- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-170-866/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,
apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Tokvila“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 20 280,56 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovės parduotame automobilyje TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, ko pasekoje buvo sunaikintas garažas su ūkio pastatu, kuriame ir stovėjo minėtas užsidegęs automobilis.
3. Ieškovė išmokėjo draudėjai atitinkamas draudimo išmokas ir pareiškė ieškinį pardavėjai, teigdama, kad už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, nes parduodama automobilį privalėjo garantuoti perkamo daikto kokybę. Atsakovė yra atsakinga už daikto trūkumus. Automobilis sudegė esant kokybės garantijos terminui. Kadangi automobilis turėjo kokybės trūkumų, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog automobilis turėjo kokybės trūkumų ir teisės aktuose įtvirtintų sąlygų, kurioms esant atsakovei, kaip automobilio pardavėjai, kiltų pareiga kompensuoti žalą, atsiradusią dėl 2016 m. sausio 19 d. kilusio gaisro metu sudegusio automobilio, ūkinio pastato ir garažo.
5. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovė įsipareigojo parduoti 15 automobilių TOYOTA YARIS, įskaitant ir ginčo transporto priemonę. Automobilis perduotas 2015 m. spalio 26 d. turto priėmimo-perdavimo aktu. Automobiliui buvo suteikta 3 metų arba 100000 km gamintojo kokybės garantija. Ieškovė siekdama, kad atsakovė kompensuotų jos reikalaujamo dydžio žalos atlyginimą, privalo įrodyti, kad automobilio perdavimo metu egzistavo CK 6.327 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, t. y. kad automobilis buvo nekokybiškas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Tokvila“ dėl žalos atlyginimo, atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl atsakovės pareigos atlyginti gaisro metu atsiradusią žalą kildina iš CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatų, teigdama, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų ir atsakovei kyla pareiga kompensuoti dėl to atsiradusią žalą.
8. Teismas, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010) nurodė, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiais, jog daiktai yra netinkami. Jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip automobilio pirkėjo teises perėmęs asmuo, turi pareigą įrodyti, kad automobilis, jo perdavimo pirkėjui UAB „Bennet distributors“ metu, turėjo kokybės trūkumų.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė, savo teiginius dėl automobilio kokybės trūkumų, iš esmės grindžia Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pažyma, kurioje nurodyta tik labiausiai tikėtina gaisro priežastis - avarinis darbo rėžimas automobilio elektros instaliacijoje. Byloje nėra kitų duomenų, galinčių patvirtinti minėtoje Pažymoje nurodytą gaisro kilimo priežastį. Automobilio apžiūros metu (2016 m. vasario 4) elektros instaliacijos laidų ar jų liekanų su vizualiais avariniam darbo režimui būdingais požymiais neaptikta, o į pasiūlymą ištirti laidus, pati ieškovė patvirtino, kad toks tyrimas nebus atliekamas. Teismo nuomone, tokia ieškovės pozicija, rodo ieškovės savotišką neveikimą, kai įrodinėjant apsiribojama tik vienu, pirminiu ir neišsamiu dokumentu (Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma dėl kilusio gaisro), atsisakant vertinti vėlesnius dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, galinčius paneigti ar patvirtinti vienokį ar kitokį faktą.
11. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo iš atsakovės reikalauti draudimo žalos atlyginimo, juolab, kad ieškovė neįrodė, jog parduodant automobilį atsakovė elgėsi neteisėtai ir nuslėpė automobilio trūkumus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų ne tik apie gaisro kilimo priežastį, bet ir apie automobilio kokybės reikalavimų neatitikimą, teismas ieškovės teiginius apie atsakovės pareigą atlyginti žalą dėl automobilio kokybės reikalavimų neatitikimo, laikė leistinais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis ir samprotavimais, kuriais iš esmės bandoma iš atsakovės išsireikalauti nukentėjusiajai sumokėtos draudimo išmokos susigrąžinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi.
13. Apeliantas visų pirma nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymu. Teigia, kad įrodinėjimo pareiga tenka pardavėjui pardavus nekokybišką-naują daiktą (užsidegė garantinio automobilio variklio skyrius) daikto garantiniu periodu. Teigia, kad atsakovo įrodinėjimo pareiga iškyla tuo pagrindu, jog įvykis nutiko per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (detalizuojant – atsakovas automobiliui suteikė 3 metų arba 100 000 km gamintojo kokybės garantiją, o pagal pirkimo-pardavimo sutartį matyti, jog automobilis buvo nupirktas 2015 m. rugsėjo 18 d., perduotas naudoti 2015 m. spalio 26 d., kai pats įvykis įvyko 2016 m. sausio 19 d., garantija buvo suteikta 3 metams; įsigijus naują automobilį iš salono, šis nepraėjus 3 mėnesiams užsidegė). Šioje susiklosčiusioje situacijoje, apelianto draudėjui nebuvo jokios pareigos atlikti jokių profilaktinių automobilio patikrinimų (tam pritarė ir patvirtino pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu), o įvykio dieną automobilio kilometražas buvo 10 817 km, todėl tai pagrindžia, jog automobilis buvo naudojamas laikantis gamintojo nustatytų naudojimosi ir eksploatavimo taisyklių.
