Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-20 · Administracinė byla Nr. eI2-11426-1114/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-07-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-20
Bylos Nr.
eI2-11426-1114/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01878-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Erminijus Baziulis, Violeta Balčytienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Markevičius, Paulis Marekvičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11426-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01878-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 20 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Erminijaus Baziulio ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Almai Buinovskienei,vertėjaujant Jūratei Bernotienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. B. ir jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Pauliui Marekvičiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Mildai Rukavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimta nagrinėti pareiškėjos S. B. skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79222 dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760332922 panaikinimo (toliau ir – Sprendimas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja skunde paaiškino:

2.1. Pareiškėja S. B. yra Indijos Respublikos pilietė, nuo 2022 m. birželio 15 d. Lietuvoje dirbanti pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) virėjos pareigose. Darbo sutartis nėra nutraukta, pareiškėja šias pareigas eina iki šiol. Ji taip pat yra šios bendrovės vienintelė akcininkė ir laikinai ėjo (iki 2025 m. kovo 25 d.) direktorės pareigas, tačiau nuolat dirbo virėja pagal galiojančią darbo sutartį. Laikinas paskyrimas į vadovės pareigas buvo atliktas vadovaujantis įstatymais, tačiau darbo funkcija, pareiškėjos teigimu, nebuvo pasikeitusi.

2.2. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 25S66117 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, motyvuodamas tuo, kad darbo sutartis su ja nutraukta. Pareiškėja pateikė skundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Migracijos departamentui, Darbo ginčų komisijai ir teismui, ginčydama šį sprendimą bei teigdama, kad darbo santykiai yra tęstiniai ir kad pranešimų apie draudimą neteikė darbdavys, o ne ji pati. Ginčai dėl šių sprendimų šiuo metu dar nėra išspręsti. Nepaisant to, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 25 ir 26 dienomis priėmė naujus sprendimus, tarp jų – ginčijamą sprendimą Nr. 25S79222, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.3. Pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad ji galimai neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų pragyvenimui Lietuvoje. Ji nurodo, kad be virėjos atlyginimo, taip pat gavo dividendus iš savo Bendrovės už 2022 ir 2023 metus bei turi asmeninių santaupų. Migracijos departamentas nesiūlė jai pateikti papildomų duomenų apie pajamas, o sprendimą grindė vien tik prielaidomis, neįvertinęs visų objektyvių duomenų.

2.4. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai nebuvo mokėtas darbo užmokestis arba darbo užmokestis mokėtas mažesnis nei minimali alga. Pareiškėja nurodo, kad darbo užmokestis jai visada buvo apskaičiuojamas ir mokamas. Pažymi, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka darbdavys, ne darbuotojas, todėl ji nėra atsakinga už privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir jų mokėjimą.

2.5. Migracijos departamentas taip pat konstatavo, kad pareiškėja tariamai pakeitė darbo funkciją, nes be virėjos pareigų taip pat laikinai ėjo Bendrovės direktorės pareigas. Pareiškėja aiškina, kad laikinas vadovo paskyrimas nebuvo grindžiamas darbo santykiais pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, todėl tai negali būti laikoma darbo funkcijos pakeitimu. Ji nuolat dirbo virėja ir tai patvirtina į bylą pateikta darbo sutartis.

2.6. Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pažeidžiant viešojo administravimo principus – teisėtumo, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjos pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl jos (ne)turimų lėšų, atlyginimo (ne)mokėjimo ir virėjo darbo (ne)tęstinumo, remdamasis išgalvotomis aplinkybėmis ir prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, kas daro sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Paulius Markevičius prašė skundą patenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas; teismo posėdžio metu paaiškino:

