- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-427-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Leresa“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leresa“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Leresa“ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. balandžio 7 d. valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms pareigūnėms fiksuojant administracinį nusižengimą dėl UAB „Leresa“ vykdomų statybos darbų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtos bendrovės statybų direktorius R. L. organizavo neteisėtus saugotinų želdinių genėjimo darbus gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas atitinkamos institucijos išduoto leidimo želdinių genėjimui. Tokiais neteisėtais veiksmais nupjovus medžių lajų skeletines šakas sužalota 19 mažalapių liepų ir 1 mažalapė liepa apgenėta nepažeidžiant jos gyvybinių funkcijų. 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-96729928-17 (ROIK: 17067052401) UAB „Leresa“ statybos direktorius R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą), ir jam skirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda. UAB „Leresa“ statybos direktorius, veikdamas juridinio asmens vardu (pagal UAB „Leresa“ 2016 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymą), savavališkai nugenėjęs / nupjovęs skeletines šakas saugotiniems želdiniams, pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktą, bei tuo padarė priešingą teisei neteisėtą veiką, kuri yra susijusi priežastiniu ryšiu su saugomiems medžiams padaryta žala, kuri sudaro 6585 Eur. Žalos dydis apskaičiuotas pagal rekomenduojamą metodiką (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Taigi nurodo, kad atsakovės neteisėto veikimo, kai juridinis asmuo jam nepriklausančiame privačiame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, genėdamas saugotinus želdinius (devyniolika mažalapių liepų), nupjaudamas skeletines šakas, taip pažeisdamas minėtų želdinių gyvybines funkcijas, ir vienos mažalapės liepos šakas, nepažeisdamas gyvybinių funkcijų, sužalojo 20 saugotinų medžių. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teigia, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai (kraštovaizdžiui).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 3 292,50 Eur padarytos žalos gamtai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 292,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas lėšas pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 74 Eur žyminio mokesčio.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, jog buvo nugenėti saugotini medžiai, taip pat byloje nėra ginčo nei dėl nugenėtų medžių kiekio, nei dėl aplinkai padarytos žalos fakto, nei dėl asmens, atsakingo už aplinkai padarytą žalą. Byloje kyla ginčas dėl ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, atsakovei prašant jį sumažinti, argumentuojant tuo, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo ir kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Želdinių nugenėjimo metu (2017 m. balandžio 7 d.), atsakovės darbuotojo neteisėtai nugenėti želdiniai (dvidešimt mažalapių liepų) buvo priskirti saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.: 3.1 ir 3.9 punktuose nurodytus kriterijus – medžiai auga mieste, privačioje žemės vadoje, kurorto apsaugos zonoje. Atsakovės darbuotojas, einantis savo darbines pareigas, savo neteisėtais veiksmais (savavališkai nugenėjus / nupjovus skeletines šakas saugotiniems želdiniams), pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktą, t. y., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su saugomiems medžiams padaryta žala, tai sąlygoja atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovė privalo atlyginti gamtai padarytą žalą. Ieškovas apskaičiavo, kad žala gamtai (kraštovaizdžiui) už atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, nugenėtas liepas sudaro 6585 Eur. Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotės atsakovė neginčijo, tačiau, sprendžiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, prašo vadovautis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo, bei įvertinti atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos darbuotojo, ėjusio darbines pareigas, atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis). Taigi nustačius, kad atsakovės darbuotojas neteisėtai nugenėjo saugotinus želdinius (dvidešimties mažalapių liepų šakas), ir tuo padarė žalą gamtai, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą gamtai. Atsakovė prašo sumažinti iš jos priteistinos žalos atlyginimo dydį ne tik dėl sunkios finansinės padėties, bet ir dėl to, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo itin sunkios turtinės padėties bei to, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodė. Todėl teismas neturi pagrindo sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį ir vadovaudamasis 6.282 straipsnio 3 dalimi, tačiau sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, įvertintinos aptariamo teisės pažeidimo padarymo ir kitos svarbios bylai aplinkybės. Priteisiant iš atsakovės padarytą gamtai žalos atlyginimą, atsižvelgiama į tai, kad atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, neteisėtai nugenėtų dvidešimties mažalapių liepų būklė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę (t. 1, b. l. 60–66), tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai. Tai, kad gamtai nebuvo padaryta didelė žala, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad medžiai buvo tik nugenėti (buvo nupjautos devyniolikos mažalapių liepų lajų skeletinės šakos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir vienos mažalapės liepos šaka nepažeidžiant gyvybinių funkcijų), o ne nupjauti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad, kaip parodė ieškovo atstovė 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, medžių nukirtimo atveju žalos suma būtų panaši ir žymiai nesiskirtų, o tai, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą mažinti žalos dydį, kadangi situacija, kai už nukirstą medį žala gamtai yra skaičiuojama iš esmės tapati kaip ir už medžio šakų nugenėjimą, nėra sąžininga, ir tai yra pagrindas taikyti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Vis dėlto, atsakovei nepasirūpinus reikiamu leidimu, buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes – nugenėti saugotini želdiniai, todėl atsakovė negali išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomos priteisti žalos dydį mažina per pusę, priteisiant iš atsakovės 3292,50 Eur žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 3 292,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir šią ieškinio dalį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos dydį, formaliai taikydamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Aplinkybė, kad medžiai sužaliavę, nepaneigia fakto, kad želdiniams buvo padaryta žala.