14. Pažymi, jog pardavėjui pažeidus pareigą perduoti kokybės garantiją atitinkantį daiktą yra pažeidžiamas ir CK 6.333 straipsnis, kuriame įtvirtinta specialioji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė ginčams dėl parduoto daikto kokybės spręsti. UAB ,,Tokvila“ privalėjo užtikrinti, jog daikto kokybė visiškai atitinka tokiems gaminiams keliamus reikalavimus, gamintojo nustatytus standartus ir suteikė šiam daiktui automobilio atitinkamą kokybės garantiją. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ieškovui pakanka įrodyti nupirkto daikto trūkumų atsiradimo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis neatsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus, atsiradusius parduoto daikto kokybės garantijos laikotarpiu). Šiuo konkrečiu atveju, teismas neįvertino, kad įvykis įvyko garantinio laikotarpio intervale, todėl buvo neįvertintas ir faktas, kad ieškovas taip pat įrodė trūkumų atsiradimo faktą (gaisro židinį automobilio priekinėje dalyje variklio skyriuje, nesant jokio pašalinio šaltinio poveikio).
15. Apeliantas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, pateiktais išaiškinimais, nurodo, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Iš to seka, kad įrodinėjimo pareiga (dėl nekokybiško daikto garantiniu laikotarpiu) pereina atsakovui.
16. Nors pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, tačiau esant nustatytam kokybės garantijos terminui, atsakovas turi įrodyti, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis) <...> pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).
Šalies argumentai
17. Apeliantas pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje yra nurodoma (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011), jog pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atveju ne pirkėjas turi pagrįsti tinkamai naudojęs ir eksploatavęs daiktą, o šio pardavėjas privalo įrodyti pirkėjo padarytą daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimą.
18. CK 6.327 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, jog pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę, neturi reikšmės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiškėja vėliau.
19. Kadangi apeliantas įrodė, jog automobilis užsidegė ne dėl automobilio valdytojo kaltės, todėl spręstina, jog pardavėjas pardavė nekokybišką automobilį (nėra jokių įrodymų, jog automobilis buvo padegtas tyčia. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo aplinkybių, susijusių su atsakovo suteiktu garantiniu terminu automobiliui, nors šiuo atveju akivaizdu, jog neparėjus 3 mėn. užsidegęs naujas automobilis, įrodo pardavus nekokybišką daiktą.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu atsakovės UAB „Tokvila“ su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju neegzistuoja ir ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant ji, kaip automobilio pardavėja, turėtų pareigą ieškovei kompensuoti prašomo dydžio žalos atlyginimą.
21. Atsakovės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai kvalifikavęs tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, civilinėje byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai sprendė, kad faktą, jog daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.
22. Be kita ko, ieškovės pareiga įrodyti automobilio nekokybės faktą išplaukia ir iš draudiko, reikalaujančio žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, pareigos tirti draudžiamąjį įvykį. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis).
23. Ieškovė siekdama, kad atsakovė kompensuotų jo reikalaujamo dydžio žalos atlyginimą, privalėjo įrodyti, kad automobilio perdavimo metu egzistavo CK 6.327 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, t. y. kad automobilis buvo nekokybiškas. Nepaisant to, kad šios aplinkybės automobilio perdavimo metu neegzistavo, ieškovė šių aplinkybių buvimo net neįrodinėjo ir neįrodinėja apeliaciniame skunde.
24. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog gaisras kilo automobilio garantiniu laikotarpiu. Garantinio laikotarpio aplinkybė yra reikšminga tik paskirstant įrodinėjimo naštą dėl konkretaus daikto trūkumo atsiradimo priežasčių. Bendru atveju pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Garantinio laikotarpio atveju, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas įrodinėja daikto trūkumų buvimą garantinio laikotarpio metu, ar bendru atveju, pirkėjas turi pareigą įrodyti konkretaus daikto trūkumo egzistavimo faktą.
25. Atsakovės nuomone, apelianto siūlomas CK 6.333 straipsnio 3 dalies, aiškinimas yra ydingas, nes remiantis tokiu aiškinimu, pirkėjui deklaratyviai nurodžius, kad daiktas tariamai turi tam tikrų trūkumų, tačiau nenurodžius konkrečių trūkumų, pardavėjas turi pareigą įrodinėti, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovės vertinimu, teismas nagrinėjamu atveju tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei pagrįstai sprendė, jog būtent apeliantui teko pareiga įrodyti automobilio nekokybės faktą, t. y. kuo konkrečiai pasireiškė automobilio nekokybė.
