Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-1633-215/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-16Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-16
Bylos Nr.
2-1633-215/2012
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01240-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
J. L., A. L.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1633-215/2012
Teismo proceso Nr.2-29-3-01240-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3, 44.2.4.2; 116.1, 99.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 16 d. Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Sigutei Dagienei,dalyvaujant ieškovei A. L.,dalyvaujant atsakovui J. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, J. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad santuoka su atsakovu J. L. buvo įregistruota 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.15. Tekėdama už atsakovo buvo visiškai tikra, jog ši santuoka visam jos likusiam gyvenimui, kadangi savo sutuoktinį (atsakovą) labai mylėjo ir ketino su juo turėti bendrų vaikų, kartu pasitikti senatvę. Tiek prieš santuokos sudarymą, tiek po to, atsakovui buvo ištikima, rūpinosi šeimos ir jo asmenine gerove. 2012 m. vasarį nuo atsakovo pastojo, dėl ko buvo labai laiminga, nes visada svajojo apie jų šeimos pagausėjimą. Netrukus po santuokos sudarymo atsakovas pasidarė grubus, agresyvus. 2012 m. kovo gale iš atsakovo patyrė fizinį smurtą - kumščiu jai trenkė į veidą. Kaip griaustinis iš giedro dangaus ją aplankė žinia, jog atsakovas neištikimas. Sužinojo, jog atsakovas susitikinėja su kita moterimi, nakvoja pas ją. Susiradęs meilužę, atsakovas nustojo su ja bendrauti, paliko šeimą ir ja nebesirūpina. Šios aplinkybės, susijusios su atsakovo agresyvumu jos atžvilgiu, jo neištikimybe, santuokos iširimu ją smarkiai sukrėtė. Dėl nuolatinio streso, pergyvenimų bei ašarų jai sutriko miegas, dingo apetitas, prasidėjo depresija. Dėl dvasinių išgyvenimų iki šiol jaučiasi pažeminta ir labai nelaiminga. Supratusi, jog dėl atsakovo neištikimybės bendras gyvenimas su juo neįmanomas buvo priversta nutraukti nėštumą. Dėl atsakovo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000,00 litų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutinka atlyginti neturtinės žalos. Nurodė, kad nevartojo smurto prieš ieškovę, niekada nebuvo neištikimas ieškovei, niekaip neįtakojo nėštumo nutraukimo, tokį sprendimą ji padarė pati, su juo nepasitarusi.

Šalies argumentai

I. J. L savo ieškinyje nurodė, kad su atsakove kurį laiką susitikinėjo, artimai bendravo, vėliau pradėjo kartu gyventi. Sudarius santuoką po mėnesio laiko pradėjo nesutarti, išryškėjo skirtingi požiūriai į gyvenimą šeimoje, į materialines vertybes, todėl jų gyvenimas santuokoje tapo beprasmis, nes abu pasirinko tokį gyvenimą, kuomet šeimyniniai santykiai buvo nustumti toliau už asmeninius siekius. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.

Teismo posėdyje A. L. savo reikalavimus palaikė ir nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis paliko šeimą. Nurodė, kad atsakovas buvo neištikimas jai. Nieko jai nesakęs išėjo iš namų ir apsigyveno pas kitą moterį, buvusią žmoną. Prieš tai patyrė smurtą, nes buvo užgėręs ir trenkė jai į veidą. Po to jis paliko namus ir daugiau negrįžo. Po kiek tai dienų jis atvažiavo pasiimti daiktų. Ji jo paklausė: „Ką man daryti? Tu palieki mane nėščią.“ Jis pasakė: „Ką nori, tą daryk“. Ji laukėsi kūdikio, jam skambino, važiavo į darbą pas jį ir kalbėjosi dėl to, bet jis nekalbėjo. Ji turėjo pasidaryti operaciją ir atsisakyti kūdikio, nes jis sakė, ką nori, tą daryk. Išlaikyti trečio vaiko ji neturi galimybės, todėl nutraukė nėštumą. Atsakovas ją apgavo. Prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas išlaidas. Su tokiu žmogumi ji negali būti. Jis išėjo nieko nesakęs, paliko likimo valiai. Prašė priteisti moralinę žalą.

