Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. L., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, ieškovės atstovei biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ socialinei darbuotojai V. B.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei L. R.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovės D. L. atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis 2023-09-25 į bylą pateikė D. Š. gimimo įrašą, iš kurio matyti, kad D. Š. motina yra D. L., tėvas - R. Š.. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis nurodė, kad atsakovui pripažinus tėvystę, ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl tėvystės nustatymo. Nurodė, kad pasekmės dėl ieškinio dalies atsisakymo ieškovei yra žinomos. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-11-20 nutartimi priimtas ieškovės D. L. atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl tėvystės nustatymo ir civilinės bylos dalis dėl tėvystės nustatymo nutraukta.

4. 2023-08-28 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone (toliau ir - išvadą teikianti institucija) atstovės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad 2023-02-19 Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas dėl konflikto tarp D. L. ir jos mamos. Konflikto metu namuose buvo mažametis D. L.. Konflikto metu asmenys smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo. D. L. blaivi, o jos mamai nustatytas 1,71 promilė girtumo. Siekiant objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti situaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), atliktas vaiko situacijos vertinimas. Dėl konstatuotų faktinių aplinkybių (sunki materialinė padėtis, dažnos konfliktinės situacijos tarp D. L. ir jos motinos, D. L. socialinių bei tėvystės įgūdžių stoka (moteris nemoka rašyti ir skaityti, galimai turi psichinių sveikatos problemų, kurių nepripažįsta ir į medikus nesikreipia, todėl negali užtikrinti pozityvios vaiko socialinės/kultūrinės/edukacinės/fiziologinės raidos, tinkamai atliepti/identifikuoti vaiko poreikių ir kt.), identifikuoti Aprašo 25 punkte įtvirtinti rizikos veiksniai, kurių pagrindu nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį. Siekiant optimizuoti mažamečio D. L. teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei užtikrinimą, 2023-02-22 inicijuotas atvejo vadybos procesas bei teiktos konkrečias rekomendacijos dėl tolimesnio darbo su šeima. 2023-02-28 Šilutės socialinių paslaugų centre vykusio pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio pervertinimo metu, patvirtintos aplinkybės, konstatuotos vaiko situacijos vertinimo anketoje. Įžvelgiami vaiko, D. L., raidos sutrikimai (vaikas nekalba, nėra lankęs jokios ugdymo įstaigos ir nėra gavęs jokių paslaugų/pagalbos). D. L. pripažįsta nemokanti skaityti, rašyti, todėl negalinti atlikti jokių formalių veiksmų be pašalinių asmenų pagalbos. Taip pat pastebima D. L. tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka. D. L. administracinio poveikio priemonės nėra taikytos. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus, D. L., išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis, savo poziciją argumentuodama tuo, kad identifikuojant situaciją dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vaiko fiziologinius ir sparčiai kintančius poreikius, esamas sveikatos problemas bei tai, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir jo išlaikymo. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniausiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu, atskaičius mokesčius yra 633 Eur. Vadinasi, išlaikymo nepilnamečiui, D. L., orientacinis dydis turėtų būti po 316,50 Eur, iš šios sumos atimant kas mėnesį valstybės skiriamą vienam vaikui išmoką (85,75 Eur), laikoma, jog kiekvienas iš vaiko tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti po 230,75 Eur. Išvadą teikianti institucija negali objektyviai įvertinti ir racionaliai identifikuoti šalių finansinių galimybių, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl skyrium gyvenantis tėvas turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė viena vykdė pareigą išlaikyti vaiką. Atsižvelgiant į tai, išvadą teikianti institucija neprieštarautų dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinimo bei ieškovės paskyrimo vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimus, juos palaikė ir nurodė, kad ieškovė su atsakovu susilaukė vaiko. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo jo neišlaikė, niekaip neprisidėjo. Ieškovė kreipėsi į jį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Kai atsakovas buvo išvažiavęs į užsienį, jis truputį išlaikymą teikė - pirko rūbus. Vėliau išlaikymo nebeteikė. Nepamena kada tai buvo. Nuolatinio išlaikymo vaikui atsakovas neteikė. Atsakovas vaiką atvyko pamatyti, kai jis davė savo pavardę vaikui, daugiau atvažiavęs nebuvo. Ji kartu su atsakovu gyveno tuomet kai gimė vaikas. Po vaiko gimimo su atsakovu negyveno nei metų. Atsakovas vaikui neteikia išlaikymo jau 3 metai. Vaiko tėvas nėra pareiškęs reikalavimo, kad vaikas gyventų su juo, nėra buvę ginčo su atsakovu dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas yra neįgalus, dirba pas ūkininką. Ji su vaiku gyvena socialiniuose namuose.

6. Ieškovės atstovė biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ socialinė darbuotoja V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. L. nesupranta koks šiuo metu mėnesis, kada buvo metai, du ar trys. Ieškovė nesupranta ir ji negali pasakyti nei savo gyvenamosios vietos, nei adreso, jai sunku atsakyti į tokius klausimus. D. L. kiek geba, tiek prižiūri savo vaiką, tačiau jai reikalinga darbuotojų pagalba. Atsakovas maždaug prieš 3 mėnesius bendravo su vaiku, pirko rūbelių, suorganizavo parvežimą iš sanatorijos, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui jis tikrai neteikia. Atstovė yra priskirta padėti ieškovei, kadangi šeimoje yra nepilnametis vaikas. Jos iniciatyva buvo surastas nepilnamečio vaiko tėtis, nes prieš tai buvo nustatytas kitas tėvas, kuris buvo teismo keliu nuginčytas. Tada atrado R. Š., kuris tėvystės pripažinimui neprieštaravo, tėvystę pripažino. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas gimimo įrašas, patvirtinantis atsakovo tėvystę. Tuo metu tėtis nupirko rūbelių, vyko į parduotuvę ir nupirko tai, ko reikia šeimai. Suorganizavo vaiko pervežimą, pervedė 50 Eur, kad nupirktų higienos priemonių, reikalingų sanatorijai. Ieškovė nelabai geba tvarkytis su finansais, trūksta finansinio raštingumo, jai reikia padėti šiais klausimais. Atsakovas dabar neteikia nuolatinio išlaikymo vaikui. Atsakovui yra žinomi bylos reikalavimai, jis ieškovės prašė, kad ši atsiimtų ieškinį, žadėjo, kad jis teiks išlaikymą, bet to nepadarė.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumos. Prašoma suma nėra per didelė ir nepagrįsta, ji atitinka minimalius vaiko poreikius, atsižvelgiant ir į tai, kad vaikui yra nustatyti specialieji poreikiai. Ieškovė patiria ir socialinių, ir finansinių sunkumų, vaiko biologinis tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir jo išlaikymo. Jis yra jauno ir, tikėtina, darbingo amžiaus, neturi kitų išlaikomų asmenų, galimai neturi kreditorinių ar kitų įsipareigojimų, jis turi papildomo laiko ir, kaip sąžiningas asmuo, galėtų imtis konkrečių veiksmų, kad galėtų susirasti kitokį darbą pagal savo kvalifikaciją ir galimybes ir galėtų tinkamai patenkinti vaiko poreikius.

9. Atsakovas R. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti bei apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. L. ir atsakovo R. Š. sūnus.

11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

12. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai – vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-491-2013, 2016-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Be to priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

13. Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenimis ieškovė gauna socialines išmokas. 2023-10-26 Sodros duomenimis atsakovas iki 2023-10-18 dirbo pas asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nenustatyta.

15. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovė į bylą pateikė 2023-06-01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą Neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, jog D. L. darbingumo lygis yra (duomenys neskelbtini) procentai. Atsakovas duomenų į bylą apie savo sveikatos būklę nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis negali teikti vaikui jo poreikių atitinkančio išlaikymo. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, ieškovės galimybės teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui yra ribotos dėl jos sveikatos būklės.

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į šalių nepilnamečio vaiko amžių bei poreikius, į šalių turtinę padėtį, nors šiuo atveju teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes jis šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei, kad dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti gerai apmokamo darbo, teismui nepateikė, pozicijos apie galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neišdėstė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra visiškai pagrįstas, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus bei jų tėvų teises ir teisėtus interesus, bei galimybes teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiui vaikui D. Š. po 300 Eur, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023-08-02) iki vaiko D. Š. pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

17. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

19. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, D. Š., 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už pastaruosius 36 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos (2023-08-02).

21. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis). Ieškovės ir jos atstovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas yra kartą pirkęs rūbų ir pervedęs 50 Eur, savaime nereiškia, kad atsakovas išlaikė vaiką aptariamu laikotarpiu, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, aukščiau išdėstytais motyvais ir argumentais, yra tenkintinas, priteisiant iš atsakovo D. Š. 10800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už pastaruosius 36 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos (2023-08-02).

22. Ieškovė D. L. skirtina nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo ir 243 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, iš viso 324 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

25. I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-07-27 sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-06830 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta 2024-02-06 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 390,04 Eur, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 51,64 Eur, todėl jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki D. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 51,64 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 64 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos).

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 390,04 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 4 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.