirko Turtą. Turto pirkimo sutartyje nurodyta, kad 12 000 Eur kainos dalį ieškovė prieš sudarant sutartį pervedė į Turto pardavėjų sąskaitas, o 48 000 Eur kainos dalį į Turto pardavėjų sąskaitas perves AB SEB bankas, suteikdamas ieškovei kreditą pagal Kredito sutartį (Turto pirkimo sutarties 4.1.1, 4.1.2 punktai). Turtas nekilnojamojo turto registre yra registruotas ieškovės asmeninės nuosavybės teise.
16. Kelių transporto priemonių registre ieškovės vardu įregistruotas automobilis Mercedes-Benz, C 200 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu įregistruotas automobilis Jeep, Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Mercedes-Benz įsigytas 2018 m. spalio 5 d. sutarties, sudarytos ieškovės, pagrindu. Automobilis Jeep, Grand Cherokee įsigytas 2020 m. lapkričio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos atsakovo, pagrindu.
Dėl automobilio Mercedes-Benz pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe
17. Kaip nurodyta ankščiau, šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o automobilis Mercedes-Benz įsigytas 2018 m. spalio 5 d. sutarties pagrindu. Kadangi automobilis įsigytas iki šalių santuokos, o Povedybinės sutarties nuostatos nereglamentuoja iki santuokos įgyto šalių turto teisinio režimo, jam netaikomas nei pagal įstatymus, nei pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.
18. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
19. 2018 m. spalio 5 d. sutartimi UAB „Greita nuoma“ (pardavėjas) pardavė ieškovei (pirkėjai) automobilį Mercedes-Benz už 2 300 Eur kainą. Atsakovas neprašė pripažinti šios sutarties negaliojančia kaip apsimestinės CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad automobilio kainą sumokėjo atsakovas asmeninėmis lėšomis, nesant reikalavimo pripažinti 2018 m. spalio 5 d. sutartį apsimestine, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į automobilį Mercedes-Benz.
20. Be to, byloje ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo automobilio Mercedes-Benz pirkimo kainą asmeninėmis lėšomis. Šios aplinkybės nepatvirtina faktas, kad atsakovas 2018 m. spalio 5 d. iš savo sąskaitos grynais pinigais paėmė 4 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, kad atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti automobilio kainos – teigė, kad už automobilį sumokėjo 3 200 Eur, nors sutartyje nurodyta 2 300 Eur automobilio kaina. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio kainą pardavėjui perdavė būtent atsakovas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad automobilį buvo patogiau registruoti ieškovės vardu, nes tai palengvino sienos kirtimo procedūras, nėra konkretizuotos ir pagrįstos įrodymais.
21. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į automobilį Mercedes-Benz.
Dėl Povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia
22. Atsakovas teigia, kad Povedybinė sutartis nebuvo išversta į jam suprantamą rusų kalbą, todėl atsakovas nesuprato Povedybinės sutarties turinio ir pasekmių. Atsakovas buvo apgautas, nes manė, kad kreditas bus suteiktas tik ieškovės vardu, tačiau Turtas priklausys atsakovui ir ieškovei bendrai. Atsakovas taip pat nurodė, kad Povedybinės sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir yra jam labai nepalankios, nes atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į Turtą, tačiau sumokėjo Turto pardavėjams dalį Turto kainos.
23. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nuketėjusiojo ieškinį.
24. Atsakovo teiginiai, kad atsakovas nesuprato Povedybinės sutarties turinio ir pasekmių, taip pat, kad atsakovas buvo apgautas, nėra įrodyti.
25. Tiek 2019 m. spalio mėn. povedybinę sutartį, tiek Povedybinę sutartį tvirtinusi notarė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovas jai paaiškino, jog tokio turinio Povedybinę sutartį siekia sudaryti dėl to, kad bankas sutinka suteikti kreditą Turtui įsigyti tik ieškovei ir su sąlyga, kad perkamas Turtas priklausys ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Povedybinės sutarties turinys, prieš ją pasirašant, atsakovui žodžiu buvo išverstas į rusų kalbą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė klausimų dėl Povedybinės sutarties turinio, į klausimus buvo atsakyta rusų kalba. Tik po to, kai ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad suprato Povedybinės sutarties turinį ir jos pasekmes, kad Povedybinės sutarties turinys atitinka jų valią, Povedybinė sutartis buvo patvirtinta. Povedybinės sutarties tekste yra nurodyta, kad sutarties tekstas šalims žodžiu išverstas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino, kad notarė rusų kalba paaiškino jam Povedybinės sutarties esmę. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad notarė negalėjo versti Povedybinės sutarties turinio į rusų kalbą, nes nėra kvalifikuota vertėja, nėra pagrįsti. Lietuvos Respublikos Notariato įstatyme (toliau – ir NĮ) nėra reikalavimo, kad, tvirtinant sandorius, kuriuos sudaro ne Lietuvos Respublikos pilietis, privalo dalyvauti atitinkamą kvalifikaciją turintis vertėjas. Atsakovas nenurodė, kokios Povedybinės sutarties sąlygos jam buvo išverstos netiksliai ar neteisingai.
26. NĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal NĮ 30 straipsnio 1 dalį, notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.