Teismo posėdyje J. L. palaikė savo reikalavimus ir nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Paaiškino, kad jis jos nemušė, tik pabarė, kad ji sėdi ir lakuoja nagus, ji pati ant jo pradėjo šaukti ir kaltinti nebūtais dalykais, o išėjo iš namų, nes suprato, kad taip bus kiekvieną kartą, bus melagingai apkaltintas. Pats išsigando pokalbio ir išėjo nusiraminti. Vaikščiojo, paskui grįžo, bet jo neįleido į namus. Tai buvo paskutinis lašas. Po to nebegrįžo. Suprato, kad negali nei žodžio pasakyti, bus apkaltintas, kad yra mušama. Jis pas jokias meilužes nevažinėja, tik lankė savo vaikus iš pirmos santuokos, kalbėjosi su vaikų mama. Jam teismo nebuvo uždrausta pas vaikus atvažiuoti, juos auklėti. O kai jo neįsileido, tai kažkur turėjo gyventi. Tvirtino, kad gyvenimas nepavyko. Po santuokos registravimo ji kardinaliai pasikeitė, abu kalti dėl santuokos iširimo, apie nėštumo nutraukimą jis nežinojo, ji pastoviai meluoja. Ji buvo atėjusi ir reikalavimo iš jo pinigų.

Liudytoja I. K. parodė, kad šių metų balandžio 30 dieną matė atsakovą sodo bendrijoje „Papartis“ su kita moterimi.

Liudytoja J. D. parodė, kad ji dalyvavo registruojant santuoką vasario 14 dieną. Po mėnesio vyras šeimą paliko, balandžio 30 dieną ji su ieškove buvo nuvykusios pas atsakovo pirmą žmoną ir jį ten rado ir nufotografavo. Atsakovas buvo pakėlęs ranką prieš ieškovę ir po to ją paliko. Apie tai jai sakė pati ieškovė.

L. L. K parodė, kad ieškovė yra jos dukra. Ji buvo prieš santuokos sudarymą ir net nežinojo, kad ta santuoka buvo įregistruota. Vėliau tik sužinojo iš dukros, kad žentas smurtavo, vartojo alkoholį, o nėštumą nutraukė, nes neturėjo iš ko pragyventi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. L. ieškinys tenkintinas dalinai, J. L. ieškinys tenkinas..

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje bei pateiktų bylai dokumentų yra matyti, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.15. Sutuoktiniai kartu gyveno tik apie mėnesį laiko, nes kovo pabaigoje santuokiniai ryšiai nutrūko. 2012 m. balandžio 3 d. A. L. nutraukė nėštumą ir pabudusi po nejautros atsisakė tolesnio gydymo ir iš ligoninės savavališkai pasišalino. Santuokoje jokio turto neįgyta. Kreditorių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalies nuostata “sutuoktinių teisės šeimoje lygios” reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, santuokos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Vadinasi, kada vienas iš sutuoktinių, naudodamasis savo teise kategoriškai pareiškia savo valią santuoką nutraukti ir toliau nuosekliai to siekia, ši jo teisė neturėtų būti priklausoma nuo subjektyvaus kito sutuoktinio nusistatymo, kito sutuoktinio bandymu visais būdais išlaikyti santuoką, nors ir toliau pažeidinėjant sutuoktinio pareigas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Ieškovė pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodo, kad jos santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, ją paliko. Atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu.

