Šiaulių apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Mink Corporation“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėsos eksportas“ dėl skolos (permokos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Procesiniai dokumentai atsakovei du kartus buvo siųsti teismui žinomu buveinės adresu, tačiau grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir esant ieškovės prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas.

3. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

4. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė BUAB „Baltic Mink Corporation“ 2015 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovei 5 590,20 Eur sumą, tačiau prekių iš atsakovės gavo už 5 378,53 Eur sumą pagal 2015 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą. Tokiu būdu susidarė 211,67 Eur permoka (5 590,20 Eur – 5 378,53 Eur). Ieškovė 2015 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 4 525,40 EUR sumą, tačiau gautas prekes ieškovė grąžino atsakovei 2015 m. gruodžio 7 d., kurias atsakovė priėmė. Atsakovė 4 525,40 Eur sumos priėmusi prekes ieškovei negrąžino, todėl susidarė 4 525,40 Eur permoka. Sudėjus aptartas ieškovės permokėtas sumas, gaunama bendra 4 737,07 Eur suma (permoka) (211,67 Eur + 4 525,40 Eur).

5. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltic Mink Corporation“ bankroto bylą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad nemokumo administratorius imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bankroto teisinių santykių specifika lemia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (LAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 508/2010; LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; LAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; LAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnis numato, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.4 straipsnis įtvirtina, jog kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

8. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis imperatyviai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

9. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktas).

10. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020 28 punktas).

11. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 23 punktas). Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas).

12. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB Medicinos bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2010).

13. Teismas, įvertinęs aptartą kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad ieškovė 4 737,07 Eur suma permokėjo už nepriimtas prekes atsakovei, sprendžia, kad atsakovė UAB „Mėsos eksportas“ privalo grąžinti ieškovei BUAB „Baltic Mink Corporation“ 4 737,07 EUR sumą (permoką), kurią gavo nepagrįstai (be teisinio pagrindo), todėl tenkina ieškinį ir šią sumą priteisia iš atsakovės ieškovės naudai.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, iš jos priteistinos įstatyme nustatyto 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 4 737,07 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškovė neapteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Mink Corporation“, juridinio asmens kodas 302588523, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėsos eksportas“, juridinio asmens kodas 303225902, 4 737,07 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt septynių eurų 7 centų) sumą (permoką), 6 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 4 737,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.