26. Atsakovė pažymi, kad Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad nėra galimybių nustatyti priežastį, dėl kurios galėjo kilti gaisras automobilyje. Tiriant galimą gaisro priežastį – avarinį darbo režimą automobilio elektros instaliacijoje, Ekspertizės akte nurodyta, kad šią versiją galima patvirtinti tik dviem būdais: 1) aptikus elektros instaliacijos laidų liekanas su vizualiais avariniam darbo režimui būdingais požymiais; 2) ištyrus elektros instaliacijos laidų liekanas. Automobilio elektros instaliacijos laidai buvo išimti bei buvo pasiūlyta juos ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centre (LTEC). Nepaisant to, ieškovo apsisprendimu automobilio elektros instaliacijos laidai nebuvo tiriami. Aplinkybę, kad automobilio elektros laidai nebus tiriami 2016 m. kovo 3 d. patvirtino ieškovo vyr. transporto žalų ekspertas A. P..
27. Nurodo, kad Gaisrinių tyrimų centras nustatė, kad prieš kylant gaisrui, automobilio elektros instaliacijoje ar elektros įrangoje nebuvo pastebėta gedimų ar nesklandumų. Pažymoje dėl kilusio gaisro yra nurodyta tik tikėtina gaisro priežastis. Civilinėje byloje nėra kitų duomenų (įrodymų), galinčių patvirtinti minėtoje pažymoje dėl kilusio gaisro nurodytą gaisro kilimo priežastį. Pažymoje dėl kilusio gaisro nurodytą galimą Gaisro kilimo priežastį paneigia paties Ieškovo pateiktas Ekspertizės aktas, kuris buvo priimtas atlikus išsamų Gaisro kilimo priežasčių tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
29. Byloje kilo ginčas dėl daikto kokybės reikalavimų garantiniu laikotarpiu ir pirkėjo bei pardavėjo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, būtent pirkėjui tenka pareiga įrodyti daikto neatitikimą konkretiems kokybės reikalavimams, tokios pozicijos laikosi ir atsakovė, tuo tarpu, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad daikto atitikimą kokybės reikalavimams turi įrodyti pardavėjas, o pirkėjui pakanka įrodyti daikto trūkumų egzistavimą.
30. Byloje nustatyta, kad naujas automobilis TOYOTA YARIS pirkėjui buvo perduotas 2015 m. rugsėjo 18 d. Dėl 2016 m. sausio 19 d. automobilyje kilusio gaisro, buvo sunaikintas garažas su ūkiniu pastatu, kuriame ir buvo minėtas automobilis. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos 2016 m. vasario 8 d. pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. V4-184 nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - avarinis darbo rėžimas automobilio elektros instaliacijoje. 2016 m. balandžio 27 d. neturinčios teismo ekspertizės statuso, Ekspertizės akte Nr. 65-4 (EA) užfiksuota, kad gaisro židinio zona yra automobilio TOYOTA YARIS variklio skyriaus zonoje, todėl nėra galimybės nustatyti gaisro kilimo automobilyje priežasties.
31. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Tai reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).
32. Taip pat, pažymėta, kad nėra reikalaujama, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas, – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 23 punktas).
33. Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. Lietuvos teismų praktikoje toks skirstymas pripažįstamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001). Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.
34. Reikšdamas ieškinį, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad gaisras kilo būtent automobilyje ir dėl to byloje ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad be to, ieškovas turėjo įrodyti ir gaisro kilimo priežastį, t. y. dėl kokių konkrečių techninių priežasčių automobilis užsidegė. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teisėjo kolegija nesutinka.
35. Pirma, perduodant pirkėjui naują automobilį akivaizdžių technologinių trūkumų pastebėjimas yra ribotas. Antra, pirkėjui tenka pareiga įrodyti daiktų trūkumą, o ne techninę priežastį dėl kurios daikto trūkumas išryškėjo, pasinaudojus daiktu tam tikrą laiką. Trečia, perduoto daikto užsidegimas, nenustačius trečiųjų asmenų kaltės, nenugalimos jėgos ar daikto naudotojo neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas daikto trūkumo faktui konstatuoti.
36. Todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsakovo pozicija, kad ieškovas nurodęs daiktų trūkumų faktą, dar turėtų įrodyti ir konkrečias priežastis dėl kurių tas trūkumas atsirado.
37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog automobilis užsidegė ne dėl automobilio trūkumų, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atitinkamai sprendžiant dėl teismo ekspertizės skyrimo šioje byloje tikslingumo ir prašomos priteisti žalos pagrįstumo (CPK 326 straipsnio 4 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.