5.2. Žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Teismų praktika Nr. 48, 2018).
5.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad verslininkams yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovė yra bendrovė, kuri verčiasi statybų verslu, todėl jai turėjo būti žinoma, kad medžių genėjimui reikalingas Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas, tačiau sąmoningai neteisėtai nugenėjo medžius, kadangi medžių šakos trukdė statybos darbams bei užstojo fasado vaizdą (2017-04-07 R. L. paaiškinimas).
5.4. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių itin sunkią atsakovės turtinę padėtį ir jog dėl visiško nuostolių atlyginimo bendrovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Aplinkybė, kad medžiai sužaliavę, nepaneigia fakto, kad želdiniams buvo padaryta žala.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
9. Byloje nustatyta, kad 2017-04-07, apie 11.00 val., R. L., atlikdamas darbines UAB „Leresa“ statybos direktoriaus pareigas, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), organizavo želdinių genėjimo darbus, kurių metu buvo nupjauta 19 mažalapių liepų lajų skeletinės šakos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir 1 mažalapės liepos šakos nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Ieškovė nurodė, kad neteisėtais veiksmais – želdinių genėjimo darbų organizavimu žemės sklype – R. L. pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87, patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p., ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 2 d. (žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) padarymas), už tai buvo skirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.
10. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti.
11. Atsakovė prašė sumažinti iš jos priteistino žalos atlyginimo dydį vadovaujantis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo, bei į sunkią atsakovės turtinę padėtį.
12. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, neteisėtai nugenėtų 20 mažalapių liepų būklė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę, medžiai buvo tik nugenėti, o ne nupjauti, todėl padarė išvadą, kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį sumažino per pusę, priteisė iš atsakovės 3292,50 Eur žalos atlyginimo.
13. Apeliacinio skundo motyvais šioje byloje pasisakytina dėl prašomo priteisti padarytos žalos gamtai atlyginimo dydžio sumažinimo pagrindų.
Dėl prašomo priteisti padarytos žalos gamtai atlyginimo dydžio sumažinimo pagrindų
14. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 6585 Eur padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 3292,50 Eur, vadovaudamasis tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavęs, jog atsakovė neįrodė sunkios turtinės padėties, bei atsižvelgęs į aplinkybę, jog medžiai atžėlė ir tebeauga. Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su nustatyto žalos dydžio sumažinimu.
16. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).
17. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis. Protingumo principas įpareigoja, iškilus neaiškumams tam tikroje situacijoje, kreiptis pagalbos į teisininkus ar kitas institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą. Paminėtų principų turinys leidžia padaryti išvadą, jog šioje byloje 50 procentų sumažinus atsakovės padarytos žalos atlyginimą CK 1.5 str. įtvirtinti principai pritaikyti teisingai, tarp šios bylos šalių išlaikyta interesų patenkinimo pusiausvyra. Byloje įrodyta, kad neteisėtai nugenėtų dvidešimties mažalapių liepų būklė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę ir ši aplinkybė įrodo, kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai (t.1, b. l. 41–47).
18. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėto teisingumo principas pritaikytas pagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo atstovės paaiškinimą 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, kad medžių nukirtimo atveju žalos suma būtų panaši ir žymiai nesiskirtų. Šioje byloje įrodyta, kad nugenėtų medžių gyvybinės funkcijos nepažeistos ir jie nebuvo nukirsti. Byloje įrodyta, jog net žalos padarymo metu užfiksuota daugumos mažalapių liepų būklė buvo gera (t.1, b. l. 7–9). Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 14 p. nurodyta kasacinio teismo praktika, kad žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos kartu atsižvelgiant ir į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.