- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- eI2-7286-596/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00687-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- H. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Markevičius
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. (H. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas arba atsakovas) 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 004507305, kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza (toliau – ir Sprendimas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodoma, jog jis paduotas dėl sprendimo, kurio Nr. 004507305, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza, Nr. 24S50763, todėl teismas laiko, kad pareiškėjo skunde yra padarytas rašymo apsirikimas, kuris nekeičia esmės.
Nurodo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas ir vadovas, o jo atvykimo tikslas yra darbas minėtoje įmonėje ir verslo vystymas. Paaiškina, kad Bendrovė įsteigta 2022 m. rugsėjo 7 d. ir registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo 2 500 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. – 28 000 Eur.
Paaiškina, kad Departamentas 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjui išdavė nacionalinę vizą. 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi, jam šiuo metu priklauso 2 800 vnt. Bendrovės akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 10 Eur) ir nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. yra mokamas 1 000 Eur atlyginimas. Bendrovės pagrindinės veiklos tikslai – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių didmeninė prekyba; kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; taip pat kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
Pažymi, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog tariamai nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytą aplinkybę, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Atsakovas Sprendime nurodė, kad asmens pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo pagrįstos jo gaunamu darbo užmokesčiu (pateiktas 2023 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. 01, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, priedas Nr. 01, kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. numatomas darbo užmokestis 1 000 Eur per mėnesį). Taip pat atsakovas Sprendime nurodė, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas 2022 m. lapkričio 22 d., bet visą laiką iki šiol jam mokamas 420 Eur darbo užmokestis. Atsakovas, atsižvelgęs į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y. kad asmeniui sulygtas darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas nė vieną mėnesį ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna, nusprendė, kad tariamai yra pagrindas konstatuoti, jog asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jo gaunamas pajamas patvirtina 2023 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. 01, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, priedas Nr. 01, kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. numatomas darbo užmokestis 1 000 Eur per mėnesį. Ši darbo sutartis šalims turi įstatymo galią, o atsakovas nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas arba turimas lėšas, todėl Sprendimą priėmė remdamasis išimtinai prielaidomis, o ne įrodymais pagrįstais faktais. Paaiškina, kad Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo netinkamai deklaravo pareiškėjo gaunamas pajamas, todėl šis netikslumas buvo nedelsiant ištaisytas, pateikiant VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) patikslinančias deklaracijas, kurios patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas 1 000 Eur darbo užmokestis, kaip tai numatyta minėtame darbo sutarties priede.
Teigia, kad atsakovas deklaratyviais teiginiais, kurie tėra prielaidos, panaikino pareiškėjui išduotą vizą, tačiau vertinant aplinkybes, kuriomis remiantis buvo suabejota pareiškėjo gaunamomis pajamomis, pažymi, jog atsakovo pasvarstymai dėl pareiškėjo nepakankamų pajamų neturi nieko bendra su objektyvia tikrove. Be to, atsakovas dėl pareiškėjo turimų lėšų nepasidomėjo, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog skundžiamas Sprendimas nėra pakankamai aiškus, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagristas išsamiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kad būtų laikomas pagristu ir teisėtu. Todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 ir 3 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Mano, kad Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu esminius VAĮ 1 straipsnio ir 3 straipsnio nustatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus, nes atsakovas, remdamasis tik prielaidomis, nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nacionalinė D viza Nr. 004507305 pareiškėjui išduota 2023 m. spalio 10 d. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. 2023 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. 01, sudarytos su Bendrove, priedas Nr. 01 numatė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. numatomas pareiškėjo darbo užmokestis 1 000 Eur per mėnesį. Departamentas, 2024 m. vasario 13 d. vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinęs VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas 2022 m. lapkričio 22 d. ir jam Bendrovėje visą laiką buvo mokamas 420 Eur darbo užmokestis, jokių kitų pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, todėl panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę D vizą.
Pažymi, kad nesutinka su skundo teiginiais, jog Sprendimas pagrįstas prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, kadangi Sprendimas pagrįstas jo priėmimo dieną buvusiais VSDFV duomenimis. Tai, kad šiai dienai VSDFV duomenys yra ištaisyti atgaline data, neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui.
Taip pat nesutinka su skundo teiginiais, kad Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją apie jo gaunamas lėšas ar turimas pajamas, kadangi teisės aktai ar teismų praktika nenumato Departamento pareigos, priimant ginčijamą sprendimą, apklausti užsienietį.
Teigia, kad Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus, todėl užsieniečio nacionalinės vizos panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų. Mano, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio neturėjo diskrecijos nepriimti.
Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 24S50763, kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytine bylos medžiaga ir pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjui, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023 m. spalio 10 d. išduota nacionalinė D viza Nr. 004507305 kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. 2023 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. 01, sudarytos su Bendrove, priedas Nr. 01 numato, kad pareiškėjui nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. mokamas darbo užmokestis 1 000 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Departamentas, 2024 m. vasario 13 d. vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinęs VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas 2022 m. lapkričio 22 d. ir jam Bendrovėje visą laiką buvo mokamas 420 Eur darbo užmokestis, jokių kitų pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Departamentas 2024 m. vasario 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui nacionalinę vizą Nr. 004507305, nes jis nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėn.
Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai.
UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduota nacionalinė viza, be kita ko, keliamus reikalavimus jis turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso vizos galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduota nacionalinė viza, nėra numatytos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam iš tiesų buvo mokamas 1 000 Eur darbo užmokestis, tačiau Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo VSDFV pateikė neteisingus duomenys, kurie nedelsiant buvo patikslinti, pateikiant tiek VMI, tiek VSDFV patikslinančias deklaracijas. Siekdamas pagrįsti aplinkybes apie jam mokėtą 1 000 Eur atlyginimą ir turimas papildomas lėšas, pareiškėjas pateikė teismui papildomus dokumentus: 2022 m. lapkričio 21 d. darbo sutarties Nr. 01, sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jos 2023 m. sausio 19 d. priedo Nr. 01 nuorašus; išrašus iš Bendrovės „Revolut Business“ ir AB „Swedbank“ sąskaitų; išrašus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios knygos; išrašus iš pareiškėjo sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banke HDFC Bank Ltd; paskolos sutarties Nr. 170424, 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo, nuorašą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).
Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
Nekvestionuojama, jog Departamentas turi teisę remtis oficialiais dokumentais, gautais iš atitinkamų institucijų, pavyzdžiui, VMI, VSDFV ir kitų, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.).
Šiuo atveju esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza, yra ta, jog jis, pasak Departamento, neįrodė fakto, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) gauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pareiškėjas pateikė į bylą papildomus dokumentus, patvirtinančius jo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su gauto darbo užmokesčio dydžiu. Iš 2022 m. lapkričio 21 d. darbo sutarties Nr. 01, sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jos 2023 m. sausio 19 d. priedo Nr. 01 matyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. jam sulygta mokėti 1 000 Eur darbo užmokestį. Iš Bendrovės „Revolut Business“ ir AB „Swedbank“ sąskaitų išrašų matyti pareiškėjui pervedamo darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dydis, kuris atitinka išrašuose už laikotarpį 2022 m. sausio 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios knygos pareiškėjui išmokėto darbo užmokesčio dydį, sulygtą darbo sutartyje (darbo užmokestis buvo mokamas dalimis, dalis jo buvo atskaitoma paskolai dengti pagal su Bendrove 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 170424). Išrašai iš pareiškėjo sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banke HDFC Bank Ltd taip pat patvirtina, kad jis turi joje laikomų piniginių lėšų.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, tačiau VSDFV buvo pateikti klaidingi duomenys, kurie vėliau buvo ištaisyti (Bendrovei sumokant į biudžetą atitinkamus mokesčius), o taip pat turėjo / turi ir kitų lėšų, leidžiančių jam pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, iš esmės byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei iš atsakovo pateiktos medžiagos, nei iš paties Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis visų aplinkybių vertinimas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas vadovavosi išskirtinai tik oficialiai pateiktais VSDFV duomenimis, tačiau nebuvo vertinamos kitos aplinkybės, t. y. nebuvo vertinami kiti duomenys, kurie leistų įsitikinti, ar pareiškėjas iš tiesų neturi pragyvenimui skirtų lėšų. Kaip minėta, pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie leidžia daryti priešingą išvadą nei Departamentas padarė savo Sprendime.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas, individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, todėl laikytina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus. Dėl šių priežasčių skundžiamas Sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl jis įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, taip pat už teisines paslaugas (skundo parengimą, atstovavimą byloje, konsultavimą) sumokėjo 530 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami advokato ar advokato padėjėjo teikiamų teisinių paslaugų priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte įtvirtinta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024 m. vasario 28 d., tokiu atveju taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 018,20 Eur). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad teismo posėdis vyko 2024 m. balandžio 24 d., teisinės konsultacijos turėjo būti teikiamos jau po Sprendimo priėmimo, todėl, vertinant prašomą priteisti sumą darytina išvada, kad pareiškėjo visa prašoma priteisti 530 Eur suma už teisines paslaugas rengiant skundą ir atstovaujant teisme neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, pateikti duomenys patvirtina išlaidų apmokėjimą, todėl ši suma (530 Eur) visa apimtimi priteistina iš atsakovo.
Taigi iš viso bendrai pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinos 553 Eur (23 Eur + 530 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo H. B. (H. B.) skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 24S50763 panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004507305 (duomenys neskelbtini) piliečiui H. B. (H. B.).
Priteisti pareiškėjo H. B. (H. B.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 553 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.