3.1. Nesutinka su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau ir – DGK) sprendime nurodyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), jai priskaičiuotas darbo užmokestis, kurį SODRA, pateikus prašymą, registravo kaip pareiškėjos draudžiamąsias pajamas. Atsakovas šiame darbo ginče buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniui, darbo ginčo byloje dalyvavo, DGK sprendimo neskundė. DGK sprendime nustatyta, priešingai nei teigiama MD ginčijamame Sprendime, kad pareiškėja nepakeitė darbo funkcijos ir iki šiol dirba virėjos pareigose. Vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja, būdama Bendrovės akcininke, laikinai pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo įregistruota kaip Bendrovės direktorė, kad juridinis asmuo galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, nereiškia, kad pareiškėjos darbo funkcija pasikeitė. Sutartis virėjoms pareigoms buvo ir yra galiojanti. Darbo sutartis su pareiškėja kaip su direktore nebuvo sudaryta. Pareiškėja turi kitų pajamų – yra gavusi dividendų iš Bendrovės, šitos aplinkybės atsakovas nevertino. Teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi, prašymo forma neleidžia nurodyti kelių pajamų šaltinių. Tai nereiškia, kad dėl to atsakovas gali nevertinti kitų pareiškėjos pajamų. Byloje įrodyta, kad pareiškėja turi ir kitų pajamų, ne tik atlyginimą. Aplinkybė, kad pareiškėja gavo dividendus yra įrodyta. Nėra teisės normų, kad pareiškėja negali dirbti virėjos pareigos ir kartu pagal Civilinį kodeksą būti paskirta vadove.

3.2. Dėl kitų Sprendime nurodytų pagrindų (pavyzdžiui, už pareiškėją nebuvo mokamos tam tikros įmokos, kt.) pareiškėja, kaip darbuotoja, nėra atsakinga, neaišku, už tai atsakingas darbdavys, todėl neaišku, kodėl sankcija taikoma pareiškėjai kaip darbuotojai. Privalomų sveikatos draudimo įmokų mokėjimas/nemokėjimas nebuvo leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, už šių įmokų mokėjimą yra atsakingas darbdavys, ne darbuotojas.

3.3. Sprendime nurodyta, kad Sprendimas priimtas ir tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Dėl šio pagrindo Sprendime nėra motyvų, nes nėra nurodyta, kokie duomenys neatitinka tikrovės.

3.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų svarbių aplinkybių.

3.5. Rėmėsi eI2-7286-596/2024 byloje priimtu sprendimu.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja paaiškino, kad sutinka su savo atstovo išdėstytais paaiškinimai, papildomų paaiškinimų neturi.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:

5.1. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą – dirbti (duomenys neskelbtini) virėja. Kartu su prašymu pateiktame Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. 20231018-202014 nurodyta, kad Bendrovė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir darbo sutarties laikotarpiu mokėti 880 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

5.2. Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenis, nustatė, kad po leidimo išdavimo pareiškėjai nebuvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis deklaruotą sumą – 880 Eur per mėnesį, o mokėtas atlyginimas 8 mėnesius buvo mažesnis nei minimali mėnesinė alga; be to, nėra duomenų už 5 mėnesių laikotarpį apie pareiškėjos pajamas ir sveikatos draudimo įmokas. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė sąlygų, kuriomis remiantis jai buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.3. Pažymi, kad remiantis Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis, pareiškėja nuo 2022 m. liepos 15 d. ne kartą buvo paskirta (duomenys neskelbtini) direktore, įskaitant ir laikotarpį po leidimo gyventi išdavimo. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėja pakeitė darbo funkciją ir nesilaikė UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatytos tvarkos dėl darbo funkcijos keitimo. Be to, Migracijos departamentui buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame pareiškėja pati, būdama direktorė, nurodė ketinanti dirbti virėja, nors faktiškai pati save įdarbino ir formaliai atitiko sąlygas, siekdama leidimo. Pareiškėjai 2024 m. vasario 9 d. išdavus leidimą laikinai gyventi, ji 2024 m. balandžio 23 d., t. y. po 2 mėnesių vėl paskirta Bendrovės direktore, nors leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti virėja. Atsakovo vertinimu, tokie veiksmai rodo pareiškėjos siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

