Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos D. P. pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-160-856/2019 nagrinėjimo.

Pareiškėja D. P. ieškiniu ginčija Radviliškio rajono savivaldybės administracijos organizuoto konkurso - Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, rezultatus, kuriais ne ieškovė, bet trečiasis asmuo buvo pripažintas laimėtoju.

Pareiškėjos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos, kadangi teisme teisėja dirba atsakovei byloje atstovaujančio A. M. motina. Be to, A. M. ne tik atstovauja atsakovę, bet ir pats betarpiškai suinteresuotas nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, kadangi jis buvo pareiškėjos ginčijamo konkurso komisijos nariu.

Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Įvertinus reiškiamo nušalinimo argumentus ir pareiškime išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pareiškėja prašymą nušalinti visus apygardos teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą Nr. 2A-160-856/2019 nagrinėti kitam teismui, iš esmės grindžia CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais. Tačiau pareiškėjos nurodoma situacija nepatenka į CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytą reguliavimą, kadangi jis taikytinas tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), o šalies atstovas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-75/2012).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

Šiame straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant byla privalomai perduodama kitam teismui. Tačiau tai nereiškia, kad esant kitoms, šiame sąraše nenumatytoms pagal savo prigimtį panašioms aplinkybėms, teismas, įvertindamas konkrečią situaciją negali perduoti bylos nagrinėti kitam teismui.

Pagal bendrą principą nėra pagrindo nušalinti teisėją ar visą teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad byloje dalyvaujančio asmens atstovo (advokato ar advokato padėjėjo ir pan.), neturinčio byloje materialiojo teisinio intereso, bet turinčio procesinį suinteresuotumą, sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) teisme, kuriam teisminga byla, dirba teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis). Tačiau toks šios nuostatos taikymas negali būti suabsoliutinimas visais atvejais ir jokiu atveju neturi prieštarauti teisingumo interesams ir asmens teisės į teisingą ir nešališką teismo procesą įgyvendinimui. Sprendžiant pareikšto nušalinimo pagrįstumą aptartu atveju (keliant abejones dėl proceso šalies – juridinio asmens atstovo, ir teisėjo giminystės ryšių, galinčių turėti įtakos teisingam ir nešališkam bylos nagrinėjimui) turi būti įvertinta ir tokio asmens vaidmuo bei atlikti veiksmai byloje keliamo ginčo kontekste.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Įvertinus tai, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu turės būti įvertinti ginčijamo konkurso komisijos narių, tarp jų ir Šiaulių apygardos teismo teisėjos sūnaus A. M., atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, laikytina, kad tokio pobūdžio aplinkybės gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo pakankamumo ir objektyviam stebėtojui galėtų kelti prielaidas abejoti Šiaulių apygardos teismo nešališkumu.

Siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo, turi būti pašalintos. Šios prielaidos bus pašalintos perdavus bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, t. y. Panevėžio apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalis 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduoti Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-160-856/2019 nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.