Šiaulių apygardos teismo nutartis

Ieškovė A. L. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio atsakovo J. L. kaltės, po santuokos nutraukimo prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę „G.“, priteisti iš atsakovo 2000 Lt neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2012-02-14 sudarė santuoką su atsakovu. Po santuokos sudarymo atsakovas tapo grubus, o 2012 m. kovo pabaigoje ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kumščiu trenkė į veidą. Be to, ieškovė sužinojo, kad atsakovas jai yra neištikimas, susitikinėja su kita moterimi, nakvoja pas ją, rėmėsi CK 3.60 str. numatyta prezumpcija dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl sutuoktinio neištikimybės bei dėl fizinio smurto prieš ją panaudojimo.Nurodo, kad susiradęs kitą moterį, atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpina, savo veiksmais bei neveikimu pažeidė sutuoktinio pareigas, nurodytas LR CK 3.27 str. 1 d. – būti lojaliu, gerbti savo sutuoktinę, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Dėl nuolatinio streso ir pergyvenimų sutriko miegas, dingo apetitas, prasidėjo depresija. Supratusi, jog dėl atsakovo neištikimybės tolimesnis bendras gyvenimas neįmanomas, ieškovė buvo priversta nutraukti nėštumą. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2000 Lt.

Ieškovė A. L. apeliaciniu skundu (113–117 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-11-16 sprendimą dalyje, kurioje J. L. ieškinys patenkintas ir šioje dalyje bylą nutraukti, o sprendimą dalyje, kurioje A. L. ieškinys patenkintas iš dalies, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo atsakovui už priesaikos sulaužymą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė CPK 329 str.1 d.procesinės normos pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1667-721/2012 pagal atsakovo J. L. ieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje civilinėje byloje teismas 2012-06-21 nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Nors ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1667-721/2012 buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau teismas sujungė dvi civilines bylas ir išnagrinėjo, priimdamas sprendimą. LR CPK 136 str. 4 d. numato nagrinėjamų, o ne baigtų bylų sujungimo tvarką. Todėl laikytina, kad sprendimas dalyje dėl J. L. ieškinio patenkinimo yra absoliučiai negaliojantis, nes byla išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties, sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris buvo paskirtas nagrinėti bylą.

2. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatęs nė vienos aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti ieškovės A. L. kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas ne tik nepateikė jokių įrodymų, bet ir nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

3. 2012-11-08 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog po to, kai atsakovas paliko šeimą, ji važiavo pas jį į darbą, kalbino jį, tačiau jis su ieškove nesikalbėjo. Be to, ieškovė važiavo ir pas jo motiną, bandė kalbėtis su atsakovu, tačiau atsakovas vengė tai daryti. Tai yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė bandė atkurti šeimyninius ryšius. Šiuos įrodymus teismas ignoravo ir jų niekaip nevertino.

4. Teismo paminėta aplinkybė, kad ieškovė prieš dukterį panaudojo smurtą, neturi jokio ryšio su bylos dėl santuokos nutraukimo dalyku. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, teismas ieškovės kaltės nekonstatavo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovės impulsyvų elgesį su atsakovu, kuris galėtų būti vertinamas kaip ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas.

5. Liudytojos I. K., J. S., J. D. nėra ieškovei nei artimos, nei tolimos giminaitės. Liudytojos buvo įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Kad liudytojos teisme melavo, byloje nenustatyta. Priešingai, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems, nei ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Todėl teismo išvada, jog šios liudytojos yra kažkokiu būdu suinteresuotos bylos baigtimi, dėl ko jų parodymai vertintini kritiškai, yra niekuo nepagrįsta.

6. Atsakovo neištikimybės ir nelojalumo ieškovei faktą patvirtina ta aplinkybė, jog jis, būdamas santuokoje su ieškove, išėjo pas kitą moterį, su kuria šiuo metu ir gyvena. Byloje aiškiai nustatyta, jog atsakovas ieškovei yra neištikimas, todėl teismas privalėjo taikyti LR CK 3.60 str. 3 d. numatytą atsakovo kaltės prezumpciją ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Byloje yra ir kita aplinkybė, sukurianti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Tai – atsakovo žiaurus elgesys su ieškove.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas bylos įrodymus, buvo šališkas, kas sukliudė jam teisingai išspręsti šią bylą. 2012-08-01 ieškovė pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau teismas, ignoruodamas prašyme išdėstytas aplinkybes, apsiribojo tik konstatavimu, kad J. L. nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. 2012-08-01 į civilinę bylą Nr. 2-1667-721/2012, ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šį prašymą teismas neteisėtai prijungė prie civilinės bylos Nr. 2-1633-215/2012, jo nenagrinėjo ir neišsprendė. 2012-08-30 ieškovė pateikė prašymą dėl termino procesiniams veiksmams atlikti nustatymo, adresuotą Šiaulių apygardos teismui, tačiau teismas prašomų atlikti procesinių veiksmų neatliko ir šio prašymo neišsiuntė apeliacinės instancijos teismui. 2012-10-31 pateiktas prašymas taip pat buvo ignoruotas.

8. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, nepriteisė ieškovei turėtų bylinėjimosi išlaidų.

9. Atsakovas, davęs priesaiką teisme, 2012-11-08 teismo posėdžio metu melavo apie tai, kad ieškovė iš jo reikalavo 5000 Lt skyryboms ir nėštumo nutraukimui. Tokiu būdu atsakovas sulaužė priesaiką ir galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 231 str. 1 d. Kadangi atsakovas meluoja teisme, jo paaiškinimai laikytini nepatikimais, todėl jais negalima remtis.