5.4. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju dividendų gavimas ar nuosavybės teisė į verslą neturi teisinės reikšmės, kadangi leidimas gyventi pareiškėjai buvo išduotas dirbti virėjos pareigose. Todėl nuo pat leidimo išdavimo datos pareiškėja turėjo atitikti šiam pagrindui keliamus reikalavimus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas neturi pareigos atskirai raginti užsieniečio pateikti duomenų apie lėšas ar pajamas – tai yra pačios pareiškėjos pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Be to, užsienietis visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti sąlygas, kuriomis leidimas išduotas.

5.5. Nurodo, kad pareiškėja 2025 m. kovo 12 d. pateikė prašymą VSDFV tikslinti draudimo duomenis, kuriame kaip įgaliotas asmuo pasirašė pati pareiškėja – tai rodo, kad ji pati buvo atsakinga už socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Ji taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl savo – kaip darbdavio – neveikimo. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, patvirtina, kad pareiškėja ne tik nesilaikė darbo sąlygų, bet ir deklaratyviais teiginiais bei klaidinančiais veiksmais siekia pateisinti savo veiksmus.

5.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos nurodyti dividendai nėra pajamos, kurias ji nurodė gausianti darbo pagrindu, o jos Bendrovė neatitinka verslą vykdančio užsieniečio leidimui keliamų sąlygų pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą – neatitinka reikalavimų, keliamų kapitalo dydžiui, darbo vietoms ir investicijoms. Taip pat pažymi, kad ginčijamu sprendimu išsamiai įvertintos faktinės aplinkybės, jos aiškiai susietos su taikytomis teisės normomis, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovo atstovė paaiškino, kad asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi, visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį turi atitikti sąlygas, pagal kurias leidimas laikinai gyventi buvo išduotas. Dėl dividendų – pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, taip pat buvo nurodyta ir tarpininkavimo rašte, kad pareiškėjai bus mokamas 850 Eur atlyginimas. Toks atlyginimas pareiškėjai nebuvo mokamas. Dėl privalomų sveikatos draudimo įmokų – pareiškėja kaip direktorė buvo atsakinga už mokesčių ir įmokų mokėjimą, bet šių įmokų nemokėjo. Sprendime nurodyti visi Sprendimo priėmimo pagrindai. Pareiškėja neneigia, kad buvo paskirta Bendrovės direktore, kad jai nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas. 2020-2022 m. pareiškėja Bendrovėje įsidarbino ir dirbo virėja, bet liepos mėn. buvo paskirta direktore. 2023 m. pabaigoje teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbui virėjos pareigose, nors tuo metu dirbo Bendrovės direktore. Todėl jau teikdama tarpininkavimo raštą teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas atsakovo atstovei uždavė šiuos klausimus:

7.1. Ar pareiškėjos pažeidimas yra tai, kad ji apskritai neturėjo lėšų, ar kad neturėjo tam tikros rūšies lėšų.

Šalies argumentai

7.1.1. Atsakymas atsakovo atstovės – pareiškėja prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad gaus tam tikro dydžio atlyginimą, bet jo negavo (ir neginčija, kad tokio atlyginimo, koks buvo prašyme negavo), o tai ir yra Įstatymo sąlygų neatitikimas.

7.2. Kaip pareiškėja galėjo nurodyti kelis pajamų šaltinius, jeigu forma leidžia nurodyti tik vieną.

7.2.1. Atsakymas atsakovo atstovės – šiuo atveju nėra ginčo dėl pareiškėjos papildomų pajamų, o yra ginčas, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja nurodė tam tikro dydžio atlyginimą, kurį turės gauti bent 6 mėnesius, ir tai yra esminis dalykas. Jeigu pareiškėja norėjo, galėjo informaciją pateikti kitais būdais.