Ieškovė nurodytų aplinkybių patvirtinimui pateikė fotonuotraukas, kur matosi atsakovas ir kaip nurodė, kad jis yra pas buvusią žmoną. Tai tvirtino ir liudytoja J. D., kuri kartu buvo su ieškove ir matė, kad atsakovas yra pas buvusią savo žmoną bei nufotografavo. Liudytoja I. K. nurodė, kad matė atsakovą balandžio 30 d. su kita moterimi sodo bendrijoje „Papartis“. Atsakovas jokių įrodymų dėl ieškovės kaltės nepateikė, tik nurodė, kad jis buvo nuvažiavęs lankyti savo vaikų iš pirmos santuokos ir buvo susitikęs su vaikų motina. Atsakovas taip pat tvirtino, kad po konflikto jis buvo grįžęs, tačiau durys buvo užrakintos ir jis negalėjo patekti į buto vidų, todėl daugiau negrįžo. Kitą dieną bandė kalbėtis su žmona, bet pamatęs, kad negali susikalbėti su ieškove, tada išėjo ir daugiau negrįžo.

Ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas yra neištikimas, vertintinas kritiškai, nes šio fakto niekas nepatvirtino, liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, kadangi yra artimi žmonės ieškovei, liudytojos J. S. prašyme nurodytos aplinkybės nevertintinos, nes ji nebuvo apklausta teismo posėdyje, o kad atsakovas buvo nuvykęs pas savo vaikus ir bendravo su jų motina negalima laikyti, kad atsakovas yra neištikimas.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK 3.60 str. 3 d.). Ieškovė neįrodė, kad atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino šeima. Jų santuokinis gyvenimas truko vos mėnesį laiko, po ko atsakovas po žodinio konflikto negrįžo į namus. Teismas tvirtina, kad santuoka buvo įregistruota skubotai, nespėjus priprasti vienas prie kito, suderinti charakterius, dėl santuokos registravimo prieštaravo ir ieškovės motina, kuriai net nepranešė apie registruojamą santuoką, kas tik patvirtina, kad santuokos registravimas buvo skubotas, kad įvykus konfliktui nei vienas nenorėjo jo geranoriškai spręsti, teismas taip pat mano, kad ieškovės sprendimas nutraukti nėštumą buvo skubotas ir nemotyvuotas ir nėra susijęs su atsakovo veiksmais, kaip teigia ieškovė, nes yra visos teisinės priemonės, kad gimus kūdikiui jis būtų tinkamai auginamas ir auklėjamas. Teismo proceso metu abu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo, todėl teismas vertina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesyje buvo nepagarbos vienas kitam faktų, dėl ko santuoka nesusiklostė nuo pat jos registravimo momento. Abu sutuoktiniai šeimyninių ryšių nebandė net atnaujinti, jie nėra vienas kitam lojalūs, negerbia vienas kito ir nesirūpina šeimos išsaugojimu, ieškovės nėštumo nutraukimas tik patvirtina, kad ji nenorėjo išsaugoti šeimos. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti išvadas ir tada, kai tam tikros abejonės dėl faktų buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina faktui buvus, nei jo nebuvus.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. L. vartojo smurtą savo mažametės dukros atžvilgiu, dėl ko vyko baudžiamasis procesas ir yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kas patvirtina jos impulsyvų elgesį.

Todėl laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus. Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Todėl darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK3.61 str. 2 d.).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51-3.54 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė (CK 3.69 str. 1 d. ).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 str., CPK 385 str. ).

LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2000,00 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismui pripažinus, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamus daiktus, tik santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturinę žalą (CK 3.70 str., 6.250 str.). Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žalos atlyginimas nepriteisiamas, todėl A. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas

Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės atstovavimo išlaidų klausimas nesvarstytinas.

Nagrinėjant bylą susidarė 35,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šios išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis Valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

Taip pat teismas nenustatė, kad J. L. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl jam skirti baudą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais,

teismas nusprendžia:

A. L. ieškinį patenkinti dalinai, J. L. ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. vasario 14 d., akto įrašo Nr.15 tarp J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. L. palikti jos ikisantuokinę pavardę.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje A. L. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Priteisti iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv., Mažeikių m., 32.00 litus trūkstamo žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv., Mažeikių m., 17,92 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., Mažeikių m., 17,92 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas