Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkui R. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-01-26 teisme gautas O. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą 4478,20 Eur sumai, kadangi ji sumokėjo už R. B. 4478,20 Eur sumą. Pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutraukė R. B. ir O. B. santuoką ir nurodė, kad pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo visi kreditoriniai įsipareigojimai lieka tokiomis pačiomis sąlygomis, tai yra abu pareiškėjai lieka solidariai atsakingi visiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014 yra konstatavęs, kad iš esmės sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių ir taikos sutartis prilygintinos viena kitai ir taikos sutarčiai, sudarytai dėl santuokos nutraukimo, taikytini sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių tvirtinimui nustatyti apribojimai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalis).

Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta CPK XLIV skyriuje. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal rašytinį pareiškimą išieškotojui (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl nevykdomos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

2012-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11223-794/2012 nutraukė R. B. ir O. B. santuoką. Nurodė, kad pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo visi kreditoriniai įsipareigojimai lieka tokiomis pačiomis sąlygomis, tai yra abu pareiškėjai lieka solidariai atsakingi visiems kreditoriams, tačiau pareiškėjai tarpusavyje susitaria, jog pagal įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ mėnesines įmokas mokės kiekvienas atskirai kas antrą mėnesį po 28,96 Eur (100,00 Lt). O. B. uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ mokės po 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį. R. B. kas mėnesį mokės po 86,89 Eur (300,00 Lt) akcinei bendrovei „Swedbank“, 57,92 Eur (200,00 Lt) uždarajai akcinei bendrovei „General finansing“, 57,92 Eur (200,00 Lt) uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“, 86,89 Eur (300,00 Lt) akcinei bendrovei bankui Snoras, po 57,92 Eur (200,00 Lt) akcinei bendrovei Ūkio bankui (b.l. 7–8). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012-11-06. Sprendime nurodoma, kad abu pareiškėjai lieka solidariai atsakingi visiems kreditoriams.

Įstatymas numato, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis), tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012). Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, tai yra atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja turi pateikti atgręžtinį reikalavimą R. B. įstatyme nustatyta tvarka, t.y. reiškiant ieškinį, o ne reikšti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Šiuo atveju pareiškėja O. B. prašo išduoti vykdomąjį raštą 4478,20 Eur sumai, tačiau iš 2012-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-11223-794/2012 rezoliucinės dalies nenustatyta, jog šalys susitarė, jog R. B. tenkančios kredito dalies dydis yra 4478,20 Eur ir R. B. įsipareigojo šią sumą sumokėti pareiškėjai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai išduoti vykdomojo rašto negalima, todėl jos prašymas netenkinamas (CPK 588 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos O. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.