7.3. Ar prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo formoje leidžiama ar neleidžiama įrašyti kelių rūšių pajamas.

7.3.1. Atsakovo atstovės atsakymas – eilutėje, apie kurią kalbama, neleidžiama. Pareiškėja leidimą laikinai gyventi gavo virėjos pareigoms ir atlyginimą turėjo už virėjos pareigas. Jeigu pareiškėja norėjo gauti pajamas kaip Bendrovės direktorė, tai tokiu pagrindu ir turėjo prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

7.4. Ar pripažįstate, kad pareiškėja turėjo pakankamai lėšų pragyventi.

Atsiliepimas

7.4.1. Atsakovės atstovės atsakymas – Sprendime nurodyti jo priėmimo pagrindai.

7.5. Ar neginčijate, kad pareiškėja gavo dividendų, kurie buvo pakankamos pajamos.

7.5.1. Atsakovo atstovės atsakymas – jeigu kalbama apie 2022-2023 metus, tai atsakovas šios informacijos neginčija.

7.6. Kodėl atsakovas ginčija, kad pareiškėja pakeitė darbo funkciją, kai DGK nustatė, kad pareiškėja dirbo virėjos pareigose.

7.6.1. Atsakovo atstovės atsakymas – pagal Įstatymą, asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje konkrečiu pagrindu, turi atitikti šio pagrindo sąlygas. Tai, kad pareiškėja pagal Civilinį kodeksą galėjo būti paskirta Bendrovės vadove, nekeičia fakto, kad leidimą laikinai gyventi pareiškėja gavo virėjos pareigoms, bet kartu buvo ir Bendrovės direktorė, ir Bendrovės akcininkė. Norėdama eiti kitas pareigas, pareiškėja turėjo gauti leidimą laikinai gyventi su nurodytomis kitomis pareigomis.

7.7. Kodėl Sprendime nurodyta, kad pareiškėja pakeitė darbo funkciją.

7.7.1. Atsakovo atstovės atsakymas – asmuo, gavęs leidimą dirbti virėjos pareigose ir turėjo dirbti virėjos pareigose, o pareiškėja dirbo Bendrovės direktore ir šio fakto pareiškėja neneigia.

7.8. Kokius duomenis atsakovas laiko tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis.

7.8.1. Atsakovo atstovės atsakymas – negaliu paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 25S79222, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. 760332922, galiojantį iki 2026 m. vasario 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta:

9.1. Pareiškėja S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra Indijos pilietė.

9.2. 2022-06-15 pareiškėja sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2022-06-16 buvo priimta dirbti virėja.

9.3. 2022 m. liepos 15 d. – 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. balandžio 23 d. – 2024 m. spalio 8 d. bei 2025 m. sausio 30 d. – 2025 m. kovo 25 d. pareiškėja buvo paskirta (duomenys neskelbtini) direktore. Taip pat nuo 2022 m. liepos 4 d. ji buvo viena iš Bendrovės akcininkų, o nuo 2024 m. gegužės 31 d. ji yra vienintelė Bendrovės akcininkė (Juridinių asmenų registro duomenys).

9.4. Pareiškėja 2023 m. spalio 18 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydama, kad ketina dirbti virėja (duomenys neskelbtini). Prie prašymo buvo pridėtas Bendrovės tarpininkavimo raštas Nr. 20231018-202014, kuriuo Bendrovė įsipareigojo įdarbinti užsienietę ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir mokėti 880 Eur mėnesinį atlyginimą; taip pat patvirtino, kad už užsienietę bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

9.5. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, t. y. dirbti Bendrovėje virėja.

9.6. 2024 m. vasario 9 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760332922, galiojantis iki 2026 m. vasario 9 d. Leidimas pareiškėjai įteiktas 2024 m. vasario 13 d.

