Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justarela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovei notarei J. Š. dėl notarės veiksmų neteisėtumo ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su atskirojo skundo argumentais.

8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus, o tik pateikė papildomus paaiškinimus, dėl ko praleido terminą skundui dėl notarės veiksmų paduoti.

9. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą procesinį dokumentą konstatavęs, kad ieškovė teismui ieškinį pareiškė tik 2025 m. balandžio 28 d., praleidusi įstatyme numatytą terminą ieškiniui pareikšti, o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko.

10. Pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

11. Apeliantė nurodo, kad tik 2025 m. balandžio 9 d. faktiškai sužinojo apie notarės J. Š. 2025-03-19 išduotą vykdomąjį įrašą, kai gavo antstolio pranešimą ir buvo pritaikytas turto areštas. Atsižvelgęs į viešojo intereso egzistavimą bylose pagal skundus dėl antstolių, notarų veiksmų, į tai, kad teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo antstolį T. U. pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymus ir duomenis apie 2025-03-20 Nr. (duomenys neskelbtini) Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2025-03-20 Nr. (duomenys neskelbtini) Raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą ir įteikimą UAB „Justarela“. Antstolis pateikė duomenis, kad Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Raginimas buvo siunčiami JA registre nurodytu įmonės adresu paštu ir el. paštu (AIS suformuoti dokumentai el. paštu siunčiami iš Registrų centro serverių, todėl nėra pagrindo abejoti kad dokumentai buvo išsiųsti). Be to, raginimas buvo paskelbtas viešai, tai matosi pridedamuose ekranvaizdžiuose. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis ieškovė prie vykdomosios bylos portalo buvo prisijungusi 2025-04-01, nes perskaitė patvarkymą priimti ir patvarkymą dėl skolininko turto/piniginių lėšų arešto raginimo metu, todėl neįrodytais vertintini apeliantės argumentai, kad ji tik 2025 m. balandžio 9 d. faktiškai sužinojo apie notarės J. Š. 2025-03-19 išduotą vykdomąjį įrašą. Įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie notarės 2025 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo sužinoti 2025 m. kovo 20 d.

12. Kitos apeliantės nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ji apie notarės 2025 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo ne 2025 m. kovo 20 d., bei nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neturėjo realios galimybės identifikuoti dokumento pobūdžio, nes nebuvo informuota apie vykdomojo įrašo išdavimą ir nebuvo susipažinusi su jo turiniu. Tuo metu ieškovės vadovas (duomenys neskelbtini). Dėl to tiek emocinė, tiek organizacinė aplinka buvo sutrikusi ir tai galėjo turėti įtakos galimam pavėluotam dokumentų gavimui ar jų nesupratimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė yra juridinis asmuo, todėl vadovo, akcininko išgyvenimai neturėtų įtakoti atsakovės veiklos. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas turi ne tik atskleisti duomenis JAR apie savo buveinę, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti siunčiamą korespondenciją, taip pat ir procesinius dokumentus. Juridinis asmuo, neatnaujinęs duomenų apie savo buveinę Juridinių asmenų registre, prisiima visą riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Be to, pažymėtina, kad Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Raginimas buvo siunčiami JA registre nurodytu įmonės adresu paštu ir el. paštu (AIS suformuoti dokumentai), pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis apeliantė prie vykdomosios bylos portalo buvo prisijungusi 2025-04-01, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė skundą dėl notarės procesinių veiksmų pateikė praleidusi įstatyme numatytą terminą skundui pareikšti, kartu su ieškiniu nepateikė teismui prašymo terminą atnaujinti, o teismas pagrįstai ieškovės skundą dėl notarės veiksmų atsisakė priimti (CPK 512 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.