Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sodbeta“ (toliau – ir UAB „Sodbeta“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 23 d. rašte išdėstytą administracinį sprendimą (aktą), kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjos UAB „Sodbeta“ pateiktą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą ir grąžinti klausimą pakarotinai nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai.

Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja UAB „Sodbeta“ yra valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), dalies nuomininkė pagal 2004-02-10 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/04-00 05 (toliau - Sutartis). Pareiškėjos pagrindinė gamybinės veiklos sritis - gelžbetoniniai ir betoniniai gaminiai gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų statybai, betonas statyboms bei armatūros ruošiniai. Šios veiklos vykdymui Pareiškėja nuosavybės teise valdo įvairius pramonės ir sandėliavimo paskirties statinius registruotus Žemės sklype. Pareiškėjai šiuo metu priklauso 20 iš 29 Žemės sklypo adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, šių statinių užstatymo plotas Žemės sklype sudaro apie 16 tūkstančių kv. m., kai visų Žemės sklype esančių statinių bendras užstatymo plotas yra apie 20 tūkstančių kv. m. (t. y. Pareiškėjai priklausančių statinių užstatymo plotas sudaro net 80 procentų visų Žemės sklype registruotų statinių užstatymo ploto). Žemės sklype esantys statiniai, sudaro gelžbetonio gamyklos kompleksą. Žemės sklypas buvo išvystytas ir sujungtas su šalia esančiu geležinkeliu tam, kad būtų galima sėkmingai vykdyti medžiagų ir žaliavų pristatymo, gatavos produkcijos sandėliavimo veiklą, vykdyti gamybos technologinius procesus bei užtikrinti efektyvų produkcijos pakrovimą ir išvežimą Pareiškėjos klientams (užsakovams). Tarp Pareiškėjos ir kitų Žemės sklypo bendranaudotojų (bendranuomininkų) nuolat kyla nesutarimų dėl Žemės sklypo naudojimo, kadangi nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, nėra parengtas Žemės sklypo planas, kuriame būtų individualizuotos Žemės sklypo dalys reikalingos statinių eksploatavimui, bei atitinkamai pagal tai patikslintos Žemės sklypo nuomos sutartys. Šiaulių apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. e2-40-1031/2018, kurioje Pareiškėja prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Pareiškėjos užsakymu parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o kitų statinių, esančių Žemės sklype, savininkai, Civilinėje byloje atsakovai, priešieškiniu prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų užsakymu parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, be to prašė pripažinti dalį ieškovo UAB „Sodbeta“ pastatytų statinių - tvorų - neteisėtomis, panaikinti jų teisinę registraciją ir jas nugriauti bei nustatyti betono rengimo aikštelės dalies servitutą. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas Pareiškėjos ieškinys. Šiaulių apylinkės teismo Civilinėje byloje priimtas Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-12-17 priėmė galutinę nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, kuria žemesnės instancijos teismų sprendimai dalyje dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklype nustatymo buvo panaikinti, o šalių reikalavimai šioje dalyje atmesti. Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartį: (1) Pareiškėjai liko įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytas Statinių dalis; (2) Pareiškėjai priklausančiai Aikštelei liko nustatytas servitutas suteikiantis teisę visiems asmenims naudotis Aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu; (3) tačiau buvo atmesti šalių prašymai teismo sprendimu patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Nutartimi išaiškino, kad nei Žemės sklypo bendranuomininkai tarpusavio susitarimu, nei teismas sprendimu negali nustatyti naudojimosi valstybei priklausančiu Žemės sklypu tvarkos. Tačiau tai turi daryti atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba, patvirtindama nuomojamo Žemės sklypo planą su individualizuotomis statinių bendraturčiams priklausančiomis dalimis.

Pareiškėja kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti Pareiškėjos parengtą Žemės sklypo planą, kuriame yra individualizuotos atskiros dalys bei bendrojo naudojimo dalys reikalingos Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, bei siūlomi nustatyti servitutai. Nurodė, kad jeigu Žemės sklypo dalis, kurioje stovi griautinos Statinių dalys, būtų priskirta Pareiškėjai, tokiu atveju šių Statinių statybai, o tuo pačiu ir jų teisėtumui nereikėtų atskiro kitų Žemės sklypo bendranuomininkų sutikimo. Tačiau Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. raštu atsisakė patvirtinti Pareiškėjos pateiktą Žemės sklypo planą. Taigi, Žemės sklypo naudojimo klausimas Atsakovės nebuvo išspręstas. Administraciniame akte nurodytos aplinkybės, kurios tariamai trukdo patvirtinti Pareiškėjos pateiktą Žemės sklypo planą, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Atsakovės administraciniame akte pateiktas reikalavimas žemės sklypo plane pažymėti servitutą, kuris teismo sprendimu nustatytas pareiškėjos aikštelei, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.