9.7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje fiksuota, kad 2024 m. vasario – rugsėjo mėn. pareiškėjai buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei tuo metu galiojusi minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – nuo 280 iki 813,4 Eur. Po leidimo laikinai gyventi išdavimo už pareiškėją nė karto nebuvo sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

9.8. VSDFV Kauno skyrius 2025 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą „Dėl draudėjo apdraustųjų socialinio draudimo pabaigos įrašymo“ įrašyti pareiškėjos socialinio draudimo pabaigą nuo 2024 m. spalio 1 d., remdamasis tuo, kad draudėjas (Bendrovė) neteikė duomenų ir nesumokėjo įmokų. Pažymėtina, kad duomenys apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo pateikti nei darbdavio, nei pačios pareiškėjos.

9.9. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2025 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 25S66117 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą Nr. 760332922 laikinai gyventi, konstatuodamas, jog darbo sutartis su pareiškėja yra nutraukta.

9.10. Migracijos departamente 2025 m. kovo 12 ir 17 d. gauti pareiškėjos atstovo skundas ir jo papildymas, kuriuose nurodyta, kad darbo sutartis su pareiškėja nėra nutraukta, VSDFV sprendimas neteisingas, o duomenys buvo netikslūs dėl draudėjo apskaitos klaidos. Kartu pateiktas 2025 m. kovo 12 d. prašymas „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ su priedais (forma PT-SAM3SD), tikslinant pareiškėjos 2024 m. spalio mėn.–2025 m. sausio mėn. duomenis ir prašoma įrašyti pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumas – 880 Eur, bendras įmokų tarifas – 17,29, įmokų suma – 152,15 Eur.

9.11. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 14 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės teiktus pranešimus dėl pareiškėjos.

9.12. Pareiškėja 2025 m. kovo 16 d. pateikė prašymą DGK, prašydama pripažinti darbo sutarties galiojimą bei įpareigoti darbdavį teikti informaciją VSDFV.

9.13. Migracijos departamente 2025 m. kovo 21 d. gautas VSDFV Kauno skyriaus 2025 m. kovo 20 d. raštas Nr. (7.2E) DV_S-23035, kuriame nurodyta, kad Bendrovė VSDFV Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu tikslinimo“ įrašyti duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2024 m. spalio mėn., bet duomenys apie jos draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2024 m. spalio mėn. į registrą nebuvo įrašyti, nes Bendrovė nesumokėjo trūkstamų VSD įmokų ir nepateikė prašyme nurodytų duomenų teisingumą ir pagrįstumą įrodančių dokumentų. Taip pat nurodyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2025 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą „Dėl draudėjo apdraustųjų socialinio draudimo pabaigos įrašymo (neteikiami duomenys)“ įrašyti pareiškėjos socialinio draudimo pabaigą nuo 2024 m. spalio 1 d.

9.14. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į gautus duomenis, 2025 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78199 pripažinti netekusiu galios ankstesnį 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 25S66117 dėl leidimo panaikinimo.

9.15. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 26 d. priėmė naują sprendimą Nr. 25S79222 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760332922, motyvuodamas tuo, kad: pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu; pareiškėja pakeitė darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Teisinis reguliavimas

10. UTPĮ aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

10.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10.2. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi (40 straipsnio 5 dalis).

10.3. Pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo normą <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

10.4. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams (44 straipsnio 3 dalis).

10.5. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, MD priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos; šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (44 straipsnio 6 dalis; redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.). Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti MD prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją; patikrinęs, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, MD priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. <...> MD sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos; prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalyje nurodytus atvejus (44 straipsnio 6 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.). Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti MD prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją; patikrinęs, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, MD priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. <...> MD sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos; prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalyje nurodytus atvejus (44 straipsnio 6 dalis; redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.).

10.6. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius (44 straipsnio 7 dalis; redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.). Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius; sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai (44 straipsnio 7 dalis; redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.).

10.7. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje <...> (45 straipsnio 1 dalis).