27. Byloje nėra įrodymų, kad Povedybinę sutartį tvirtinusi notarė pažeidė šias pareigas, kad notarė yra (buvo) susijusi su ieškove, kad yra (buvo) suinteresuota Povedybinės sutarties, naudingos išimtinai ieškovei, sudarymu.
28. Atsakovas žinojo, kad Turtas gali būti įsigytas tik už skolintas lėšas, kad AB SEB bakas sutiko suteikti kreditą tik asmeniškai ieškovei, nes atsakovas neteikė dokumentų, reikalingų, kad kreditas būtų suteiktas abiem sutuoktiniams, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad žinojo, jog bankas sutinka suteikti ieškovei kreditą tik tuo atveju, jei bus sudaryta povedybinė sutartis ir bus nustatytas atskiras šalių turto režimas. Taigi, atsakovas žinojo apie Povedybinės sutarties sudarymo priežastis, žinojo apie banko reikalaujamą atskirą sutuoktinių turto teisinį režimą ir šiam režimui neprieštaravo, nesiekė, kad kreditas Turtui pirkti būtų suteiktas abiem šalims.
29. CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinio reikalavimu teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jei sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad Povedybinės sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir yra jam labai nepalankios, nes atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į Turtą, tačiau sumokėjo Turto pardavėjams dalį Turto kainos.
30. Nors atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į Turtą, tačiau Turtas buvo įgytas ne už bendras sutuoktinių lėšas ar už atsakovo lėšas, o už lėšas, gautas pagal Kredito sutartį. Pagal Povedybinės sutarties sąlygas prievolė pagal Kredito sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė. Pagal Povedybinės sutarties sąlygas šalių pajamos, gautos po santuokos sudarymo, yra asmeninė kiekvienos iš šalių nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, kad įmokos pagal Kredito sutartį buvo dengiamos iš atsakovo pajamų ar kad ieškovės pajamų užteko tik įsipareigojimams pagal Kredito sutartį dengi, o bendriems šeimos poreikiams, Turto išlaikymui ir kt. buvo naudojamos tik atsakovo pajamos.
31. Atsakingo ir apdairaus asmens elgesio standartas reikalauja, kad asmuo, sudarydamas sandorius, išsiaiškintų sudaromo sandorio esmę, sąlygas ir pasekmes, jei reikia, kreiptųsi pagalbos į teisininką, nesudarytų sandorių, kurių sąlygos jam nėra žinomos, o, jei toks sandoris buvo sudarytas, nedelsiant imtųsi priemonių išsiaiškinti tokio sandorio sąlygas ir jas (ar sandorį) ginčyti. Povedybinė sutartis buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 11 d., o šią sutartį atsakovas pradėjo ginčyti tik 2022 m. spalio mėn., gavęs ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo.
32. Nėra įrodytos ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 12 000 Eur Turto kainos dalis buvo sumokėta pinigais, gautais abiejų šalių dovanų santuokos sudarymo proga ir atsakovo pasiskolintais iš brolio ir draugo. Turto pirkimo sutarties 4.1.1 punkte nurodyta, kad 12 000 Eur kainos dalį ieškovė prieš sudarant sutartį pervedė į Turto pardavėjų sąskaitas. Ieškovės į bylą teikti duomenys apie pajamas patvirtina, kad ieškovė gavo (turėjo) pajamų, iš kurių galėjo sumokėti 12 000 Eur Turto kainos dalį. Byloje nėra duomenų, kad 12 000 Eur Turto pardavėjams buvo perduoti grynais pinigais, kad šiuos pinigus pardavėjams perdavė atsakovas, kad atsakovas perdavė ieškovei ar pervedė į jos sąskaitą pinigines lėšas, kad šalys santuokos sudarymo proga gavo dovanų 6 000 Eur grynais pinigais.
33. Nenustačius atsakovo suklydimo ar apgaulės sudarant Povedybinę sutartį, nenustačius, kad Povedybinės sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir atsakovui yra labai nepalankios, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atmesti atsakovo reikalavimą pripažinti Povedybinę sutartį negaliojančia.
Dėl Turto ir automobilio Jeep, Grand Cherokee padalinimo
34. Skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.81 straipsnio 1 dalis). CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, jog turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
35. Kaip nurodyta ankščiau, Povedybine sutartimi, be kitų nuostatų, šalys susitarė, kad po santuokos sudarymo įgyti nekilnojamieji daiktai yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, asmeninė nuosavybė; registruotini ir neregistruotini kilnojamieji daiktai yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamieji daiktai yra įgyti, asmeninė nuosavybė; turtas, įgytas pasinaudojant bankų, lizingo bendrovių, kitų finansų įstaigų suteiktomis lėšomis yra asmeninis to sutuoktinio turtas, kurio vardu atitinkamas įsipareigojimas buvo prisiimtas. Turtas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ieškovės asmeninės nuosavybės teise, automobilis Jeep, Grand Cherokee kelių transporto priemonių registre įregistruotas atsakovo vardu. Todėl Turtas ir automobilis yra asmeninė šalių nuosavybė ir, nutraukiant santuoką, nedalinamas (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 600 Eur. Šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Z. ieškovei A. Z. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų teisme.