10.8. Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 2 metams (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 2 metus (45 straipsnio 2 dalis).

10.9. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos (45 straipsnio 4 dalis).

10.10. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10.11. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

10.12. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

10.13. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 straipsnio 2 dalis).

Teisinis vertinimas

11. Vertinant Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 25S79222 teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar pareiškėja, laikotarpiu po leidimo laikinai gyventi išdavimo, iš tiesų pažeidė UTPĮ nustatytas sąlygas, kurių pagrindu leidimas buvo išduotas, ir ar Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą tokį leidimą panaikinti.

12. Pareiškėjai leidimas gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, remiantis tuo, kad ji ketina dirbti virėja (duomenys neskelbtini). UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, jog darbo funkcijos pakeitimas be Migracijos departamento leidimo yra draudžiamas.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja skirtingais laikotarpiais buvo ir Bendrovės direktorė, ir virėja pagal darbo sutartį. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėja faktiškai pakeitė darbo funkciją ir nevykdė virėjos pareigų. Tačiau pareiškėja pateikė įrodymus (darbo sutartį, prašymą VSDFV dėl duomenų tikslinimo, prašymą DGK), patvirtinančius, jog virėjos darbo santykiai buvo tęstiniai, o direktoriaus pareigos buvo vykdomos kaip Bendrovės akcininkės sprendimu paskirtos laikinos funkcijos, nebūtinai grindžiamos darbo sutartimi. Byloje nėra Migracijos departamento atlikto objektyvaus tyrimo, ar direktorės funkcijos buvo faktiškai vykdomos pagal darbo sutartį, ar tai buvo valdymo funkcijos pagal Bendrovės steigimo dokumentus.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo išvada dėl darbo funkcijos pakeitimo be Migracijos departamento leidimo grindžiama prielaidomis, kurios negali būti laikomos pakankamu pagrindu riboti pareiškėjos teises.

15. Migracijos departamentas Sprendimą taip pat grindė tuo, kad pareiškėjai buvo mokamas mažesnis nei deklaruotas darbo užmokestis (880 Eur) ir mažesnis nei minimali mėnesinė alga (MMA), be to, 5 mėnesius išvis nėra duomenų apie pajamas ar PSD įmokas, mokėtas už pareiškėją.

16. Šiuo aspektu pareiškėja paaiškino, kad neatitikimai atsirado dėl apskaitos klaidų, kurios yra darbdavio – šiuo atveju taip pat jos pačios kaip Bendrovės vadovės – kompetencijoje. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti: pateikė prašymą dėl draudimo duomenų tikslinimo VSDFV, kreipėsi į DGK. Tai, kad ji ėmėsi teisinių priemonių, teismo vertinimu, rodo, jog ji nesiekė nuslėpti informacijos ar veikti nesąžiningai.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėja, teikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo konkrečiu atveju vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėja atitinkamais laikotarpiais ėjo ir Bendrovės direktorės pareigas, nenustačius tokio paskyrimo pagrindų, ir pareiškėjos virėjos darbo nutrūkimo fakto (pareiškėja pateikė DGK 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-3077, kuriuo patvirtinta Bendrovės ir pareiškėjos sudarytą taikos sutartis), vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos piktnaudžiavimo aptariamu aspektu. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį, kuria Bendrovė pripažino darbo sutarties su pareiškėja galiojimą nuo 2022 m. birželio 15 d. ir įsipareigojo iki 2025 m. balandžio 30 d. išmokėti pareiškėjai 5017,74 Eur atlyginimą po mokesčių bei pateikti reikiamus pranešimus Sodrai ir VMI.

19. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų ar reguliarių pajamų. Pareiškėja pateikė duomenis, kad gavo dividendus iš (duomenys neskelbtini) už 2022 ir 2023 m. (2023 m. balandžio 18 d. buhalterinė pažyma patvirtina, kad pareiškėjai už 2022 metus buvo išmokėta 13 348,67 Eur dividendų suma; 2024 m. kovo 4 d. kasos išlaidų orderyje Serija KIO Nr. 0006 užfiksuota, kad pareiškėjai išmokėti 4222 Eur dividendai) ir nurodė, kad turi asmeninių santaupų. Be to, kaip minėta, UAB „DeiRus“ įsipareigojo iki 2025 m. balandžio 30 d. išmokėti pareiškėjai 5017,74 Eur atlyginimą po mokesčių. Migracijos departamentas šių duomenų nevertino. Pažymėtina, kad užsieniečio pajamų šaltinių vertinimas turi būti objektyvus ir pagrįstas visų pareiškėjo pateiktų dokumentų visuma. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neįvertino alternatyvių pajamų šaltinių, nesuteikė pareiškėjai galimybės pateikti papildomų duomenų, nors tokią pareigą turi pagal gero viešojo administravimo praktiką. Taigi pareiškėjos nurodyti dividendai ir santaupos galėjo būti reikšmingi sprendžiant, ar pareiškėja turi pakankamai lėšų pragyvenimui, tačiau šie įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti.

20. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas, nes jį priimant nebuvo įvertintos visos Sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės.

21. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi neišspręstais duomenų neatitikimais, kurių kilmę ir pagrindą pati pareiškėja aiškiai nurodė ir pradėjo jų taisymo procedūras.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą; į tai, kad pareiškėjos darbo funkcija (virėja) nebuvo faktiškai pakeista; į tai, kad duomenų neatitikimai dėl draudimo laikotarpių ir pateiktų duomenų neatitikimai buvo pagrįstai paaiškinti ir dėl jų tikslinimo buvo imtasi veiksmų; į tai, kad pareiškėja pateikė įrodymus apie papildomus pajamų šaltinius, kurių Migracijos departamentas neįvertino, daro išvadą, kad Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 25S79222 priimtas neišsamiai įvertinus visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, pažeidžiant viešojo administravimo principus, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundas patenkinamas ir Migracijos departamento Sprendimas panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

25. Pareiškėja 2025-06-17 prašymu prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur pagal pridedamą sąskaitą ir pareiškėjos įsipareigojimą apmokėti minėtą sąskaitą iki 2025-07-17, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. BK50313/2024.

25.1. Į bylą pareiškėja pateikė: 1) 2024-10-02 atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus ir pareiškėjos bei (duomenys neskelbtini), kuria P. Markevičius įgaliotas atstovauti pareiškėją administracinėse bylose visais klausimais; 2) P. Markevičiaus pareiškėjai išrašytą 2025-06-17 sąskaitą Nr. 2025-06-17, kurioje nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinėje byloje (teisinę konsultaciją ir skundo parengimą) pareiškėjos mokėtina suma P. Markevičiui yra 600 Eur, sumokėjimo terminas yra 2025-05-30; 3) pareiškėjos el. laiškas, kuriame nurodyta, kad ji įsipareigoja apmokėti advokato padėjėjui P. Markevičiui jo išrašytą 2025-06-17 sąskaitą 600 Eur sumai iki 2025-07-17 už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

25.2. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

25.3. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R 85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

25.4. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus dokumentus, į bylos medžiagą (per EPP dokumentus teikė advokato padėjėjas, byloje esančius dokumentus pareiškėjos vardu yra pasirašęs advokato padėjėjas, teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas), teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad advokato padėjėjas P. Markevičius faktiškai suteikė pareiškėjai teisines paslaugas administracinėje byloje, pareiškėjai yra pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir ji yra įsipareigojusi už jas sumokėti. Teismas patenkina pareiškėjos prašymą priteisti iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas.

26. Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2025-05-22 nutartimi nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-03-26 sprendimo Nr. 25S79222 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79222 dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760332922 panaikinimo.

Priteisti pareiškėjos S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188610666) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėErminijus BaziulisIndrė Pukanasytė-Biekšė